Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant nukentėjusiajam O. G., administracinėn atsakomybėn traukiamai M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriai išaiškintos jos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2016-05-27, apie 8.23 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 30, vairuodama automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti buvo neatidi, pariedėjus automobiliui įjungiant reikiamą bėgį įsirėmė į stovintį automobilį „BMW320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Be to, M. M. iš eismo įvykio pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

M. M. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad mašina buvo užstatyta, ji negalėjo išvažiuoti. Ji vairavo automobilį, o jos brolis jai padėjo būdamas lauke. Ji laukė, kol išvažiuos mašinos. Mašina galimai pariedėjo, nors to ji nejuto. Brolis pasakė, kad nieko tokio neatsitiko. Ji patikėjo broliu, todėl išvažiavo. Iš automobilio išlipusi nebuvo.

Nukentėjusysis O. G. teisme parodė, kad ryte pro balkoną matė bandančią išvažiuoti mašiną. Netrukus išgirdo bumbtelėjimą. Pro langus pamatė į jo automobilį įsirėmusį „Ford Fiesta“, kurį vairavo moteriškė. Šalia buvo vyriškis. Jis sušuko, kad tuoj nusileis arba kvies policiją. Iš pradžių vyriškis nesureagavo. Pakartotinai sušukus, kad jis nusileis, vyriškis atsakė, kad nieko tokio neįvyko. Jis apsirengęs išėjo į kiemą, kur nieko neberado. Jo automobiliui buvo įbrėžtas bamperis, atšokęs šio laikiklis. Kasko draudimas apskaičiavo ir atlygino jam žalą apie 170 eurų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio A. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-05-27 8.50 val. gautas pranešimas iš VPK OVS, kad Žirmūnų g. 30 automobilis „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirėmė į pranešėjo „BMW320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atvykus minėtu adresu kreipėsi O. G., kuris paaiškino, kad būdamas namuose išgirdo nedidelį trinktelėjimą namo kieme, pažiūrėjęs per balkoną pamatė kaip į jo automobilį atsirėmęs stovi „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už vairo sėdėjo senyvo amžiaus moteris, šalia stovėjo senyvas vyras, O. G. pasakė, kad tuoj nusileis, vyras pasakė, „nieko tokio“. Nusileidus prie automobilio Fordo jau nebebuvo. Pranešėjas telefonu nufotografavo eismo įvykį (b.l. 4).

Iš eismo įvykio schemos matyti užfiksuotos aplinkybės po eismo įvykio, automobilio „BMW320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 6). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilių „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 13).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti užfiksuoti automobilių „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 12)

Iš fotonuotraukų matyti įvykyje dalyvavę automobiliai, jų požymiai (b. l. 13-17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad M. M. pažeidė kelių eismo taisykles, buvo neatidi, nepaliko pakankamo tarpo, kad eismas būtų saugus ir kliudė stovintį kitą automobilį, kurį apgadino, tokiu būdu padarė žalą kitam asmeniui priklausančiam turtui. Tokią tiesą be pačios pažeidėjos parodymu patvirtina tarpusavyje neprieštaraujantys nukentėjusiojo O. G. parodymai, patrulio A. T. tarnybinio pranešimo duomenys, fotolentelėse užfiksuoti automobilių apgadinimai, jų sutampantis pobūdis ir lokalizacija.

M. M. vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 9 p., nepaliko tokio tarpo, kad eismas būtų saugus, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 126 p., todėl pažeisdama minėtas taisykles sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. Tokia M. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

M. M. teisme nurodė, kad išvažiavo iš įvykio vietos negirdėdama apie nukentėjusiojo šūktelėjimą pro balkoną. Tokiu būdu M. M. gynėsi dėl aplinkybių, kurios reglamentuotos Kelių eismo taisyklių 222 p., o ne 220 p. kas nepagrįstai nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Įvertinęs tai, teismas vadovaudamasis administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. keičia protokole nurodytą Kelių eismo taisyklių 220 p. ir vertina, ar M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. nuostatas. Jos numato, kad dėl eismo įvykio padarius tik turtinę žalą, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – apie įvykį pranešti policijai. Teismas nustatė, kad šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo M. M. nesilaikė, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino apie eismo įvykį niekam nepranešdama. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos būtų pripažintas administraciniu teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009).

Vertindamas M. M. kaltę šioje dalyje teismas atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su jo padaryta veika. Tiek savo paaiškinime tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme M. M. nurodė, kad automobilių kontakto nepajuto. Visgi vairuotoja pripažino, kad jos automobilis galėjo riedėti ir įsiremti į kitą automobilį. Teismas neginčijamai nustatė faktą, kad įvykį stebėjo ir iš aikštelės išvažiuoti M. M. padėjo jos brolis, kuris vertino padarytus apgadinimus ir išsakė frazę „nieko tokio“. M. M. pripažino, kad pasitikėjo broliu, dėl to išvažiavo. Neginčijamai nusttatas faktas, kad nukentėjusysis pranešė, jog ateina aiškinti įvykio alinkybių, tačiau šio nesulaukusi pažeidėjo iš įvykio vietos išvažiavo. Teismo vertinimu, tokie M. M. veiksmai rodo, kad ji galėjo ir suprato padariusi eismo įvykį, kurio pasekmių nesiaiškino ir elgėsi neteisėtai neatsargiai. Tokios aplinkybės rodo, kad M. M. piktnaudžiaudama nepateisinamu pasitikėjimu tyčia pasišalino iš įvykio vietos, su kuriuo buvo susijusi, neišsiaiškinusi ir nesutarusi dėl įvykio aplinkybių nei su nukentėjusiuoju, nei apie įvykį nepranešdama policijai. Šių įrodymų visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad M. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidėja pažeidimą padarė sulaukusi 65 metų amžiaus, bei tai, kad gailisi. Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas M. M. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę. M. M. padarė pažeidimus eismo saugumo srityje, anksčiau bausta administracine tvarka, įvykio metu neturėjo galiojančių nuobaudų, kaltę pripažino iš dalies, yra garbaus amžiaus, pensininkė. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas M. M. už neatsargiai sukeltą eismo įvykį skiria sankcijoje numatytą piniginę baudą pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas žemiau sankcijos vidurkio.

Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Atsižvelgiant į šias privalomas teismų praktikos nuostatas, įvertinus M. M. pirmą kartą padarytą pažeidimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, pripažintą teismui pasimetimą ir įvykio situaciją, pažeidimo turinį, nuolatinį vairavimo pobūdį, padarytos nedidelės žalos dydį – teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mato galimybę taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir už padarytą pažeidimą dėl pasišalinimo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

M. M. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 (trisdešimties) eurų dydžio baudą.

M. M. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinus, M. M. skirti galutinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.