Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-65-266/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
1-65-266/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20677-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Nukentėjusysis
L. Ž., D. Ž., Kaltinamojo O
Kaltinamasis
O. D., R. P.
Advokatai
Darius Karvelis, Vytautas Griežė, Valentinas Giriūnas Kaltinamojas
b. byla Nr. 1-65-266/2022
Proceso Nr. 1-01-1-20677-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2022 m. vasario 2 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei ,

Dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei , nukentėjusiajam L. Ž., jo atstovui advokatui Vytautui Griežei, nukentėjusiajam D. Ž.,

Kaltinamojo O. D. advokatui Valentinui GiriūnuiKaltinamojo R. P. advokatui Dariui Karveliui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyv. vieta –(duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2020-10-21 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str.2d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) 2021m. spalio 8d., Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų pagal BK 284 straispnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnį ir,

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini), lietuvos LR pilietuis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruora ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) 3 kurse, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnį ir, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji O. D. ir R. P. 2021 m. birželio 23 d., apie 23 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje-poilsiavietėje prie N. ežero, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami kartu prikibo prie čia poilsiaujančių L. Ž. ir D. Ž.- R. P. smogė kumščiu kelis kartus L. Ž. į veidą, ir jam nuo smūgių suklupus ant žemės, elektrinio piemens stulpeliu keturis kartus smogė į galvą, padarydamas nukentėjusiajam L. Ž. galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, junginės kraujosruva kairėje akyje, muštinėmis žaizdomis kairės ausies srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairio riešo sumušimą, pasireiškusiu odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva šioje srityje, o O. D. bandant smogti pagaliu D. Ž., ir šiam nuo smūgio apsigynus, O. D. kelis kartus spyrė į dešinę koją D. Ž. , bei tampė suėmęs už marškinėlių, abiems nugriuvus ant žemės, grumiantis su nukentėjusiuoju D. Ž. padarė jam odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kakle, poodinę kraujosruvą dešiniame kelyje, taip nežymiai sutrikdydami nukentėjusiųjų D. Ž. ir L. Ž. sveikatą, - tokiu būdu įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir parodė, nurodytą dieną , vakare, jis vienas, būdamas neblaivus, atėjo prie N. ežero, norėdamas išsimaudyti. Prie ežero buvo nukentėjusieji su vaikais . Jis priėjo prie stalo , norėjo mandagiai pasisveikinti su D. Ž., bet pastarasis su juo nesisveikino, o jo brolis L. liepė iš ten eiti, nes čia jo privati valda ir dėl to kilo žodinis konfliktas. Jis iš kišenės išsiėmė savo telefoną, tačiau nefilmavo. D. Ž. iš jo rankų telefoną ištraukė, siūlydamas iš čia eiti. Telefoną padėjo ant stalo. Jis pasiėmęs telefoną nuėjo tolyn ir eidamas paskambino savo draugui O. D., sakydamas, jog jam grasina ir nori jį sumušti, nors jo niekas nesivijo. O. D. atėjo kartu su jo broliu D. O. D. buvo neblaivus ir jie abu vėl ėjo link sėdinčių prie stalo Ž., nes norėjo išsiaiškinti, kodėl jam negalima ateiti į poilsiavietę išsimaudyti. Rankose jie jokių pagalių ar elektrinio piemens stulpelio neturėjo. Jiems atėjus prie ežero, L. Ž. jam pirmas norėjo smogti kumščiu, todėl jis, gindamasis, keletą kartų kumščiu smogė L. Ž. į veidą. Paskui atėmęs iš L. Ž. elektrinio piemens stulpelį, juo sudavė L. Ž. 3-4 kartus į galvą. Kaltu neprisipažįsta, nes ne jis pradėjo konfliktą. Jį puolė, jis gynėsi, nes galėjo jį sužaloti. Nepripažįsta pareikštų ieškinių.

