Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vaidai Pupšytei, Daivai Aliulienei, Dianai Zadrauskaitei, Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Gataveckui, Tomui Stelioniui, Egidijui Palaimai, gynėjams advokatams Vaclovui Kaminskiui, Jonui Gaidukevičiui, Vytautui Merkšaičiui, Redui Bradūnui, nukentėjusiajam V. K., jo atstovams advokatams Linai Svirinavičienei, Daniui Svirinavičiui, specialistams Vyteniui Valiukui, Antanui Cėplai, kaltinamiesiems V. M., R. M., E. D., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), specialiojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas 1) 1998-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 m., pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2002-11-28 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. ir 4 mėn. su ¼ turto konfiskavimu, pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2003-02-19 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 10 mėn., subendrinus su 2002-11-28 nuosprendžiu galutinė bausmė – 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2003-11-11 nusikaltimas perkvalifikuotas į LR BK 178 str. 4 d., paskirta 20 MGL dydžio bauda, galutinė subendrinta bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo su 20 MGL dydžio bauda; 4) 2008-09-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. – 30 parų arešto, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 3 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., LR BK 260 str. 1 d.; R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) postiniu, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 3 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., LR BK 259 str. 2 d., LR BK 253 str. 1 d., LR BK 253 str. 1 d.; E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2005-02-23 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 45 parų arešto; 2) 2005-06-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m., subendrinus su 2005-02-23 nuosprendžiu galutinė bausmė – 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo, remiantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn.; 3) 2007-12-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 149 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 m., (šiuo metu atlieka bausmę) kaltinamas pagal LR BK 180 str. 3 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji V. M., R. M., E. D., veikdami organizuotoje grupėje, bendrais veiksmais, panaudodami šaunamąjį ginklą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, panaudodami fizinį smurtą, atimdami galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, pasikėsino plėšimo būdu pagrobti didelės vertės svetimą turtą, itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų, be to, R. M. kitiems bendrininkams nežinant, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra, jie, iš anksto susitarę padaryti sunkų nusikaltimą - panaudojant šaunamąjį ginklą - revolverį „Blow 38", užtaisytą savadarbiais šaudmenimis, bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą - elektrošoko įrenginį „Power Max", užvaldyti svetimą, A. K. K. priklausantį didelės vertės turtą - 200 000 litų vertės metalo laužą, iš anksto susitarę, kad R. M. ir E. D., panaudoję A.K. K. atžvilgiu fizinį smurtą, pastarąjį suriš ir taip atims galimybę šiam priešintis, o V. M. organizuos pagrobto metalo laužo išgabenimą, taip grupės nariams pasiskirsčius užduotis ir vaidmenis, 2008-07-01 apie 7 val. A.K. K. priklausiančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme ir gyvenamajame name, E. D. panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, paveikus A. K. K. galvos ir pečių srityse elektrošoko įrenginiu „Power Max", R. M. nukreipus į nukentėjusįjį revolverį „Blow 38" bei išsakius grasinimą šauti, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą -tyčia rankomis, kojomis, revolverio „Blow 38" korpusu, elektrošoko įrenginio „Power Max" korpusu sudavė mažiausiai tris smūgius A.K. K. į galvą ir krūtinę, tuo bendrais veiksmais padarė muštines žaizdas kairiame antakyje, odos nubrozdinimus dešiniame žande, dešinės ausies kaušelyje, kairės pusės VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžius, tęsdami nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais atėmė galimybę A.K. K. priešintis - plastmasinėmis sąvaržomis, virve, lipnia juosta surišo šio rankas ir kojas, bei, bendrais veiksmais, suvokdami, kad tokiu būdu neišvengiamai sukels A.K. K. dideles fizines kančias ir mirtį, ant galvos užmovė sintetinio audinio maišą, kurį kaklo srityje apvyniojo lipnia juosta, dėl ko, ant galvos užmautame maiše iškvėpavus deguonį ir susikaupus anglies dvideginiui, A. K. K. mirė nuo uždusimo uždaroje erdvėje, tokiu būdu, atėmę galimybę A.K. K. priešintis, kartu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą - 3500 litų vertės automobilį „ZIL", be to, R. M., bendrininkams nežinant, pagrobė gyvenamojo namo kambaryje seife buvusius 7000 litų, tačiau didelės vertės A.K. K. priklausančio turto, dėl kurio buvo visi susitarę, nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2008-07-01 planuoto pagrobti metalo laužo nepavyko išvežti dėl techninių priežasčių, prasto privažiavimo, o 2008-07-02 metalo laužą sutrukdė išvežti sodyboje buvę policijos pareigūnai.

Be to, R. M. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, tai yra, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, be tikslo platinti, įgijo ir iki 2008 m. liepos 26 d bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - 0,191 g. kokaino ir nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų - 0,016 g metamfetamino.

Be to, R. M. neteisėtai disponavo šaudmenimis, tai yra, būdamas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato policijos pareigūnu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje per policijos pareigūnų šaudymo pratybas neteisėtai įgijo -negrąžino neiššaudytus tris pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov" tipo šovinius ir juos iki 2008 m. liepos 26 d. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Be to, R. M. neteisėtai disponavo šaudmenimis, tai yra, neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje neteisėtai pasigamino penkis savadarbius šaudmenis - į garsiniais ir dujiniais šoviniais skirto šaudyti revolverio „Blow 38" būgnelio kameras sudėjo po garsinį šovinį ir 8,5 mm skersmens guminį šratą, kurio iššauto kinetinė energija yra 23 J, bei šiuos savadarbius šaudmenis iki 2008 m liepos 26 d. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

