- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-2572-661/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- Lietuvos dalininkų sąjungos, Lietuvos dailininkų sąjungos
- Atsakovas
- VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir teismas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacine tvarka, išnagrinėjo ieškovės Lietuvos dalininkų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos dailininkų sąjungos (toliau LDS) ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiuolaikinio meno centro, V. G. ir A. G. dėl civilinių teisių gynimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovė prašė: 1) 2015-07-30 UAB „Matikada“ matininkės L. S. parengtą neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių paskaičiavimo projektą (toliau – Projektas) pripažinti negaliojančiu; 2) 2015-08-04 susitarimą tarp V. G. ir A. G. ir Šiuolaikinio meno centro dėl neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos nustatymo (toliau – Susitarimas) pripažinti negaliojančiu; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-09-29 sprendimą Nr. cspr1-199, 2015-07-31 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įrašą bei teisinę V. G., A. G. nuosavybės teisių registraciją į neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-10-14 sprendimą Nr. cspr1-213, 2015-08-14 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įrašą bei teisinę Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių ir Šiuolaikinio meno centro (toliau – ŠMC) patikėjimo teisių registraciją į neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įregistruotą juridinį faktą apie naudojimosi tvarkos nustatymą neįrengta pastoge (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (1 t., e.b.l. 1-8).
Ieškovė nurodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas) patalpos nuosavybės teise priklauso trims savininkams: ieškovei ir atsakovams - V. G., A. G. bei Lietuvos Respublikai, kurios teises turto patikėjimo teise įgyvendina Šiuolaikinio meno centras (toliau – ŠMC). Nurodo, kad atsakovas V. G. 2015 m. liepos mėnesį kreipėsi į ieškovą ir pateikė UAB „Matikada“ matininkės V. V. parengtą Pastate esančios neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastogė) dalių paskaičiavimo projektą, pagal kurį Pastogė buvo padalinta visiems Pastate patalpas turintiems asmenims (ieškovei tenkanti Pastogės dalis – 313/1000 arba 36,81 kv.m). Nuvykus į VĮ Registrų centrą, ieškovui buvo pateiktas jau kitas – UAB „Matikada“ matininkės L. S. 2015-07-30 pasirašytas neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektas (toliau – Projektas), kuriame Pastogė buvo padalinta ne tarp visų Pastate esančių patalpų savininkų, o tik tarp atsakovų V. G., A. G. bei Lietuvos Respublikos, kurios vardu veikia ŠMC. Vėliau, ieškovas sužinojo, kad atsakovų V. G. ir A. G. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į 312/1000 dalių Pastogės patalpų. Todėl ieškovas 2015-08-31 pateikė VĮ Registrų centro Centriniam registratoriui skundą, kurį išnagrinėjusi, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015-09-29 sprendimu Nr. cspr1-199 atsisakė tenkinti ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2015-07-31 priimtą sprendimą (registro įrašą). Sužinojęs, kad atsakovei Lietuvos Respublikai įregistruotos nuosavybės teisės ( ŠMC - patikėjimo teisė) į 688/1000 dalis Pastogės, bei apie faktą, kad 2015-08-04 tarp atsakovų buvo sudarytas ir įregistruotas susitarimas dėl Pastogės naudojimosi tvarkos (toliau – Susitarimas), ieškovas pateikė VĮ Registrų centro Centriniam registratoriui skundą ginčydama nurodytų faktų (nuosavybės teisės, patikėjimo teisės ir naudojimosi tvarkos nustatymo) įregistravimą, tačiau, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015-10-14 priėmė sprendimą Nr. cspr1-213, kuriuo ieškovės prašymo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2015-08-13 priimtą sprendimą (registro įrašą). Ieškovo nuomone, Projektas bei Susitarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normos, pasirašyti iš esmės suklydus, yra niekiniai ir negaliojantys, o VĮ Registrų centro Teritorinio registratoriaus 2015-07-31 ir 2015-08-13 įrašai (kurių pagrindu įregistruotos atsakovų nuosavybės ir patikėjimo teisės į Pastogę bei naudojimosi ja tvarka), bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-09-29 ir 2015-10-14 sprendimai (toliau – Sprendimai) priimti tinkamai neištyrus ir neįvertinus faktinių ir teisinių aplinkybių.