Kaltinamasis O. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nurodytu laiku jis buvo pas draugą R. P. ir jo namuose vartojo alkoholį. Vakare R. P. vienas išėjo prie ežero nusimaudyti. Po kiek laiko jam paskambino P. ir pasakė, jog prie ežero jį užpuolė, jam grasina ir paprašė padėti. Jis ir R. P. rankose jokių pagalių neturėjo. Einančius prie ežero , juos pasitiko Ž. Matė, kad Ž. su vaikais išvažiavo automobiliu. L. Ž. susigrūmė su R. Kaip jie grūmėsi jis negali pasakyti, nes nematė. D. Ž. jį stūmė ir jie susikibę pargriuvo ant žemės. Jie abu voliojosi, bet jis D. Ž. nespyrė, vienas kitam smūgių nesudavė. Jam atsistojus, D. Ž. sudavė jam į nugarą . Po to, jis su R. P. pabėgo nuo juos besivejančių Ž. Kaip buvo sužalotas L. Ž., jis nurodyti negali. D. Ž. galėjo būti sužalotas grumtynių metu, jiems voliojantis ant žemės, grumiantis jis galėjo suplėšyti D. Ž. marškinėlius. Ieškinius pripažįsta iš dalies.

Nukentėjusysis L. Ž. parodė, kad nurodytu laiku , apie 21.30 val., jis su broliu D. Ž. , savo žmona A. Ž. , savo ir brolio vaikais buvo prie ežero , įrengtoje poilsiavietėje, kuri yra jo žemės sklype. Apie 22 val., žmonai išvykus atsivežti sūnaus D., prie jų atėjo iš matymo pažįstamas neblaivus R. P. ir pradėjo kibti . Jau eidamas artyn telefonu juos filmavo. Jie liepė jam to nedaryti, tačiau R. P. neklausė. Maudytis poilsiavietėje jie nedraudė, tik nurodė prie jų nekibti. Niekas iš R. P. rankų telefono nepaėmė ir jo atžvilgiu smurto nevartojo. Kadangi R. P. elgėsi įžūliai, įkyriai lindo, todėl jis nurodė pastarajam iš čia išeiti .Viso pokalbio metu jis pats sėdėjo prie stalo ir nebuvo atsistojęs. Po apsižodžiavimo , R. P. išėjo, niekas jo nesivijo, jam negrasino . Maždaug po valandos, apie 23 val., jam su broliu ir žmona sėdint poilsiavietėje prie stalo, o vaikams bėgiojant netoliese, vaikai pranešė, jog ateina trys jaunuoliai. Atėjo R. P., D. P. ir O. D.. R. P., rankoje laikydamas elektrinio piemens stulpelį, priėjęs prie jo ir į jį nukreipęs stulpelį, vadindamas necenzūriniais žodžiais, liepė prieiti. Jam tik atsistojus, R. P. ne mažiau kaip tris kartus smogė jam kumščiu į veidą. Jam pastarąjį pastūmus ir abiem pargriuvus ant žemės, R. P. kelis kartus kumščiu smogė jam į veidą. Nuo smūgių jam pargriuvus, R. P. elektrinio piemens stulpeliu keturis kartus smūgiavo jam į galvą. Gindamasis jis pakėlė kairę ranką, todėl smogta buvo ir į kairę ranką. Dėl suduotų smūgių jis buvo praradęs sąmonę, o kai atsipeikėjo , P. ir O. D. nebebuvo . D. P. prieš jį jokio smurto nevartojo. Jis matė brolį D. gulintį ant žemės ir besigrumiantį su O. D.. Atvykus greitajai pagalbai, jis pats dėl sužalojimų buvo pristatytas į ligoninę. Jam buvo sužalota galva, buvo susiūta prakirsta ausis. Gydėsi apie mėnesį laiko. Prasidėjus konfliktui , A. Ž. iš įvykio vietos išvežė vaikus. Byloje pareiškė ieškinį ir prašo prietsiti iš kaltinamųjų 3000 eurų neturtinės žalos. Iki šio įvykio su kaltinamaisiais jokių reikalų neturėjo. Buvo užpulti visiškai be jokios priežasties.