DĖL A.K. K. NUŽUDYMO, SVETIMO TURTO PAGROBIMO IR PASIKĖSINIMO PLĖŠIMO BŪDU PAGROBTI DIDELĖS VERTĖS SVETIMĄ TURTĄ

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino, ir parodė, kad pas K. važiavo grobti pinigų. Tai pasiūlė R. M.. R. M. sakė, kad K. turi 15000-20000 Lt. R. M. viską organizavo, parūpino automobilį, viską pirko. Dėl apiplėšimo daugiau R. M. su E. D. tarėsi, kad jie nueis, pastums, suriš K.. Jo vaidmuo buvo kaip vairuotojo. Jis pats K. nepažinojo. Jokios žvalgybos nedarė. Su K. jis bendravo du kartus. Prieš įvykį iš vakaro jie visi trys atvažiavo prie K. sodybos. R. M. ir E. D. nuėjo pas K., bet niekas neatidarė durų. Jie sakė, kad reikia pasiskambinti K.. Kadangi jis buvo palikęs telefoną namuose, reikėjo grįžti pasiimti telefoną. Grįžus jis pasiėmė telefoną ir paskambino K., užklausė, ar šis parduoda techniką. K. sakė, kad parduoda. Tada jis pasakė K., kad ryte atvažiuos žmonės dėl metalo. K. telefono numerį jam davė R. M.. Numeris buvo užrašytas užrašų knygutėje. Nuvažiavus pamatė kraną ir jam šovė mintis kraną išsivežti. Metalo išvežti iš K. buvo sugalvota staigiai. Pas K. važiavo raudonos spalvos automobiliu Audi, kurį R. M. paėmė iš draugo. Priemones, t.y. plastikines sąvaržas, šniūrą, izoliaciją, vis trys pirko „(duomenys neskelbtini)“, už jas mokėjo R. M.. Nupirkęs prekes, R. M. jas padavė E. D., kuris jas įdėjo į bagažinę. Kad prekes perka žmogaus susirišimui, jis žinojo, tačiau apie K. užmušimą kalbos nebuvo. R. M. buvo siūlęs važiuojant pas K. panaudoti policijos atributiką – R. M. turėjo apsirengti policininko uniforma, E. D. kaip kriminalistas turėjo eiti kartu su R. M., užlaužti rankas K., bet planai pasikeitė, nes negavo policijos automobilio. Apie ginklus iki atvykimo pas K. jis nieko nežinojo. Nuvažiavus, pas K. nuėjo R. M. ir E. D., o jis liko automobilyje. Jam bebūnant automobilyje atėjo E. D. ir kažką pasiėmė iš bagažinės. Kai jis atėjo į kiemą, K. gulėjo prie namo kampo surištom rankom, su maišu ant galvos, apvyniotu izoliacija. Maišas nebuvo užveržtas, laisvai buvo uždėtas. Kai R. M. smūgiavo K. į galvą, jis pamatė ginklą. Jis su R. M. nešė K. į namo vidų ir paguldė į lovą, kad šis negulėtų lauke. Skudurų ant K. niekas nedėjo. K. tada buvo sąmoningas, kalbėjo. Paguldžius K. į lovą, jis išėjo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti mašinos išvežti kraną. Išeidamas iš namo, jis matė seifą. E. D. ir R. M. pasiliko viduje ieškoti pinigų. Po kiek laiko paskambino E. D., pasakė, kad R. M. dingo. Grįžtant į (duomenys neskelbtini) iš automobilio jie išmetė kraujuotą striukę, maišą su rūbais. Bevažiuojant į E. D. telefoną skambino R. M.. Nuvažiavus pas R. M., šis sakė, kad pinigų pas K. neradęs, bet jį užmušęs. Paklausus, kodėl nužudė, pasakė, kad taip gavosi. Dieną jie atvažinėjo su E. D., R. M. buvo ten, paskambino ir pasakė, kad negali ištraukti krano. Jie paprašė pas kaimiečius technikos, kad galėtų ištraukti kraną. Vienas vyras sutiko, bet jis klausė, kur yra pats K., sakė be leidimo nelįs. Transportą suorganizavo jis. Antrą kartą, kai nuvažiavo pas K., jis į namo vidų nėjo. R. M. nuėjo į sodybą, sudaužė to žmogaus telefoną. Jie tada krovė metalą. Su ZILU išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į aikštelę, ten gavo 2800 Lt. 200 Lt jis išleido ant taksi, 2600 Lt pasidalino į tris dalis. R. M. sakė, kad dar gali nuvažiuoti, paimti metalo. R. M. su vairuotoju nuvažiavo, bet atvažiavę pamatė policiją ir grįžo. Pirmą kartą išvežė Zilą, bačkas, metalą galvojo išvežti kitą dieną. Metalą vežė dienos metu. Įvykis buvo skubotas, be susitarimo. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus, nes galvojo, kad R. M. policininkas, turi pažinčių, todėl padės. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti sutinka dalinai. Sutinka atlyginti nukentėjusiojo laidojimo išlaidas bei advokato atstovavimo nukentėjusiajam teisme išlaidas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. M. parodė, kad nukentėjusįjį A.K. K. pažinojo apie du metus. Jis žinojo, kur gyvena A.K. K., buvo iš jo pirkęs metalo laužą. Birželio mėnesį važiuodamas pro šalį pamatė sodyboje autokraną, nusprendė užsukti ir pasiteirauti dėl jo pardavimo, tačiau A. K. K. sakė, kad neparduoda, parduoda kitoje upelio pusėje. Po kiek lako jis susitiko su R. ir E. ir pasiūlė jiems nuvykti pas nukentėjusįjį, nes visiems reikėjo pinigų. 2008-06-30 V. M. paskambino R. M. bei liepė atvažiuoti. Nuvažiavus pas R. M., šis pasakė, kad reikia važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ pirkti lipnios juostos ir sąvaržų. Parduotuvėje E. D. nupirko lipnios juostos, R. M. – plastikinių sąvaržų. Iš (duomenys neskelbtini) jie su skolintu automobiliu nuvažiavo pas A.K. K., į namus nuėjo R. M. ir E. D.. Apsižiūrėję, kad neturi nukentėjusiojo telefono numerio, visi grįžo į (duomenys neskelbtini), jis paskambino A.K. K.. Ryte nuvažiavus į A. K. K. sodybą, jis liko automobilyje, kad jo neatpažintų, o pas A.K. K. nuėjo R. M. su E. D. bei netrukus jiems grįžus, visi bendrininkai iš sodybos išvažiavo. Aptarę kaip elgtis, jie pas A.K. K. netrukus sugrįžo, R. M. ir E. D. nuėjo pas nukentėjusįjį. Po keleto minučių pakviestas V. M. nuėjo į kiemą ir pamatė, kad A.K. K. guli ant žemės, rankos ir kojos surištos, ant galvos uždėtas maišas. Matė, kad R. M. sudavė ranka į galvą. Po to, jie įnešė nukentėjusįjį į kambarį ir paguldė į lovą. Tuomet jis vienas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur ieškojo automobilio metalo laužui iš sodybos išvežti. Prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini) g., susitiko žmogų, kuris turėjo tinkamą sunkvežimį, su juo sutarė dėl parvežimo. V. M. paskambino E. D. bei pasakė, kad pabėgo R. M.. Tuomet V. M. nuvažiavo atgal į A.K. K. sodybą bei su E. D. grįžo į (duomenys neskelbtini), kur E. D. į konteinerį išmetė krepšį su nusikaltimo priemonėm. Nuvažiavus pas R. M., šis pasakė, kad A.K. K. mirė, jo namuose pinigų nerado (t. 6, b. l. 89-91).