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – Vilniaus filialas) su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas V. G. 2015-07-30 pateikė Vilniaus filialui prašymą Nr. 9238825, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jo ir sutuoktinės A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į 312/1000 dalių Pastogės. Vilniaus filialas 2015-07-31 sprendimu, įformintu įrašais Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo V. G. ir A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į 312/1000 dalis Pastogės. Vilniaus filialas taip pat nurodo, kad ŠMC 2015-08-04 pateikė Vilniaus filialui prašymą Nr. 9259685 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir ŠMC patikėjimo teisę į 688/1000 dalis Pastogės bei įregistruoti juridinį faktą apie bendraturčių sudarytą Susitarimą. Vilniaus filialas 2015-08-13 sprendimu, įformintu įrašais Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir ŠMC patikėjimo teisę į 688/1000 dalis Pastogės, bei įregistravo juridinį faktą apie bendraturčių sudarytą susitarimą dėl naudojimosi Pastoge tvarkos nustatymo. Atsiliepime Vilniaus filialas nurodo, kad priimant nurodytus sprendimus Vilniaus filialas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima įregistruoti atsakovų nuosavybės teisių, taip pat patikėjimo teisę į Pastogę ir juridinį faktą apie sudarytą naudojimosi Pastoge tvarką.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos atstovas (patikėtinis) ŠMC atsiliepime nurodo, kad sudarant bei pasirašant Projektą bei Susitarimą buvo padaryta klaida. Atsiliepime ŠMC reiškia abejonę, ar atsakovai V. G. ir A. G. apskritai turi teisę į virš ŠMC patalpų esančią Pastogę. Nurodo, kad virš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų taip pat yra bendra pastogė, kuri yra neinventorizuota, neužregistruota (iki civilinės bylos iškėlimo) ir nuo Pastogės dalies atskirta ugniasiene. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad su ieškiniu sutinka bei jį pripažįsta(1 t., e.b.l. 152-155, 2 t., e.b.l. 90-92).
Atsakovai V. G. ir A. G. atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad rengiant pirminį V. V. parengtą Pastogės dalių paskaičiavimo projektą, kuriuo 313/1000 dalis buvo numatyta ieškovei, nebuvo atkreiptas dėmesys, kad atskiras patalpas tarp trečiųjų asmenų ir ieškovės patalpų skiria ugniasienė ir kad tai yra atskiros patalpos, į kurias nuosavybės teisei įregistruoti nereikėjo ieškovės sutikimo. Atsiliepime pažymima, kad ieškovės patalpos nuo atsakovų patalpų aiškiai atskirtos priešgaisrine siena (ugniasiene), kuri yra statoma siekiant apriboti gaisro plitimą iš statinio į statinį, kurie yra sujungti / sublokuoti. Taip pat nurodo, jog virš ieškovės nuosavybės teise valdomų patalpų yra 57,10 kv.m. ploto pastogės patalpos, kuriomis ieškovas gali laisvai disponuoti ir dėl šią pastogės dalį nuo atsakovams priklausančios Pastogės dalies skiriančios ugniasienės, ieškovams neįmanoma plėsti turimas pastogės dalis atsakovams priklausančios Pastogės dalyje. Kadangi patalpos, atskirtos ugniasiene, nėra niekaip susijusios (šildymas, vanduo, elektra yra tiekiami atskirai nuo likusių patalpų), nėra pagrindo pripažinti, kad naudojantis ir disponuojant konstrukciškai atskirtas Pastogės patalpas, yra pažeidžiamos už ugniasienės esančių pastogės patalpų savininko teisės. Be to, ieškovai faktiškai negalėtų naudotis Pastogės dalimis, nes patalpas skiriančioje ugniasienėje neleidžiama įrengti nei durų, nei langų, nei kitokių perėjimų, o galimybė patekti į tokias patalpas ieškovui būtų tik per atsakovų turtą. Atsakovų nuomone, nėra teisinio pagrindo dėl suklydimo negaliojančiais pripažinti ŠMC pasirašytą Projektą bei Susitarimą, be to, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios šalies ieškinį. Atsiliepimu Atsakovai V. G. ir A. G. ieškinį prašo atmesti, o ginčijamą Projektą, Susitarimą, Sprendimus bei teisinę juridinių faktų registraciją palikti galioti (e.b. priedas, b.l. 28-45).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nusprendė ieškovės ieškinį atmesti.