Nukentėjusysis L. Ž. savo parodymus visiškai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, bei akistatų su kaltinamaisiais metu . (t. 1, b. l., 50-59,61-68)

Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad nurodytu laiku, apie 22 val. jam su broliu L. Ž. ir jų mažamečiais vaikais būnant prie N. ežero, prie jų prikibo atėjęs neblaivus R. P.. Jis jau eidamas link jų juos filmavo , o priėjęs įžūliai lindo sveikintis. Kai jis nepadavė jam rankos, R. P. susierzino ir elgėsi įžūliai. Jie jam liepė išeiti. Tai R. P. nepatiko ir jis išėjo labai supykęs , grasindamas, kad dabar tai jiems bus. R. P. buvo tik su šortais, jo koja buvo apibrozdinta. Maždaug po valandos, apie Apie 23 val., vaikai pranešė, jog ateina trys vyrai. R. P. grįžo kartu su O. D. ir broliu D. P.. R. P. nešėsi elektrinio piemens stulpelį, o O. D. - pagalį. R. P., grasindamas sumušti, priėjo prie L. Ž.. O. D. su D. P. atsistojo jam, sėdinčiam ant suolo, už nugaros. Jam stojantis nuo suolo, O. D., užsimojęs pagaliu, bandė jam smogti, tačiau jam nuo smūgio apsigynus ir pagavus O. D. ranką, jie tarpusavyje susigrūmė. Grumtynių metu O. D., suėmęs jam už marškinėlių, tampydamas juos suplėšė ir kelis kartus spyrė į dešinę koją. Jis pagriovė O. D. ir jie grūmėsi gulėdami ant žemės, jis laikė jį iš viršaus prispaudęs, kad nusiramintų. Išgirdęs šaukiant L. Ž., matė, kaip R. P. elektrinio piemens stulpeliu jam smūgiuoja. Atsistojus, O. D. bandė jam suduoti smūgius kumščiais, tačiau jis apsigynė. Grumtynių metu, jis O. D. smūgių nesudavė, tikslo jo sumušti neturėjo, nebent gindamasis galiojo kliudyti. R. P. atsitraukė nuo gulinčio L. Ž. ir kartu su O. D. nubėgo link kelio. Siekdamas juos sulaikyti, jis vienas juos nusivijo iš paskos. Netoli kelio susitiko neblaivų P. tėvą ir prie jo pribėgusį D. P.. R. P. ir O. D. pabėgus, iš namų pasiėmęs telefoną, iškvietė policiją ir grįžo į įvykio vietą. Užpuolimo metu brolos L. buvo sumuštas, labai nukentėjo jo veidas, jis ilgai gydėsi. Nei grumtynių metu, nei vejantis nubėgančius užpuolikus, jis rankose jokių pagalių nei elektrinio piemens stulpelio neturėjo . Nebuvo jokios grėsmsės kaltinamiesiems, nes jie jų nepuolė ir nesumušė. Dėl šio įvykio jis patyrė turtinę žalą, nes buvo suplėšyti jo marškinėliai, o taip pat ir neturinę žalą, todėl prašė jo ieškinį tenkinti.

Nukentėjusysis D. Ž. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 114-125) ir akistatų su kaltinamaisiais metu (t. 1, b. l. 127-134).

Liudytoja A. Ž. parodė, kad tą vakarą, ji su vyru L. Ž., vaikais , vyro broliu D. Ž. bei jo mažamečiais vaikais atvažiavo pailsėti prie N. ežero . Apie 22.val. , ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) atsivežti sūnaus D. Ž.. Prie įvažiavimo link ežero ji sutiko pėsčiomis link ežero einantį neblaivų R. P.. Važiuodama atgal prie ežero, ji vėl matė R. P. jau einantį nuo ežero. Jai atvykus prie ežero, vyras papasakojo, kad R. P. buvo atėjęs prie jų ir juos filmavo o D. Ž. atsisakius su juo pasisveikinti, jis supyko ir keikdamasis išėjo. Jiems sėdint prie stalo, apie 23 valandą , vaikai pasakė, kad prie ežero ateina keli vyrai. Ji pamatė , kad vėl ateina R. P. su broliu D. P. ir su jai nepažįstamu draugu, kaip dabar žino - O. D.. R. P. rankoje turėjo elektrinio piemens stulpelį, o O. D. nešėsi pagalį. Agresyviai nusiteikęs R. P., priėjęs prie sėdinčio L. Ž. ir nukreipęs į jį elektrinio piemens stulpelį, vadindamas necenzūriniais žodžiais, kvietė jį ateiti. Jai bandant raminti R. P., ir sakant, jog jau iškvietė policiją, nors dar to nebuvo padariusi, jis į tai nereagavo ir smogė kumščiu L. Ž. į veidą. Tuo metu D. Ž. grūmėsi su O. D., buvo parkritę ant žemės. D. P. stovėjo toliau, į muštynes nesikišo. Netoliese buvę vaikai, pamatę muštynes išsigando, pradėjo klykti , kad jų tėvus užmuš, todėl ji vaikus išvežė iš įvykio vietos ir iškvietė policiją. Maždaug po 15 min. sugrįžusi į įvykio vietą, mušeikų neberado. Nuo ežero atėjo sumuštu, kruvinu ir ištinusiu veidu L. Ž.. Netrukus atvyko policija ir greitoji . Užpuolimo metu buvo stipriai sužalotas jos vyro veidas . Jis ilgai gydėsi. Be to, labai išsigando vaikai. Jie ir dabar vieni bijo eiti prie ežero , bijo eiti pas draugus. Sūnus D. dėl patirto streso lankėsi pas psichologę. Grumtynių metu buvo suplėšyti D. Ž. marškinėliai, ji pati nenukentėjo .