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad buvo susitarimas apiplėšti K., paimti metalą. Organizatorius buvo V. M.. V. M. pažinojo K., sakė reikia išsivežti pas K. esantį metalą, kurio vertė apie 100000 Lt, paskui kad 200000 Lt. Pradžioj V. M. siūlė policininko uniforma jam apsirengti, paimti policijos automobilį, tačiau jis nesutiko. Žvalgėsi gal savaitę dvi iki įvykio. V. M. nuvežė, parodė, koks kranas, parodė, kad už tiltelio yra nerūdijančio plieno bačkos. Parodė, kur gyvena K.. Kalbėjo, kaip jie išsidėstys. Visi trys aptarė planą. Jis nukentėjusiajam turėjo prisistatyti policijos pareigūnu, E. D. turėjo K. nukenksminti elektrošoku. Daug kartų aptarė nusikaltimo mechanizmą. Prieš važiuojant pas K., V. M. sakė, kad reikia nusipirkti užtrauktukų. Surišimo priemonių į parduotuvę pirkti važiavo vis trys. Ginklus, elektrošoką, parūpino jis. Pagal susitarimą V. M. organizavo metalo išvežimą, E. D. turėjo saugoti K., o jis turėjo stovėti lauke, stebėti aplinką. V. M. sakė atvažiuos sunkvežimiai, ir jis turės šnekėti su žmonėmis. V. M. sakė, kad jei prireiks prieš K. vartos smurtą. Naktį jie nuvažiavo iki sodybos, jis su E. D. nuėjo į namą. Namas buvo apgriuvęs, nieko nerado. Kažkokia moteris sakė, kad čia toks negyvena. V. M. sakė suklydęs pavardę. Jis prisiminė, kad savo automobilyje paliko užrašų knygutę, kurioje buvo nukentėjusiojo telefono numeris. Jie grįžo į (duomenys neskelbtini), V. M. susirado K. telefono numerį ir jam paskambino, sakė kad atvažiuos jo žmonės. (duomenys neskelbtini) g. V. M. ir E. D. nuo kažkokio automobilio nuplėšė numerius. Iš ryto tuos automobilio numerius užklijavo ant automobilio, kuriuo važiavo. Jie atvažiavo iki K. sodybos. V. M. liko automobilyje ant keliuko. Jis su E. D. kalbėjo su K. apie metalo pirkimą, kaip buvo tartasi telefonu. V. M. buvo pasakęs ką pas K. klausinėti, sakė eiti už tiltelio, kad duotų raktą. Netrukus E. D. turėjo trenkti K. elektrošoku, o jis pastumti, bet jie neišdrįso. Tada jie grįžo pas V. M. į automobilį, nuvažiavo į mišką, sakė V. M., kad nieko neišeis. Tačiau V. M. išvadino juos bailiais. Tada jie nuvažiavo atgal. Grįžę užėjo į vidų, davė K. elektrošoką, bet šis stovėjo. Tada jis išsitraukė ginklą. K. pradėjo bėgti ir jį pastūmė. Tada jis sudavė K. į veidą pistoleto rankena, pradėjo kraujuoti smilkinys. Jis ir pats susižeidė ranką. Jis spyrė K. iš kojos, sudavė ranka. Sudavė ir E. D.. Jie surišo K. rankas ir kojas, kojas pririšo prie rankų. Jis pakvietė V. M.. V. M. paėmė maišą ir atėjęs uždėjo jį K. ant galvos. Maišas buvo apvyniotas. Kas aplink kaklą aprišo lipnią juostą, nepamena. V. M. sudavė kelis smūgius. Viskas vyko lauke. Su V. M. jis įnešė K. į namo vidų. K. namo viduje šaukė, prašė paleisti. K. K. šaukė, visi buvo namo viduje. V. M. užmetė skudurus ant K. galvos, kad nesigirdėtų, kaip šaukia. K. K. įnešė į namo vidų, jis liko stovėti kieme, V. M. išvažiavo, sakė, kad organizuoti transporto. Jis ir E. D. liko namo viduje, vaikščiojo po kambarius. K. buvo paliktas mažajame kambaryje. Po kiek laiko E. D. išėjo. K. prašė jį paleisti, sakė atiduos visus pinigus. Sakė, kad pinigai yra seife. Kad trūksta oro, nesakė. Jis atrakino seifą ir išėmė pinigus – apie 5000 Lt. Grįžęs rado K. negyvą. Tada parašė SMS E. D., bet šis neatėjo. Jis viską susidėjo – pinigus, raktus, skudurus, užrakino duris ir išėjo. Ieškojo E. D., nes buvo išsigandęs. Kai jis išėjo, buvo 9-10 val. Parvažiavęs namo mikriuku, paskambino V. M. ir E. D.. Kai šie atvažiavo, jis pasakė, kad K. miręs, bet V. M. sakė, kad „nieko tai nereiškia, tiek pinigų, važiuojam“. Jie išvažiavo, jis vairuotojui rodė kelią. E. D. su kitu sunkvežimiu išvažiavo. V. M. važiavo taksi, ieškojo traktoriaus, kad ištraukti bačkas. Nuvažiavo, bet krano nepavyko ištraukti. V. M. išėjo ieškoti traktoriaus. Atvažiavo žmogus su traktoriumi, sakė kad bačkas ištrauks. V. M. apsimetė, kad paskambino K., bet tas žmogus be K. sutikimo atsisakė traukti. E. D. nebuvo išlipęs iš automobilio, V. M. vadovavo, kaip traukti. V. M. išgirdo, kad skamba K. namuose telefonas ir liepė jam įeiti į vidų, paimti telefoną. Jis įėjo, paėmė telefoną, sulaužė, dalį detalių išmetė pakeliui į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jie sėdo į V. M. automobilį, atvažiavo į metalo supirktuvę, gautus pinigus padalino V. M.. Sekančią dieną V. M. sakė, kad jis su sunkvežimiu turi važiuoti į sodybą. Jį nuvežė iki metalo supirktuvės, jis persėdo ir rodė kelią. Atvykus į K. sodybą rado policiją, apsisuko ir išvažiavo. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti sutinka pilnai. Neturtinės žalos atlyginimo klausimą palieka spręsti teismui.

Kaltinamasis E. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad R. M. pasiūlė padaryti nusikaltimą. R. M. pasiūlė daug pinigų, sakė, kad yra toks žmogus, pas kurį reikia nuvažiuoti ir paimti pinigus. R. M. sakė, kad reikės nuvažiuoti į sodybą, surišti žmogų ir palaikyti tol, kol suras pinigus. Buvo kalbėta, kad jam tą žmogų reikės apsvaiginti panaudojant elektros šoką ir surišti. Naudoti fizinį smurtą to žmogaus atžvilgiu jie nesitarė. Dėl nusikaltimo tarėsi trise: jis, R. M. ir V. M.. Iki važiavimo į sodybą visi trys buvo nuvažiavę į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. R. M. išrinko viską ir sumokėjo. Pirko sąvaržas, izoliaciją. Į sodybą važiavo tą patį vakarą. Toje sodyboje jis buvo pirmą kartą. Nuvažiavę į sodybą nukentėjusiojo namie nerado. Tada R. M. pasakė, kad turi nukentėjusiojo telefono numerį. Jie grįžo į (duomenys neskelbtini), R. M. surado numerį ir davė V. M., kad šis paskambintų. Šis paskambino ir susitarė su nukentėjusiuoju 7-8 val. ryte susitikti apžiūrėti kraną. Tada jie nuvažiavo į aikštelę prie sodybos, truputį palaukė ir nuėjo kalbėtis su nukentėjusiuoju. Buvo kalba apie krano pardavimą. Su nukentėjusiu sutarė, kad atveš avansą. Tada nuvažiavo į degalinę, kažką nusipirko ir vėl grįžo. Nuvažiavus, V. M. liko automobilyje, o jis stovėjo lauke. R. M. iš namo išėjo su nukentėjusiuoju. Tada jis priėjo ir panaudojo elektrošoką į petį. K. nesureagavo. Tada jis jam kelis kartus sudavė į petį. R. M. spyrė gal 4-5 kartus į krūtinę. Nukentėjusysis traukėsi, nugriuvo. K. nugriuvus, R. M. pradėjo daužyti ginklu per galvą, mušė į krūtinę, pilvą. R. M. paėmęs iš jo elektrošoką, pradėjo juo daužyti K. per galvą. Tuo metu V. M. buvo automobilyje, o jis pasitraukė toliau. Nukentėjusiajam rankas rišo R. M.. Kas uždėjo maišą, nematė. Paskui nukentėjusįjį V. M. su R. M. įnešė į namą. Įėjęs į pastatą jis pasakė atlaisvinti maišą ant nukentėjusiojo galvos. V. M. tuo metu išvažiavo, o jis išėjo į lauką stebėti aplinką. Kai jis išėjo iš namo, ant nukentėjusiojo nebuvo užmesta jokių skudurų. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, kalbėjo. Su nukentėjusiuoju name liko tik R. M.. Nukentėjusysis kažką kalbėjo, prašė paleisti. Būdamas lauke pamatė, kaip iš namo išbėgo R. M. su maišu. Jis bandė jį pasivyti, šaukė, bet šis negirdėjo, skambino, bet šis neatsiliepė. Tada jis paskambino V. M. ir šis atvažiavo jo pasiimti. Vėliau paskambino R. M. ir pasiūlė susitikti. Jam ir V. M. nuvažiavus pas R. M., šis sakė, kad kažkas negerai gavosi. Jie dar kartą nuvažiavo į sodybą ir R. M. nuėjo pasiimti mobilaus ryšio telefoną. Kai pakrovė automobilį, jis sužinojo, kad nukentėjusysis negyvas. Tada grįžo į (duomenys neskelbtini), jis važiavo su krovininio automobilio vairuotoju. „Zilą“ pardavinėjo R. M.. Pasidalinus pinigus, visiems gavosi po 800 Lt. Pinigus jam davė R. M.. Paimti sunkvežimį sugalvojo V. M., kai pamatė, kad kieme yra metalo laužo. Iš pradžių jie atvažiavo pinigų, bet paskui pamatė metalo laužą ir pagalvojo, kad kartu su pinigais paims ir metalą. Transportą surado V. M.. Kitą dieną vežant metalą jis nedalyvavo. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti sutinka pilnai.

