Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas A. Cininas Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19., 3.12.

NUTARTIS

2013 m. vasario 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-31 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2013-01-07 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-203 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., gim. 1976-11-24, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-14 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (9 epizodai), 215 str. 1 d., 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 3 metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-04 nutartimi subendrintos 2010-06-14 ir 2010-01-18 nuosprendžiais A. P. paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2009-10-14, bausmės pabaiga – 2013-07-13, 1/2 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2011-08-28.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2013-01-07 priimtu nutarimu Nr. 59-203 nutartė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-31 nutartimi atsisakė patvirtinti 2013-01-07 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-203 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P., konstatavęs, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį į laisvę nebus įgyvendinti BPK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Kolegijos nuomone, nors A. P. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko privalomą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, yra pagrįsta.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad A. P. bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas teigiamai, pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (68 balai), laisvės atėmimo vietoje dirba, pasirinktinai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, baustas 3 kartus, nuobaudos negalioja, 2 kartus skatintas, palaiko ryšius su šeima, dalyvavo narkomanų reabilitacijos programoje. Kolegija pažymi, kad nurodytos aplinkybės tik parodo teigiamą A. P. paskirtos bausmės poveikį, tačiau vien jos nėra pakankamas pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

Atsisakydamas patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog atsižvelgtina ir į tai, kad A. P. praeityje teistas 7 kartus, 5 iš jų už nusikaltimus nuosavybei, šiuo metu atlieka bausmę už apysunkius nusikaltimus, kuriais padarė didelės žalos nukentėjusiesiems, tačiau iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad savanoriškai atlygintų bent dalį žalos. Tai, kad pataisos įstaigoje nėra gauta vykdomųjų raštų, nereiškia, kad nukentėjusiesiems padaryta žala yra atlyginta ir ši aplinkybė neatleidžia nuteistojo nuo pareigos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-14 nuosprendžiu nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai buvo patenkinti ir jiems priteistas padarytos turtinės žalos atlyginimas iš A. P., todėl lygtinio paleidimo komisijos išvada, kad A. P. neturi finansinių įsipareigojimų, yra visiškai nepagrįsta. Nuteistojo skundo teiginiai, kad nukentėjusieji gali būti atsisakę ieškinių ar išvykę gyventi kitur yra taip pat visiškai nepagrįsi ir tik parodo nuteistojo atsainų požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas bei jų pasekmes ir nenorą dėti pastangas, kad jo veiksmais pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės būtų atstatytos į pradinę padėtį.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, atsižvelgiama ne tik į nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad A. P. anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo metu jis padarė naują nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė rodo, kad A. P. turi polinkį nusikalsti, kadangi valstybės institucijų anksčiau jam parodytas pasitikėjimas nepasiteisino. Be to, nors socialinio tyrimo išvadoje ir nurodyta, kad A. P. išsigydė nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau bylos duomenimis, ankstesnės ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, kuomet jis taip pat gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, jo nepaveikė, išėjęs į laisvę jis ir toliau vartojo narkotines medžiagas. Todėl, apylinkės teismo išvada, kad prognozės, jog A. P. visiškai išsigydė nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, yra pernelyg optimistinės, yra visiškai pagrįsta.

Pažymėtina, kad nepaisant to, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija jau du kartus buvo nusprendusi taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, galutinį sprendimą – taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą ar ne, įvertinęs visas bylos aplinkybes, priima teismas. Nagrinėjamuoju atveju nuteistąjį A. P. charakterizuojančios aplinkybės (ankstesni teistumai, priklausomybė narkotinėms medžiagoms, nedėjimas pastangų atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos) bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis bei pobūdis neduoda pagrindo daryti išvadai, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šiuo metu gali būti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Be to, pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas šiuo metu negali būti patvirtintas, kadangi tai neatitinka Baudžiamojo kodekso paskirties ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės bei valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 1 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. P. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.