Liudytojas D. P. parodė, kad nurodytą dieną, vakare, jų namuose, brolis R. P. su O. D. gėrė alų. Vienu metu R. P. išėjo iš namų, po kurio laiko, paskambinęs telefonu, kalbėjo su O. D. ir tėvu R. P.. Girdėjo, kaip tėvą kvietė ateiti prie ežero, sakydamas, kad buvo konfliktas ir jį užpuolė. Jis su neblaiviu tėvu R. P. ėjo link ežero ir susitiko nuo jo ateinančius R. P. ir O. D., jiems iš paskos maždaug ėjo L. Ž. ir D. Ž.. L. Ž. veidas buvo kruvinas. D. Ž., priėjęs prie tėvo elektrinio piemens stulpeliu sudavė jam per kojas . Kas vyko prie ežero jis nematė.

Liudytojas R. P. parodė, kad tą vakatą jis neblaivus miegojo namuose, kai paskambinęs sūnus R. P. šaukėsi pagalbos, sakydamas, kad jį nori sumušti ir jis bėga nuo ežero. Kartu su sūnumi D. P. ėjo prie ežero. Pakeliui sutiko nuo jo einančius du vyrus. Vienas iš jų – D. Ž. - elektrinio piemens stulpeliu sudavė jam per kojas. Kas vyko prie ežero jis nežino, nes ten nebuvo. Dėl sumuštos kojos pas medikus nesikreipė, pretenzijų neturi .

Liudytojas G. G. parodė, kad nurodytu laiku , apie 23.06 val., gavus pranešimą apie muštynes prie N. ežero, atvyko į įvykio vietą. Rado sužalotą L. Ž., kurį apžiūrinėjo medicinos darbuotojai. Jam buvo sužalota galva , ausis. Jis ir įvykio vietoje buvę D. Ž. ir A. Ž. paaiškino, kad jie su mažamečiais vaikais šventė Jonines, kai prie jų atėjo to pačio kaimo gyventojai P., tarp jų kilo konfliktas ir jie buvo sumušti pagaliais. Dėl sužalojimų L. Ž. buvo išgabentas į ligoninę. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo gautas I. P. pranešimas dėl R. P. konflikto prie ežero. Nuvykus pas R. P., jam, R. P. ir O. D. buvo nustatytas girtumai. R. P. ir O. D. paaiškino, kad nuėjo prie ežero nusimaudyti, kur sutiko kaimynus, įvykus konfliktui buvo sumušti. Jie maišėsi parodymuose ir tiksliai įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, dėl sužalojimų pretenzijų neturėjo, todėl buvo pasakyta, jog kitą dieną kreiptusi į policiją.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio ?2021-06-25 parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, jog jo metu nukentėjusysis D. Ž. atpažino R. P. kaip tą, kuris 2021-06-23 , apie 22 val., atėjęs prie ežero (duomenys neskelbtini), juos filmavo ir vėliau, atėjęs su dviem jaunuoliais, elektriniu piemens stulpeliu sužalojo L. Ž. (t. 1, b. l. 151-153).

Iš byloje esančio 2021-06-25 parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti , kad jo metu nukentėjusysis D. Ž. atpažino O. D. kaip tą, kuris 2021-06-23, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), muštynių metu jį sužalojo (t.1, b. l. 154-156).