Teisėjui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis E. D. parodė, kad melavo ikiteisminio tyrimo teisėjai. Jie tarėsi taip kalbėti, jei juos sulaikys. Jie susitarė, kad jis ir V. M. prisiims daugiau kaltės ir R. M. juos „ištrauks“. Ikiteisminio tyrimo metu E. D. parodė, kad savaitė prieš įvykį visi trys susitiko, V. M. pasakė, kad nuo senų laikų pažįsta A.K. K., kuris parduoda metalą. Paaiškėjo, kad visiems, o ypatingai R. M. reikalingi pinigai. R. M. sakėsi žinantis vyrus, kurie nukentėjusįjį už 8000 Lt uždarys, o jie pagrobs metalą. 3-4 dienos po pirmojo pokalbio R. M. pasiūlė A.K. K. surišti patiems bei uždarius palaikyti. Sutarė pagrobti metalą ir pinigus pasidalinti. Paskaičiavo, kad turėjo būti 80 000 Lt. Ką kas konkrečiai darys nesitarė. 2008-06-30, apie 17-18 val. E. D. su V. M. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) policijos nuovados. R. M. autoservise pas kažką pasiskolino apie 200-300 Lt. Nuvažiavę į „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujant R. M., pirko sąvaržų, lipnios justos, virvelės, pirštines. Už pirkinius mokėjo R. M.. Taip pat šis asmuo paskambino sesers vyrui bei sutarė dėl laikino pasikeitimo automobiliais, ką ir padarė. R. M.. E. D. ir V. M. davė po naują SIM kortelę bei nuvažiavo link sodybos. Pravažiavę sodybą sustojo miške esančioje aikštelėje, kur sutarė, kad V. M. liks automobilyje, nes jį A.K. K. pažįsta. R. M. padavė E. D. elektrošoką, pats pasiėmė revolverį. Sutarė, kad R. M. užduotimi bus išvilioti nukentėjusįjį į kiemą ir jį užkalbinti, E. D. – elektrošoku apsvaiginti A.K. K., kad po to galėtų jį surišti. Į sodybą nuvažiavo apie 22 val. Nukentėjusiojo neradus namuose, V. M. prisiminė, kad kitame telefone turi nukentėjusiojo numerį. Grįžus į (duomenys neskelbtini) V. M. paskambino A.K. K. bei sutarė, kad jie atvažiuos ryte. Ryte V. M. paskambino A.K. K., iš prie sodybos netoli miške esančios aikštelės jie apie 7 val. nuvažiavo į sodybą. R. M. į kiemą atsivedė nukentėjusįjį, su juo kalbėjosi, buvo nuėję apžiūrėti krano. Pagal susitarimą R. M. turėjo prieiti kuo arčiau A.K. K., kad jį galėtų sugriebti, o E. D. tuomet turėjo pribėgti ir panaudoti elektrošoką. Tačiau A.K. K. laikėsi atstumo, dėl ko, nepavykus planui, visi bendrininkai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pradžioje esančią degalinę. Grįžę į miško aikštelę tarėsi. V. M. pasakė, kad reikia skubėti – kelyje atsiras didesnis judėjimas. R. M. pasiūlė įsiveržti į namą ir šeimininką surišti name. Netrukus visi vėl nuvažiavus į sodybą, R. M. nesibeldęs įėjo vidun. E. D. matė, kad R. M. dešine ranka padarė smūgio judesį bei vos negriūdamas išbėgo atbulas į lauką. Iš paskos atėjo A.K. K.. Tuomet R. M. pasišokdamas sudavė septynis smūgius dešiniu padu nukentėjusiajam į krūtinę ir pilvą. A.K. K. traukėsi atbulas, dešine koja užkliuvo už savo automobilio bei griuvo. Prie jo pribėgęs R. M. revolverio rankena sudavė apie 10 smūgių per kaktą ir viršugalvį. R. M. šaukė E. D., kad padėtų. E. D. atbėgo bei sudavė kumščiu smūgį nukentėjusiajam į kairį skruostą. R. M. sudavė 7-8 smūgius kojomis A.K. K. į galvą ir šoną. E. D. pridėjo elektrošoką prie kairio peties, kaktos bei bandė jungti. Tuomet elektrošoką paėmė R. M. ir sudavė 5 smūgius A.K. K. per viršugalvį. E. D. 2-3 kartus spyrė sėdinčiam nukentėjusiajam į kairį šoną. Atbėgo V. M., atsinešdamas krepšį su pirktais daiktais. E. D. bendrininkams pasiūlęs liautis, nes nieko neišeina, bet V. M. ir R. M. nesutiko. V. M. įsitvėrė A.K. K. į pečius ir jį bandė paguldyti. R. M. vėl sudavė 2-3 smūgius kojomis į dešinę pusę. Tuo metu E. D. nuėjo prie automobilio, po 1-2 min. išgirdo jį šaukiant. Atėjęs pamatė, kad abu likę bendrininkai laiko A.K. K. prispaustą nugara prie žemės bei bando surišti rankas. E. D. užgulė kojas. R. M. su E. D. surišo rankas, ant galvos A.K. K. uždėjo maišą bei nukentėjusįjį nunešė į gyvenamojo namo vidų. Netrukus V. M. išvažiavo ieškoti transporto metalui išvežti. E. D., saugodamas įvykio vietą, nuėjo į už 200-300 esantį pušyną, gyvenamojo namo viduje liko R. M.. Po 40 min. E. D. pamatė iš namo išeinantį R. M., kuris nuėjo link kelio. E. D. paskambino V. M., šis atvažiavo po 20 min. E. D. kartu su V. M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo apie 9-9.30 val. Nuvažiavus pas R. M., šis pasakė, kad A.K. K. mirė. Tačiau V. M. su R. M. nusprendė, kad nors A.K. K. ir negyvas, vis tiek reikia važiuoti pagrobti metalą. Apie pietus visi nuvažiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) kelio, kur R. M. įsėdo į „K.“ techninės pagalbos automobilį ir kartu su vairuotoju nuvažiavo į sodybą. E. D. ir V. M. į sodybą nuvažiavo taksi automobiliu. Buvo nuvažiavę į fermas, kur V. M. su traktoristu tarėsi dėl cisternos ištraukimo. E. D. V. M. nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur šis turėjo laukti kito automobilio metalui parvežti. Automobilis atvažiavo po 40 min., jame buvo du vyrai. A.K. K. sodyboje pakrovė ZIL automobilį, R. M. su V. M. išvažiavo taksi automobiliu, o E. D. krovininiu automobiliu. Už metalą V. M. gavo 2400 Lt, visi pasidalino po 800 Lt. (t. 7, b.l. 98-108, 110-115).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad tą dieną, kai buvo nužudytas jo brolis, jis dirbo. Iš ryto jam paskambino brolio kaimynė ir klausė, ar jis nežino, kur brolis, nes šis telefonu neatsako. Jis taip pat skambino, bet brolis neatsakė. Po darbo nutarė važiuoti į tėviškę ir pažiūrėti, kas nutiko broliui. Atvažiavus pastebėjo, kad išvažinėtas keliukas. Durys buvo užrakintos. Neseniai iki įvykio jis buvo kalbėjęs su broliu ir jis niekur tą dieną nežadėjo važiuoti, sakė, kad turi pirkėją. Jis pastebėjo, kad laužas išverstas. Netoliese gyvenanti kaimynė sakė ryte mačiusi kieme automobilių ir daugiau nieko. Grįžęs prie brolio namo, išėmė vieną lango stiklą. Kambaryje degė šviesa. Įlipęs į vidų pamatė, kad guli žmogus apmestas skudurais. Buvo visas šaltas. Pamatė, kad jo kojos surištos lipnia juosta. Viskas vyko apie 17 val. Kai atvyko greitoji pagalba jis matė, kad brolis visas sudaužytas, kruvinas. Kūnas buvo užmestas skudurais nuo galvos daugiau kaip puse kūno.