Teismas konstatavo, kad ginčo patalpos, atskirtos ugniasiene, nėra niekaip susijusios (šildymas, vanduo, elektra yra tiekiami atskirai nuo likusių patalpų), nėra pagrindo pripažinti, kad naudojantis ir disponuojant konstrukciškai atskirtas Pastogės patalpas, yra pažeidžiamos už ugniasienės esančių pastogės patalpų savininko teisės. Be to, ieškovai faktiškai negalėtų naudotis Pastogės dalimis, nes patalpas skiriančioje ugniasienėje neleidžiama įrengti nei durų, nei langų, nei kitokių perėjimų, o galimybė patekti į tokias patalpas ieškovui būtų tik per atsakovų turtą. Nėra teisinio pagrindo dėl suklydimo negaliojančiais pripažinti ŠMC pasirašytą Projektą bei Susitarimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovė nurodė:
Sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad apeliantės ir atsakovų patalpos yra visiškai nesusijusios, todėl atsakovai turėjo teisę disponuoti Pastogės patalpomis be apeliantės sutikimo. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, esą ape1iantės ir atsakovų patalpas skiria ugniasienė, nėra galimybės iš apeliantės patalpų patekti į atsakovų patalpas, apeliantės ir atsakovų patalpomis nesieja bendra inžinerinė įranga. Išvados pagrindu pertvarą pripažindamas ugniasiene, teismas visiškai nepasisakė dėl apeliantės nurodytos aplinkybės, kad Išvada parengta nesivadovaujant iki 1990 m. galiojusiais Pastato planais, turėjusiais esminės reikšmės seniai statyto Pastato pertvarų tinkamam įvertinimu. Pagal iki 1990 m. vasario 20 d. galiojusius, 1968 m. gruodžio 3 d. sudarytus Pastato patalpų planus Pastato antrame aukšte ugniasiene pavadinta pertvara buvo tarp Patalpų, pažymėtų indeksais 17-1 ir a-Z ir 16-1 ir 16-4. Minėtas patalpas skiriančioje pertvaroje buvo net dvi angos - praėjimai, patalpas skyrė ir bendra tualeto patalpa. Analogiška situacija matyti ir anksčiausiame - 1950 m, balandžio 18 d. sudarytame VI "Registrų centras" pateiktoje archyvinėje byloje esančiame Pastato plane (galiojusiame iki 1968 m. gruodžio 3 d.).