Iš byloje esančios 2021-06-29 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 508/2021(05) matyti, jog joje nurodyta, kad L. Ž. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose, junginės kraujosruva kairėje akyje, muštinėmis žaizdomis kairės ausies srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairio riešo sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva šioje srityje. Dėl šių sužalojimų L. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai. (t. 1, b. l. 86-87).

Iš byloje esančios 2021-07-12 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 538/2021(05) matyti, jog joje nurodyta, kad D. Ž. nustatyti nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kakle, poodinė kraujosruva dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių bukų traukimių poveikių pasekoje. Dėl šių sužalojimų D. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai. (t. 1, b.l., 147)

Iš byloje esančio savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti , kad 2021-06-24 A. Ž. pateikė elektrinio piemens stulpelį (t. 2, b.l. 1-3), kuris 2021-11-11 apžiūrėtas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos. ( t. 2 , b. l. 4-10). Teisminio nagrinėjimo metu apžiūrint šį daiktinį įrodymą, nukentėjusysis L. Ž. patvirtino, jog būtent su šiuo įrankiu R. P. smogė jam į galvą .

Iš byloje esančio daiktų pateikimo protokolo matyti, jog 2021-07-01 L. Ž. pateikė D. Ž. suplėšytus marškinėlius (t. 2, b. l. 11-12), kurie 2021-07-01 jie apžiūrėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos ( t. 2 , b. l. 13-16). Teisminio nagrinėjimo metu apžiūrint šiuos marškinėlius, nukentėjusysis D. Ž. patvirtino, jog šiais marškinėliai jis vilkėjo tą vaką ir jie buvo O. D. suplėšyti užpuolimo metu.

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2021-11-30 apžiūrėti 2021 m. birželio 23 d. pareigūnų naudotos įvykio vietoje Body kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams L. Ž., D. Ž. ir A. Ž. nurodo, kad prie ežero įvyko konfliktas ir prieš L. Ž. ir D. Ž. smurtavo R. P. ir O. D. ( t. 2, b.l., 19-22)

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog R. P. ir O. D. kaltė, jog jie , būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2021 m. birželio 23d., apie 23 valandą, viešoje vietoje- prie N. ežero, esančio (duomenys neskelbtini), poilsiavietėje, iš chuliganiškų paskatų , įžūliai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams , be jokios priežasties, prikibo prie ten buvusių L. Ž. ir D. Ž. , tikslu sukelti muštynes, juos užpuolė ir sumušė , visiškai įrodyta. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnį .

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje , kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to ar nusikaltimo darymo metu kas nors buvo , ar ne. Svarbu tai, kad laisvo oriėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002.)

Kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino, teigdamas, jog jo gyvybei grėsė pavojus, jog jis buvo užpultas ir gynėsi , o kaltinamasis O. D. kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog jis padėjo užpultam draugui . Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki. Kaltinamųjų parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios yra pagrįstos nuosekliais nukentėjusiųjų L. Ž. ir D. Ž. parodymais, liudytojų A. Ž. ir G. G. parodymais, kitais bylos duomenimis. Kaip byloje nustatyta iki šio įvykio nukentėjusieji neturėjo jokių reikalų su kaltinamaisiais. Kaltinamąjį R. P. pažinojo iš matymo, tačiau su juo jokių reikalų neturėjo. Kaltinamojo O. D. iš viso nepažinojo. Nukentėjusieji L. Ž. ir D. Ž. nuo pat pradžių aiškiai ir nuosekliai parodė, kaip jie buvo užpulti poilsiavietėje įžūlių kaltinamųjų , ir, kad be jokios priežasties prieš juos buvo vartojamas smurtas ir jie turėjo nuo jų gintis. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas nenustatė byloje aplinkybių, jog nukentėjusieji kaltinamuosius apkalba. Kaip byloje nustatyta, tai nukentėjusiesiems su šeimomis ilsintis prie ežero, prie jų atėjo neblaivus kaltinamasis R. P., kuris telefonu filmavo nukentėjusiuosius, jų vaikus. L. Ž. ir D. Ž. padarius pastabą, kad jis nefilmuotų, kaltinamasis R. P. susierzino . Priėjęs prie D. Ž. įkyriai lindo sveikintis, o pastarajam atsisakius pasisveikinti, dar labiau suirzo, liko nepatenkintas, o L. Ž. pareikalavus nekibti ir pasišalinti, kaltinamasis R. P. visiškai supyko ir nueidamas pagrasino, jog jiems dar bus. Visiškai nepasitvirtino kaltinamojo R. P. versija, jog jis atėjo nusimaudyti ir jam neleido. Kaip byloje nustatyta, maudykla yra toliau nuo pastatytų stalo ir suolų ir jam niekas netrukdė maudytis, tačiau ir R. P. net nesiruošė maudytis, o iš karto priėjo prie nukentėjusiųjų ir pradėjo kibti. Nustatyta, jog kaltinamasis R. P. veikė kryptingai, vadovaudamasis chuliganiškomis paskatomis. Nueidamas ir jiems pagrasindamas, jog dabar jiems bus, jis paskambino kaltinamajam O. D. ir teigdamas jog jam jį užpuolė , prašė padėti. Kaip byloje nustatyta, kuomet R. P. pasišalino iš poilsiavietės, jo niekas nesivijo , jam negrasino. Tą patvirtino ir pats kaltinamasis. Taigi nebuvo jokio pavojaus R. P. gyvybei. Nukentėjusieji neatliko jokių veiksmų, nesielgė agresyviai, tik liepė kaltinamajam R. P. nekibti ir palikti teritoriją. Kaltinamajam R. P. pasišalinus iš poilsiavietės, nukentėjusieji, A. Ž. ir jų vaikai toliau liko poilsiavietėje ir jokių veiksmų kaltinamųjų atžvilgiu neatliko. Po valandos sugrįžęs į vietą kaltinamasis R. P. kartu su kaltinamuoju O. D. elgėsi dar agresyviau. Jie atėjo ginkluoti. R. P. turėjo elektrinio piemens stulpelį, o O. D. pagalį. Nukentėjusįjį L. Ž. puolė R. P. ir sumušė visai be jokios dingsties, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams išgalvotą dingstį – neva nukentėjusieji jį puolė ir jo gyvybei grėsė pavojus. Nukentėjusįjį D. Ž. puolė kaltinamasis O. D., teigdamas, jog padėjo savo draugui, nors R. P. nebuvo jokios realios grėsmės iš nukentėjusiųjų pusės. Toks kaltinamųjų elgesys tai atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pedemonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius. Jų veiksmais buvo nutrauktas nukentėjusiųjų poilsis , buvo išgąsdinti jų mažamečiai vaikai . To neapsikentę nukentėjusieji buvo priversti kviesti polciją. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytoja A. Ž. . Nors ji yra nukentėjusiojo L. Ž. žmona, tačiau jos parodymais nuoseklūs, neprieštaraujantis tarpusavyje ir patvirtina aplinkybes, kaip buvo sužalotas jos vyras L. Ž. ir jo brolis D.. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, jog kaltinamųjų veiksmai buvo įžūlūs ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes vietoje vietoje, matant mažamečiams vaikams, buvo panaudotas smurtas prieš vaikų tėvus- L. Ž. ir D. Ž.. Niekuo nepagrįsti kaltinamojo R. P. gynėjo teiginiai, jog R. P. veikė būtinosios ginties ribose, nes jo nei vienas iš nukentėjusiųjų neužpuolė kaltinamųjų , o patys nukentėjusieji buvo priversti gintis nuo įžūių kaltinamųjų veiksmų.

O. D. teisiamas trečią kartą už tyčinius nusikaltimus, o už viešosios tvarkos pažeidimą teisiamas antrą kartą. Daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą, alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 str., 1d., 9p.) Žalos nukentėjusiesiems neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Įvertinus tai, jog jam jau du kartus buvo paskirta švelnesnė sankcijoje numatyta bausmė laisvės apribojimas ir bausmės tikslai nebuvo pasiekti, tai šiuo atveju yra pagrindas kaltinamajam O. D. paskirti įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą . Atsivelgiant į tai, jog O. D. padarė nusikalstamą veiką įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių, dirba, tai yra yra pagrindas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimus. Prie naujai paskirtos bausmės pridėtina 2021-10-08 teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis.