Liudytojas G. V. parodė, kad praėjusių metų liepos 1 d. pas jį taksi automobiliu atvažiavo V. M. ir dar vienas vyras ir paprašė išvilkti statinę iš K. sodybos. Jis važiavo traktoriumi ištraukti tą statinę. Nuvažiavęs į sodybą paklausė, kur šeimininkas A.. Jam buvo pasakyta, kad šeimininkas išvažiavo išregistruoti kraną. Be šeimininko jis nesutiko nieko daryti. Neklausinėjo tų vyrų, kas jie tokie. Jis patikėjo, kad K. išvykęs. Nieko įtartino nepastebėjo.

Liudytojas G. M. parodė, kad praėjusių metų vasarą taksi automobiliu pas ūkininką G. V. buvo atvažiavę vyrai paprašyti, kad šis ištrauktų statinę.

Liudytojas P. V. M. parodė, kad tamsiu taksi automobiliu buvo atvažiavę du vyrai. V. M. kalbėjosi su šeimininku.

Liudytojas V. K. parodė, kad pas jį į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kur yra metalo supirktuvė, buvo atvažiavęs V. M. ir sakė, jog turi „bačkų“. Sakė, kad traktorius jas ištrauks ir jis galės jas pasiimti. Jis davė V. M. savo telefono numerį ir pasakė, kad kai ištrauks, tegu jam paskambina. V. M. jam sakė, kad (duomenys neskelbtini) lauks vaikinas, kuris parodys, kur važiuoti. Jau važiuojant jam paskambino V. M. ir sakė nebevažiuoti. Kadangi jis buvo netoli sodybos, nuvažiavo į ją. Ten jau buvo V. M.. Kelią rodė tas vaikinas, kurį jis paėmė pakeliui. V. M. sakė, kad „bačka“ dar neišraukta. Jis pamatė kieme automobilį ZIL ir paklausė, kieno jis. V. M. sakė, kad jo. V. M. leido išversti šiukšles iš automobilio ir jį pasikrauti vietoje „bačkos“, ką jis ir padarė. V. M. dar pasakė atvažiuoti ryte pasiimti kraną bei „bačką“. V. M. sakė, kad viskas priklauso jam. Už automobilį „ZIL“ sumokėjo 2800 Lt. Sekančią dieną jie vėl važiavo, bet V. M. grįžo ir pasakė, kad tą dieną nieko nekraus.

Liudytojas J. K. parodė, kad praėjusių metų vasarą dirbo metalo pjaustytoju. Metalo supirkėjas davė nurodymą pasiimti metalo pjaustymo įrangą. Metalo supirkimo aikštelėje buvo V. M. ir E. M.. Pasiėmęs įrangą, išvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Kelią jam rodė R. M.. Netoli miškelio buvo aikštelė, jis ten pasisuko ir sustojo. Ten buvęs vaikinas kažkam paskambino ir grįžęs pasakė, kad niekur važiuoti nebereikia, todėl jis apsisuko ir nuvažiavo atgal į supirktuvę.

Liudytojas V. R. parodė, kad jis kartu su V. K. važiavo į sodybą pasikrauti metalą. (duomenys neskelbtini) į automobilį įsėdo E. D.. Sodyboje buvo V. M.. Atvykus į vietą pasikrovė ir grįžo į metalo supirkimo aikštelę. Kitą dieną su V. vėl važiavo į sodybą padėti pasikrauti metalą. Anksčiau jau buvo išvažiavęs J.. Nespėjus nuvažiuoti, J. grįžo ir pasakė, kad niekur važiuoti nebereikia. Antrą dieną į metalo supirkimo aikštelę buvo atvažiavęs V. M..

Liudytojas L. Č. parodė, kad nužudytojo brolis V. K. paskambino policijos budėtojui ir pasakė, kad rado savo brolį gulintį lovoje ir yra įtarimas, kad tas asmuo gali būti negyvas. Gavęs pranešimą kartu su kolega E. V. nuvyko į įvykio vietą. Atvykus, nužudytojo brolis paaiškino, kad rado savo brolį gulintį lovoje, brolis buvo surištas ir uždengtas. Įlipę į vidų pro langą pamatė, kad žmogus uždengtas. Nukentėjusiajam ant galvos buvo užmautas maišas ir apvyniota lipnia juosta. Atvykę medikai konstatavo mirtį. Medikai maišą, buvusį ant nužudytojo galvos, šiek tiek pakėlė, tačiau jis nebuvo visai nuimtas. Medikai visų skudurų nuo nužudytojo nenuėmė.

Liudytojas G. P. parodė, kad dirbo UAB „K.“ vairuotoju, vairavo techninės pagalbos automobilį, skirtą tempti sunkiasvoriams automobiliams. 2008 m. vasarą buvo pasamdytas partempti kraną. Važiuojant į vietą (duomenys neskelbtini) link su juo kartu važiavo R. M., kuris parodė vietą, kurioje buvo tas kranas. Nuvykęs į vietą, apžiūrėjo kraną ir suprato, kad negalės jo tempti, nes technika buvo per silpna. Iš pradžių su juo buvo R. M., paskui su taksi automobiliu atvažiavo dar vienas vyriškis. R. M. kalbėjo, kad kraną supjaustys kaip metalo laužą, dėl to jį reikėjo nutempti. Kalbos, kad reikia paimti ir kitą kieme buvusi metalo laužą, nebuvo. Viskas vyko iki pietų.

Liudytojas J. B. parodė, kad 2008 m. liepos 1 d. važiavo į darbą apie 7.45 val. pro iš matymo pažįstamo K. sodybą. Pamatė ant keliuko stovintį „Audi“ markės automobilį. Automobilis buvo raudonos spalvos, naujesnio modelio. Už vairo sėdėjo nematytas asmuo, ovalaus veido, ilgų plaukų. Aplinkui daugiau nieko nesimatė. Jis kiekvieną dieną pravažiuodavo pro tą sodybą ir ten nieko svetimo nebūdavo, todėl jam šis įvykis ir įsiminė.

Liudytoja R. S. parodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios med. pagalbos stotyje, felčere. Atvykus pranešime nurodytu adresu, namo durys buvo užrakintos. Policija išėmė langą, įlipo per langą apžiūrėti. Nukentėjusysis gulėjo lovoje surištom rankom, kojom, skudurais uždengta galva. Nudengus, ant galvos buvo baltas maišas. Maišas buvo kaip plastiko, cukrus tokiuose maišuose laikomas - viduje celofanas, iš viršaus pintas. Maišas buvo apvyniotas lipnia juosta. Kad pažiūrėti pulsą, ji kažką nuėmė. Užkišo ranką ir pažiūrėjo. Pirštai sunkiai lindo.

Liudytojas A. B. parodė, kad R. M. skambino ir prašė paskolinti automobilį Audi 100, nes nori važiuoti į sodą, visi netelpa į savo automobilį. R. M. atvažiavo pas jį su abiem kaltinamaisiais automobiliu Audi-80, kabrioletu. Jo automobilį vairavo V. M., nes R. M. neturėjo teisių. Sakė, kad grįš vakare, bet vėliau paskambino, sakė grįš kitą dieną. Automobilį grąžino kitą dieną, per pietus. Atvažiavo dviese kaltinamieji, R. M. nebuvo.