Atsakovas ŠMC Vilniaus apygardos teismo prašo tenkinti apeliantės Lietuvos dailininkų sąjungos apeliacinį skundą pilna apimtimi. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas be pagrindo nesivadovavo 2016-04-12 antstolės N. L. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurio aiškiai matyti, kad Pastate yra vienas elektros, vienas vandens ir vienas šildymo įvadai. Taip pat Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Apeliantės ir atsakovų patalpas sieja bendra inžinerinė įranga. Tokia Teismo pozicija yra neteisinga turint omenyje tai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas traktuotinas kaip ypatingą įrodomąją vertę turintis oficialus rašytinis įrodymas. Atsakovas nesutiktina ir su teismo vertinimu, kad vien tik Atsakovo Šiuolaikinio meno centro sutikimas su Ieškiniu neįrodo jo suklydimo pasirašant Projektą ir Susitarimą dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Jie iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Be to nurodė:
teismo išvada, jog UAB „Matikada“ matininkes L. S. 2015-70-30 parengtas neįrengtos pastogės dalią paskaičiavimo projektas, kuriame atsakovams V. G. ir A. G. priklausanti pastoges dalis paskaičiuota nuo viso jiems priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0003, 206,25 kv.m bendro ploto, bei Šiuolaikiniam menui centrui priklausanti pastogės dalis paskaičiuota nuo viso patikėjimo teise valdomos 454,57 kv. m bendro ploto patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0003, atitinka CK 4.82 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra pagrįsta. Atsakovai V. G. ir A. G., bei Šiuolaikinis meno centras susitarė dėl nuosavybes dalią ir naudojimosi tvarkos nustatymo tik dėl virš jų patalpų esančios 117,59 kv. m bendro ploto neįrengtas pastogės, atribotos ugniasiene ir neturinčios funkcinio ryšio su ieškovei priklausančia patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0003, ir virš jos esančia atskira 57,10 kv. m bendro ploto neįrengta pastoge, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat be kitų pastato patalpų bendraturčių - atsakovų V. G. ir A. G., bei Šiuolaikinio meno centro sutikimų įregistravo savo nuosavybės teisę į virš jos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią 57,10 kv. m bendro ploto neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantės ir atsakovų V. G. ir A. G., bei Šiuolaikinio meno centro patalpos visiškai nesusijusios, kad jas skiria ugniasienė ir šių patalpų nesieja bendra inžinerinė įranga. Teismas, spręsdamas šiuos klausimus pagrįstai vadovavosi UAB „Gairiniai tyrimai“ 2016-03-14" 2016-03-16 išvada, jog tarp ieškovei priklausančių patalpų iš vienos pusės ir atsakovams, turintiems patalpas iš kitos pusės skirianti siena yra priešgaisrinė užtvara (ugniasienė). Šios išvados nepaneigė ir ieškovės į bylą pateiktas prof Dr. S. M. 2016-04-05 raštas, kuriame atsakyta į visiškai kitą klausimą -ar ugniasienes buvimas lemia, kad ji skiria atskirus pastatus. Be kita ko ir šiame rašte nurodoma, jog sprendžiamas būtent ugniasienės įtakos klausimas pastatų atskirumo nustatymui.
Atsiliepimas
Atsakovai V. G. ir A. G. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Jie iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Be to nurodė, kad
skirtingai nei teigia ieškovas, jog atsakovai Gaiveniai ir Šiuolaikinio meno centras, kuris yra juridinis asmuo, turintis teises disponuoti turtu, taip pat visas galimybes prieš sudarydamas bet kokius sandorius su trečiaisiais asmenimis pasitelkti konsultantus, turto Vertintojus, teisininkus ar kitus specialistus, yra susitarę dėl nuosavybės dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo tik dėl virš jų patalpų esančios pastogės ir šis susitarimas nėra niekaip nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka- Šiuolaikinio meno centras nėra pasinaudojęs teise, numatyta CK 1.90 str. 1 d., ginčyti iš esmės suklydus sudaryto sandorio. Apeliantės patalpos nuo atsakovų A.V. G., A. G., Lietuvos Respublikos), patalpų aiškiai ir neatidalijamai atskirtos priešgaisrine siena (ugniasienė).
Tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl namo palėpės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Atsakovas - Šiuolaikinio meno centras 2015-08-04 pateikė Vilniaus filialui prašymą (Paslaugą apskaitos sistemoje prašymo Nr. 9259685) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir Šiuolaikinio meno centro patikėjimo teisę į 688/1000 dalis Pastogės, bei įregistruoti juridinį faktą apie bendraturčių sudarytą 2015-08-04 susitarimą dėl naudojimosi Pastoge tvarkos nustatymo. Kartu su prašymu Šiuolaikinio meno centras pateikė 2015-07-30 Pastogės dalių paskaičiavimo projektą ir 2015-08-04 susitarimą, sudarytą tarp V. G., A. G. ir Šiuolaikinio meno centro. Vilniaus filialas skundžiamu 2015-08-13 sprendimu, įformintu įrašais Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos dailės muziejaus 2003-10-14 įsakymo Nr.V.1-42, 2013-10-15 perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 ir Šiuolaikinio meno centro 2015-08-04 prašymo Nr. 9259685 pagrindu 2015-08-13 įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir Šiuolaikinio meno centro patikėjimo teisę į 688/1000 dalis Pastogės, bei įregistravo juridinį faktą apie bendraturčių sudarytą susitarimą dėl naudojimosi Pastoge tvarkos nustatymo. Priimant šį skundžiamą sprendimą Vilniaus filialas nenustatė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, draudžiančią atsakovo Šiuolaikinio meno centro patikėjimo teisės, o kartu ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į Pastogę įregistravimą, o taip pat juridinio fakto dėl nustatytos naudojimosi Pastoge tvarkos įregistravimą. Šį Vilniaus filialo sprendimą ieškovė skundė Komisijai, kuri 2015-10-14 sprendimu Nr. csprl-213 skundžiamą sprendimą paliko galioti analogiškais motyvais kaip ir skundžiamame Komisijos 2015-09-29 sprendime Nr. csprl-199.
Ieškovė teigia, kad 2015-07-30 Pastogės dalių paskaičiavimo projektas ir 2015-08-04 susitarimas dėl naudojimosi Pastoge tvarkos nustatymo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pasirašyti iš esmės suklydus, yra niekiniai ir negaliojantys, tačiau šių dokumentą turinys ir 2015-08- 04 susitarimo šalys šią aplinkybę nepatvirtina. Pastogės dalių paskaičiavimo projektą parengusi matininkė L. S. patvirtino, kad projektas atitinka CK 4.82 straipsnio reikalavimus. Sutikimą su šio projekto turiniu taip pat patvirtino V. G., A. G. ir Šiuolaikinio meno centro direktorius K. K., t.y. visi patalpų, virš kurių suformuota Pastogė, savininkai. V. Š. meno centro vėlesnė nuomonė, išdėstyta atsiliepimuose Komisijai dėl galimai įvykusios klaidos, aplinkybių neįvertinimo, savaime nepaneigia šių dokumentų galiojimo ir sukeliamų teisinių pasekmių, nes patys dokumentai ginčijamų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų priėmimo metu buvo nenuginčyti ir galiojantys.
Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.
Teismas, spręsdamas ar ieškovo teisė į atidalijimą gali būti įgyvendinta pagal jo pateiktą atidalijimo projektą, taikydamas CK 4.80 straipsnį, turi nustatyti, koks yra bendraturčių interesų turinys ir galimas jų pažeidimas vykdant atidalijimą; jei yra bendraturčių interesų pažeidimas – derinti juos taikant interesų pusiausvyros principą, nustatyti ar atidalijimo planas techniškai įmanomas, racionalus, atitinka bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, nedaro žalos daikto paskirčiai, ar geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bendraturčių interesų pusiausvyros, kritiškai turi būti įvertinti ne tik nesutinkančių su siūlomu atidalijimo variantu asmenų, bet visų bylos dalyvių argumentai, kuriais grindžiami teiginiai apie atidalijimo privalumus ir trūkumus. Klausimas, ar bendraturčio nurodomas interesas yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; kt.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, jog pagal CK 4.82 str. 1d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Kiekvieno patalpų savininko dalis bendroje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui. Atsakovams V. G. ir A. G. nuosavybės teise priklausė 206,25 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, todėl taikant minėtą įstatymo nuostatą UAB „Matikada“ matininkė L. S. 2015-07-30 parengtame neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projekte pagrįstai paskaičiavo nurodytiems atsakovams tenkančias neįrengtos pastogės 312/1000 dalis. Atsižvelgiant į tai, jog dalį pastogės kartu su kitomis patalpomis atsakovai V. G. ir A. G. įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą su savarankišku unikaliu numeriu, o ne realizuodami CK 4.82 str. 1 d. nustatyta tvarka bendrosios dalinės nuosavybes teises į pastogę, pirmosios teismas pagrįstai nesutiko su ieškovės motyvais, jog atsakovai Gaiveniai iki neįrengtos palėpės pasidalinimo jau buvo realizavę savo teisę į neįrengtą pastogę. Dėl nurodytų priežasčių pagrįstai teismas sprendė, jog UAB „Matikada“ matininkė L. S. 2015-07-30 parengtame neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projekte pagrįstai rėmėsi visu 206,25 kv. m atsakovams Gaiveniams priklausančių negyvenamųjų patalpų plotu (nemažindama šio ploto mansardoje esančios 36,77 kv. m patalpos sąskaita).