R. P. teisimas pirmą kartą padarė tyčinę nusikalstamą veiką , laikomą nesunkia. Nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60str., 9p.) Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą. Padarytos žalos neatlygino, kaltės nepripažino ir buvo nenuoširdus , nukentėjusiųjų neatsiprašė. Atsižvelgiant ir tai, jog kaltinamasis R. P. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, į panaudoto smurto intensyvumą , suduotų smūgių skaičių , R. P. skirtina laisvė apribojimo bausmė , viršijanti bausmės vidurkį, kartu su intesyvia priežiūra.

Nukentėjusysis L. Ž. byloje pareiškė ieškinį ir prašo priteisti jam 3000 eurų . Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog užpuolimo metu buvo sužalota jo galva, todėl ilgai gydėsi . Dėl patirtų sužalojimų kentė skausmus, patyrė daug nepatogumų, nes mėlynės nuo veido ilgai neišnyko . Be to buvo išgąsdinti vaikai. Dėl vieno vaiko būsenos turėjo kreiptis net į psichologą.

Nukentėjusysis D. Ž. pateikė ieškinį ir prašė priteisti 30 eurų turtinės žalos už suplėšytus marškinėlius ir 1000 eurų neturtinės žalos. Posėdžio metu palaikė savo ieškinį, nurodydamas jog buvo suplėšyti marškinėliai, panaudoto smurto metu patyrė skausmus, buvo sutrikdytas jo poilsis, turėjo nepatogumų .

Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusieji L. Ž. ir D. Ž. buvo užpulti ir sužaloti be jokios priežasties. L. Ž. dėl sužalojimų gydėsi, kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. D. Ž. nukentėjo mažiau, jam neprireikė medikų pagalbos, tačiau sužalojimus patyrė. Buvo sugadintas jo turtas- suplėšyti marškinėliai. Todėl, visa tai įvertinus nukentėjusysis L. Ž. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o D. Ž. turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamieji yra jauni , darbingi, todėl privalo atlyginti padarytą žalą. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes , suformuotą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo klausimu ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo L. Ž. prašymą priteisti neturtinę žalą tenkina iš dalies, priteistina 2000 eurų neturtinės žalos, o nukentėjusiojo D. Ž. prašymą dėl turtinės žalos priteisimo tenkina visiškai, - priteistina 30 eurų , o dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies – priteistina 800 eurų . Padarytos žalos nukentėjusiejsiems priteistinos solidariai iš kaltinamųjų, nes jie bendrais nusikalstamais veiksmais padarė nurodytą žalą.

Daiktiniai įrodymai- suplėšyti marškinėliai ir elektrinio piemens stulpelis, įsiteisėjus nuosprendžiui- sunaikintini.

Sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš kltinamųjų O. D. ir R. P. priteistina nukentėjusiajam L. Ž. turėtos išlaidos advokatui, viso 700 eurų.

Nagrinėjant bylą kaltinamajam R. P. teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų , kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam R. P. advokato išlaidos sudaro 138,40 eurų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis mokosi, iš jo nepriteistinos advokato išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297straipsniu, 304 straipsniu ir 307 straipsniu,-

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Vadovaudamasis BK 48 straipsnio 3 dalimi paskirti intesyvią priežiūrą - jo buvimo vietos gyvenamojoje vietoje kontrolę šešių mėnesių laikui elektroninio stebėjimo priemonėmis laikui nuo 23 valandos iki 6 valandos .

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi įpareigoti R. P. visos bausmės atlikimo metu tęsti mokslą, o vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalimi uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas ( tame tarpe ir alkoholį) .

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės teismo nuosprendis palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

O. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi , paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021m. spalio 8d., nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir O. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 7 ir 8 punktais bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 mėnesiams ir įpareigoti : 1) tęsti darbą ar mokslą ; 2) neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 23 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. Ž. civilinį ieškinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti L. Ž. iš O. D. ir R. P. solidariai 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti L. Ž. ir O. D. ir R. P. solidariai 700 (septynis šimtus) eurų advokato išlaidų.

D. Ž. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti D. Ž. iš O. D. ir R. P. solidariai 30 eurų turtinės žalos ir 800 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus – suplėšytus marškinėlius ir elektrinio piemens stulpelį, įsiteisėjus nuosprendžiui- sunaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo medžiaga paliktisaugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui , paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus .

Teisėja Zita Gavėnienė