Specialistas Vytenis Valiukas parodė, kad atlikdamas ekspertizę nežinojo visų aplinkybių, todėl prašo vadovautis docento išvada. Jis atliko ekspertizę pagal lavono apžiūrą. Įvykio vietoje mirusiajam maišas buvo nuimtas. Maišas jam nebuvo pateiktas. Jis nežinojo, kad mirusysis buvo dusintas, kad jam buvo uždėtas maišas ant galvos, todėl jo išvada dėl mirties keičiasi. Išvada keičiasi paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Mirtis įvykti dėl morfologinio širdies raumens susinešiojimo negalėjo. Mirusiojo širdies raumuo buvo pakenktas, tai patvirtinta histologiškai. Galėjo įvykti asfiksinė mirtis, veržiant kaklą. Bet koks maišas nepraleidžia oro, jei apvyniotas apie kaklą lipnia juosta. Nuo deguonies trūkumo kardiomiopatija nelabai gali išsivystyti, reikalingas laikas, metais skaičiuojama. Kardiomiopatija, kaip liga, vienkartinio streso įtakoje negalėjo išsivystyti. Specialistas paaiškino, kad jei mirtis įvyksta nuo asfiksijos, kraujosruvų akių junginėse, ant plaučių gali ir nebūti. Mechaninės asfiksijos metu lieka taškinės kraujosruvos. Šiuo atveju taškinių kraujosruvų nebuvo. Mechaninė asfiksija įvyksta, kai mechaniškai sutrikdomas kvėpavimas, žmogus negali kvėpuoti, yra kliūtis orui patekti į plaučius, uždaryta trachėja, užspausta krūtinės ląsta. Jei uždedamas maišelis, sumažėja deguonies kiekis. Jei buvo uždėtas maišas mirusiajam ir užvyniota lipnia juosta – buvo deguonies trūkumas. Mechaninės asfiksijos požymių jis nerado. Jei būtų rastos taškinės kraujosruvos, mirusysis būtų uždusęs. Įvyko mirtis ne dėl mechaninės asfiksijos, bet dėl deguonies trūkumo galėjo įvykti mirtis. Tada plaučiuose požymių nelieka. Susidarius deguonies trūkumui, plaučiuose taškelių nelieka. Kai įvyksta mechaninis uždusimas, plaučiuose lieka taškeliai, kai uždūstama dėl deguonies trūkumo – plaučiai būna švarūs. Specialistas išvadą toje vietoje, kad mirtis įvyko 6-7 val. iki apžiūros, patvirtino. Jis taip pat patvirtino išvados 3 punktą, t.y., kad padaryti nubrozdinimai veide, muštinė žaizda, mirusiajam vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Specialistas Antanas Cėpla pilnai patvirtino savo išvadą ir parodė, kad mirtis įvyko nuo uždusimo erdvėje per keletą minučių didelėse kančiose, poveikyje deguonies iškvėpavimu. Tokia mirtis išskirtinė, kuri nepalieka specifinių požymių. Uždaroje erdvėje iškvėpuojamas deguonis, susikaupia anglies dvideginis, kuris alina organizmą. Uždusimo intervalas – 5-8 minutės uždaroje erdvėje, kada iškvėpuojamas deguonis ir susikaupia anglies dvideginis. Kardiomiopatija – didelė širdies liga, kuria mirusysis sirgo, išsivystė širdies raumens disfrobija, kas greičiau prisideda prie mirties. Bet tai nebuvo mirties priežastis, mirė ne nuo patologijos, o nuo asfiksijos. Šonkaulių lūžiai mirusiajam irgi apsunkino kvėpavimą, turėjo įtakos mirčiai. Visumoje izoliuoti nubrozdinimai vertinami kaip sunkus sveikatos sužalojimas. Buvo kvėpavimo sutrikimai, skausmas, kas sukėlė grėsmę gyvybei, nes buvo nualinta širdis. Jei nebūtų patologijos – sužalojimai būtų laikomi nesunkiais. Mirčiai įtakos kardiomiopatija streso įtakoje turėjo, be abejo, įtakojo, kad sukėlė mirtį, neatmestina. Tokioj situacijoj, kaip šiuo atveju, didelis stresas. Atliekant ekspertizę, buvo remtasi dokumentacija, maišas pateiktas nebuvo. Maišas buvo pakankamai aprašytas, kad susidaryti įspūdį, jog buvo uždara erdvė. Bet kokiu atveju sudaryta uždara erdvė leidžia uždusti, užveržti nebūtina. Deguonis jei ir galėjo patekti, bet tik dalinai. Praktikoje – uždūstama neužveržus maišo. Uždaroje erdvėje deguonį pakeičia anglies dvideginis, kuris sukelia dideles kančias. Kada vyksta uždusimas, angliarūgštė dirgina kvėpavimo takus gleivinėje. Kai maišas užrišamas lipnia juosta, susidaro beorė erdvė, uždūstama 7-8 minučių bėgyje, priklausomai nuo sandarumo. Jei visiškai nepraeina oras, skirtumas tas, kad greičiau bus iškvėpuojamas deguonis, nei su dalinai praleidžiančiu orą audiniu. Jei deguonies būtų pakakę, mirusysis gal būtų miręs nuo patirtų sužalojimų, kas jam sukėlė skausmą, sutrikdė kvėpavimą, dar turėjo širdies patologiją. Šonkaulių lūžiai kvėpavimui turėjo reikšmės. Skudurai buvo uždėti mirusiajam ant galvos, kas irgi sutrikdė oro patekimą į kvėpavimo takus. Aplinkybės rodo, kad mirusysis norėjo maišą nusiplėšti, bet jam buvo užrištos rankos, (t. 1 b.l. 12-16).

V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota duomenys apie tai, kad V. M. įvykio vietoje patikslino apklausų metu parodytas aplinkybes (t. 6, b. l. 102-129).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija apie tai, kad A.K. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje esančioje kušetėje, rastas A.K. K. lavonas – guli ant dešinio šono, labiau kniūbsčias, kojos basos, su viršutiniais rūbais. Rankos ir kojos surištos, galva uždengta skudurais. Ant galvos ir po galva šviesiai žalios spalvos guminis lietpaltis. Lavonui ant galvos uždėtas celofaninis maišas, kurio kraštas apvyniotas lipnia juosta. Rankos sukryžiuotos priekyje, ant viršaus daug eilių apvyniota marga kaproninė virvutė, kuria surištos ir kojos. Kojos per kelius apvyniotos pilka lipnia juosta Abi rankos suveržtos tvirtinimo juostele ant lipnios juostos. Sodybos pievoje, prie betoninių sijų rasta vieta, neapaugusi žole kur stovėjęs sunkvežimis ZIL. Pietų kryptimi aptikta vilkimo žymės bei išversta didelė krūva šiukšlių (t. 1, b. l. 15–51; 57–86).

Komisijinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKM 12/09(02) užfiksuota informacija apie tai, kad A.K. K. mirties priežastimi yra uždusimas uždaroje erdvėje, susidariusioje plastikiniame maiše, užmautame ant galvos, iškvėpavus deguonį ir susikaupus anglies dvideginiui. Konstatuoti sužalojimai: muštinė žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimai dešiniame žande ir dešiniosios ausies kaušelyje (vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas), kairiosios pusės VI, VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžiai (vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas). Žaizda ir odos nubrozdinimai sukėlė skausmą, daugybiniai šonkaulių lūžiai sutrikdė kvėpavimo funkciją ir esant psichinei traumai bei širdies patologijai – kardiomiopatijai, gyvam kėlė realią grėsmę gyvybei. Visumoje sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 20–22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 62/10 (01) konstatuota, kad A. K. K. mirties priežastimi buvo uždusimas uždaroje erdvėje - susidariusioje tyrimui pateiktame sintetinio audinio maiše, užmautame ant galvos, iškvėpavus deguonį ir susikaupus anglies dvideginiui. A. K. K. mirtis galėjo įvykti maždaug prieš pusę paros iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2008-07-01 21.40 val. A. K. K. mirtis nuo uždusimo uždaroje erdvėje įvyko dėl veiksmų, kurių pasėkoje buvo ant nukentėjusiojo galvos užmautas sintetinės medžiagos maišelis, kuris apvyniotas aplink kaklą lipnia juosta ir surištos nukentėjusiojo rankos, tuo pačiu atimant iš nukentėjusiojo galimybę minėtą maišelį nusimauti. Skudurų užmetimas ant nukentėjusiojo galvos su jau užmautu maišu galėjo paspartinti mirtį nuo uždusimo, mažinant oro patekimo pro maišelio medžiagą galimybę.

A. K. K. patyrė kairės pusės VI, VII, VIII, IX ir X šonkaulių lūžius palei priekinę pažastinę liniją. Tokios lokalizacijos daugybiniai šonkaulių lūžiai yra paaiškinami trauminiu poveikiu (sudavus smūgį ar spaudžiant) į krūtinės ląstos priekinį paviršių kairėje pusėje, sukeliančiu krūtinės ląstos deformaciją frontalinėje plokštumoje. Muštinė žaizda kairio antakio išoriniame trečdalyje padaryta kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, galimai sudavus smūgį daiktu, turinčiu briauną. Daugybiniai tarpusavyje susiliejantys odos nubrozdinimai dešinio ausies kaušelio- žando srityje padaryti kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi. Šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu. Kiti nustatyti sužalojimai -muštinė žaizda kairiajame antakyje, odos nubrozdinimai dešiniajame žande ir dešiniosios ausies kaušelyje, tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. Visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu, artimu laiku. Tarp šių mechaninių sužalojimų ir mirties, tiesioginio priežastinio ryšio nėra.

Nustatyti sužalojimai yra paaiškinami trimis trauminiais poveikiais/smūgiais: į kairio antakio sritį daiktu, turinčiu briauną (pvz. elektrošoko aparato ar dujinio revolverio korpusu), į krūtinės ląstos kairę pusę pvz. prispaudžiant ar suduodant smūgį koja, į veido dešinę pusę, kontaktuojant su šia sritimi šiurkščiam paviršiui. Sužalojimų, būdingų elektrošoko aparato (elektros srovės) poveikiui nekonstatuota.

A. K. K. lavono apžiūros duomenys įvykio vietoje (lavonas rastas gulintis ant nugaros, ant galvos užmautu prigludusiu sintetinio audinio maišu, kuris kaklo srityje apvyniotas lipnia juosta; lavono rankos ir kojos surištos tarpusavyje), lavono tyrimo duomenys nurodo, kad mirtis galėjo įvykti dėl uždusimo uždaroje erdvėje. Laikas, reikalingas uždusimui uždaroje erdvėje (maiše užmautame ant galvos) vertinamas minutėmis.

A. K. K. sirgo pirmine padidėjusio kraujospūdžio ir išemine širdies liga su išemine kardiomiopatija. Dėl šių ligų esant deguonies trūkumui galėjo sutrikti organizmo kompensacinės galimybės. Todėl galima teigti, kad šie susirgimai galėjo turėti netiesioginę įtaką mirčiai.

Nėra objektyvių medicininių duomenų, kurie rodytų, kad A. K. K. smūgių sudavimo metu, rankų ir kojų surišimo metu, maišo užmovimo ant galvos metu, pan., turėjo būti be sąmonės. A. K. K. nustatyti mechaniniai sužalojimai nepaneigia galimybės, kad po jų gavimo nukentėjusysis galėjo būti sąmoningas.

Nėra objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad po mirties iki lavono apžiūros įvykio vietoje jo kūno padėtis buvo keičiama. ( t.9, b.l. 119-133).

Biologinio DNR tyrimo išvadose Nr. 140-(5394)-IS1-6854 ir Nr. 140-(89)IS1-5125 užfiksuota, kad ant automobilio VOLVO, stovėjusio A.K. K. sodybos kieme, bako dangtelio rastas žmogaus kraujas, kurio genotipas sutampa su R. M. genotipu. (t. 1, b. l. 46–49; 51, 52).

Telefoninių skambučių išklotinių analizėje užfiksuota. kad A.K. K. naudojosi mobiliojo ryšio abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Į šį numerį arba iš jo laikotarpiu nuo 2008-06-30 23.43 val. iki 2008-07-01 8.37 val. skambino 5 kartus abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini) išankstinio mokėjimo paslauga). Ši SIM kortelė dėta į į mobilaus ryšio telefono aparatą SAMSUNG SGH-X600/X630, kuriuo naudojosi ir E. D. (t. 3, b. l. 41-59).

Asmenų parodymo atpažinti iš nuotraukų protokoluose užfiksuota, kad liudytojas G. V. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris buvo atvažiavęs taksi automobiliu, išlipęs kalbėjo su liudytoju bei buvo priėjęs sodyboje ir davė nurodymus dėl talpos. Taip pat atpažino R. M. kaip asmenį, kuris liudytojui nuvykus į A.K. K. sodybą, atėjo kartu su V. M. (t. 3, b. l. 159, 160; 161, 162).

Asmenų parodymo atpažinti iš nuotraukų protokoluose užfiksuota, kad liudytojas G. M. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris buvo atvažiavęs taksi automobiliu, išlipęs G. V. prašė pagalbos ištraukti traktoriumi metalinę talpą. Atpažino E. D. kaip sėdėjusį atvykusiame taksi automobilyje ant galinės sėdynės. (t. 3, b. l. 164, 165;166, 167).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole užfiksuota, kad liudytojas S. P. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris buvo atvažiavęs taksi automobiliu, išlipęs G. V. prašė pagalbos ištraukti traktoriumi metalinę talpą (t. 3, b. l. 169, 170).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole užfiksuota, kad liudytojas P.V. M. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris buvo atvažiavęs taksi automobiliu, išlipęs G. V. prašė pagalbos ištraukti traktoriumi metalinę talpą (t. 3, b. l. 172, 173).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole užfiksuota, kad liudytojas V. K. atpažino E. D. kaip asmenį, kuris liudytojo laukė (duomenys neskelbtini) ir rodė kelią į sodybą. (t. 4, b. l. 20, 21).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole užfiksuota, kad liudytojas J. K. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris važiavo su liudytoju ir rodė kelią į sodybą. (t. 4, b. l. 26, 27).

Asmenų parodymo atpažinti iš nuotraukų protokoluose užfiksuota, kad liudytojas V. R. atpažino E. D. kaip (duomenys neskelbtini) pasitikusį ir kelią į sodybą rodžiusį asmenį. V. M. atpažino kaip asmenį, kurį sodyboje E. D. vadino V.. (t. 4, b. l. 30, 31; 32, 33).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole užfiksuota, kad liudytojas G. P. atpažino R. M. kaip kartu su liudytoju į sodybą vykusį ir kelią rodžiusį asmenį. (t. 4, b. l. 58, 59).

UAB „S.“ pateiktoje CD laikmenoje, užfiksuota, kad laiko tarpe nuo 2008-07-01 7.17 val. iki 7.19 val. degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo V. M.. (t. 4, b. l. 78 - 81).