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vadovavosi STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai“. Gaisrinė sauga (2002-09-25 redakcija), be to, UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto K. L. išvadoje konstatuota, kad atsakovams V. G. ir A. G. priklausančias bei ŠMC patikėjimo teise valdomas patalpas bei ieškovei priklausančias patalpas skirianti siena laikytina ugniasiene. Šios išvados nepaneigia ir byloje pateiktas prof. dr. S. M. išaiškinimas. Aplinkybės, jog iš ieškovės patalpų nėra galimybės patekti į atsakovų patalpas ir iš atsakovų patalpų nėra galimybės patekti į ieškovės patalpas šalys neginčija. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog apeliantės (ieškovės) ir atsakovų patalpas skiria ugniasienė (kurios vientisumo pažeidimas yra draudžiamas), kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės ir atsakovų turimos patalpos neturi funkcinio ryšio, be to, šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantės (ieškovės) ir atsakovų patalpas sieja bendra inžinierinė įranga. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Matikada“ matininkės L. S. 2015-07-30 parengtas neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektas, kuriame neįrengta pastogė (iki ugniasienės) dalinama tik tarp atsakovų, yra pagrįstas ir atitinka CK 4.82 str. 1d. reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Matikada“ matininkės L. S. 2015-07-30 parengtas neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.
Vertinant aplinkybę, ar ginčo šalių patalpas sieja bendra inžinerinė įranga Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu nagrinėtoje byloje (2000 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2000), leidžiančiu atskirų, atskirtų ugniasiene patalpų savininkams susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų priklausomybės neįtraukiant visų _ konstrukciškai atskirtų ir neturinčių funkcinio ryšio su kitomis patalpomis, šiuo atveju su dalintina pastogės dalimi nesusijusių pastato bendraturčių (ieškovės) tuo nepažeidžiant jų teisių ir teisėtų interesų. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovai V. G. ir A. G., bei Šiuolaikinio meno centras susitarė dėl nuosavybės teisės ir naudojimosi tvarkos nustatymo į virš jų patalpų esančią pastogės dalį be ieškovės sutikimo, o ieškovė be šių atsakovų sutikimo įregistravo savo nuosavybės teisę į virš jos patalpų esančią pastogės dalį, todėl negalima sutikti su apeliantės (ieškovės) nuomone, jog to padaryti neleido tiesiog pastato inžinerinės įrangos (bendrų įvadų) buvimo faktas, nes konstrukciškai atskirtose pastato patalpose esanti inžinerinė įranga taip pat laikytina konstrukciškai atskirta.
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog teismas nepagrįstai atsakovą- Šiuolaikinio meno centrą nelaikė suklydus pasirašant 2015-07-30 Pastogės dalių paskaičiavimo projektą ir 20 15~08-04 susitarimą, nes vadovaujantis imperatyvia Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalies nuostata, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios šalies ieškinį.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinių skundų argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kolegijos nuomone, teismas įvertino visus pateiktus byloje rašytinius įrodymus, tame tarpe ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Ieškovės Lietuvos dalininkų sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.