Kratos protokole užfiksuota, kad 2008-07-26 atliekant kratą R. M. gyvenamosiose patalpose be kitų daiktų rasti: raktas, elektrošokas, revolveris, marškiniai, trejos pirštinės, maišai, polietileninės skiautės, trys servetėlės. (t. 4, b. l. 146 – 149).

Eksperimento protokole užfiksuota, kad 2008-07-26, atliekant kratą R. M. gyvenamosiose patalpose rastas raktas atrakina A.K. K. sodybos lauko durų spyną. (t. 4, b. l. 176–180).

DNR tyrimo išvadose Nr. 140-(1006)-IS1-5126 ir Nr. 140-(6341)IS1-5026 užfiksuota, kad ant elektrošoko rasti sumaišyti dviejų asmenų biologiniai pėdsakai. Vienas iš pėdsakų paliktas R. M.. Ant revolverio nuleistuko, vamzdžio, marškinių rasta kraujo, kurio genotipas sutampa su R. M. genotipu. Ant revolverio nuleistuko skliaustelio, revolverio būgno, servetėlių, rastų pėdsakų genotipas sutampa su R. M. genotipu. Ant revolverio gaiduko ir korpuso sumaišyta dviejų asmenų biologiniai pėdsakai. Vieno asmens genotipas sutampa su R. M. genotipu, antro asmens – su A.K. K. genotipu. Ant revolverio rankenos ir elektrošoko rankenos sumaišyta dviejų asmenų biologiniai pėdsakai. Vieno asmens genotipas sutampa su R. M. genotipu (t. 5, b. l. 10– 15).

Kaltinamieji dėl padaryto plėšimo savo kaltę pripažino, dėl nužudymo kaltę neigia. Nurodo, kad nužudyti nukentėjusiojo A.K. K. nenorėjo ir neturėjo tokio tikslo.

Kaltinamieji V. M., E. D. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvardindami nusikaltimo organizatoriumi R. M.. Kaltinamieji nurodė, jog apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją melavo, nes su kaltinamuoju R. M. buvo sutarę, jog jie prisiims daugiau kaltės, o R. M. būdamas policijos pareigūnas juos nuo atsakomybės “ištrauks”. Teisėjų kolegija tokį kaltinamųjų aiškinimą laiko jų gynybine versija, siekiu suklaidinti teismą ir nuslėpti tikrąsias bylos aplinkybes. Kaltinamojo R. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo aiškūs, nekeičiami ir nuoseklūs. Kaltinamųjų V. M. ir E. D. parodymų keitimą teismas vertina kaip bandymą švelninti savo padėtį bei išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas išanalizavęs bylos medžiagą bei vertindamas įrodymų visetą laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duoti parodymai yra teisingi, nes jie dera su jų pačių parodymais patikrintais nusikaltimo vietoje, su liudytojų parodymais, su rašytine bei kita bylos medžiaga, todėl būtent jais ir vadovaujasi, kaip kaltinamųjų kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Visi kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo davė nuoseklius parodymus apie įvykį, detaliai nurodydami įvykio aplinkybes, jų parodymai iš esmės buvo tapatūs, juos jie visi patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Kaltinamieji V. M. ir E. D. bandė teismą įtikinti, kad į A.K. K. namus vyko kaltinamojo R. M. iniciatyva, siekiant pagrobti nukentėjusiojo pinigus ir tik atvykę į vietą sugalvojo pagrobti metalo laužą. Taip pat jie teigė, kad vaidmenis nusikalstamos veikos padaryme paskirstė kaltinamasis R. M.. Tačiau šių teiginių bylos duomenys nepatvirtina. Priešingai, byloje yra duomenų, kad nukentėjusįjį A.K. K. iki įvykio keletą metų pažinojo kaltinamasis V. M., nes domėjosi jo turimo metalo laužo pirkimu. Būtent jis pasiūlė nuvykti pas A.K. K.. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. M. parodymai buvo išsamūs bei nuoseklūs, pakeisti tik 2008-09-03 apklausos metu. Ikiteisminio tyrimo metu pirminiai E. D., V. M. parodymai atitinka R. M. parodymus, o teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. M. parodymai neprieštarauja byloje nustatytai įvykių eigai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. kaip kito žmogaus nužudymas, padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Baigiant įrodymų tyrimą prokuroras ir nukentėjusysis pateikė prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį, t.y.jį sugriežtinti pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, kaltinamųjų veikas dar kvalifikuoti ir pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. Kolegijos nuomone ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino teisiamojo posėdžio metu.

Nužudymas pripažįstamas itin žiauriu, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali būti pripažintas itin žiauriu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados neginčytinai patvirtina, kad A. K. K. mirties priežastimi buvo uždusimas uždaroje erdvėje - susidariusioje tyrimui pateiktame sintetinio audinio maiše, užmautame ant galvos, iškvėpavus deguonį ir susikaupus anglies dvideginiui. A. K. K. mirtis galėjo įvykti maždaug prieš pusę paros iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2008-07-01 21.40 val. A. K. K. mirtis nuo uždusimo uždaroje erdvėje įvyko dėl veiksmų, kurių pasėkoje buvo ant nukentėjusiojo galvos užmautas sintetinės medžiagos maišas, kuris apvyniotas aplink kaklą lipnia juosta ir surištos nukentėjusiojo rankos, tuo pačiu atimant iš nukentėjusiojo galimybę minėtą maišelį nusimauti. Skudurų užmetimas ant nukentėjusiojo galvos su jau užmautu maišu galėjo paspartinti mirtį nuo uždusimo, mažinant oro patekimo pro maišelio medžiagą galimybę. Specialistas A. Cėpla teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis mirė didelėse kančiose uždaroje erdvėje iškvėpavus deguonį, kurį pakeičia anglies dvideginis. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad nužudymas buvo padarytas itin žiauriai, nes sukėlė nukentėjusiajam dideles kančias.

Nužudymas padarytas dėl savanaudiškų paskatų laikomas tuomet, kai jis padaromas siekiant užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Patys kaltinamieji patvirtino, ką byloja ir byloje ištirti įrodymai, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo sodybą važiavo turėdami tikslą pasisavinti nukentėjusiajam A.K. K. priklausantį turtą (pinigines lėšas, krovininį automobilį, kraną, metalą), kurio dalį buvo pagrobę, o nukentėjusiajam bandant sutrukdyti kaltinamiesiems tęsti savo nusikalstamus veiksmus, jie puolė mušti jį, taip siekdami pašalinti jiems trukdančią kliūtį, o iš karto po panaudoto smurto prieš A.K. K., jie ir toliau tęsė savo nusikalstamą veiką, ieškodami, kaip pagrobti iš nukentėjusiojo metalo laužą. Be to, neginčijamai nustatyta, kad A.K. K. atžvilgiu taip pat buvo panaudotas smurtas bei buvo reikalaujama pinigų, jį kaltinamieji jėga nunešė į namą, kur grasino, mušė, reikalavo pinigų.

Kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal LR BK 25 str. 3 d., būtina nustatyti, kad grupė asmenų susitarė daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkią ar labai sunkią nusikalstamą veiką, iš anksto aptarė, suderino svarbiausius numatomos daryti veikos momentus - parengė planą, numatė mechanizmą, pasiskirstė užduotimis bei vaidmenimis, sutarė dėl nusikalstamos veikos darymo laiko, būdo, vietos ir pan. Būtina nustatyti, kad grupė asmenų sutarė realizuoti bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, suprato sukūrę organizuotą grupę ir priklausę jai.

Baudžiamasis įstatymas taip pat nustato konkrečius organizuotos grupės požymius. BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, sampratą, nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes.

Nuteistųjų teiginiai, kad nukentėjusįjį A.K. K. buvo susitarta tik apiplėšti ir apvogti panaudojant smurtą, o ne žudyti, atmestini, kadangi jų veikos tikslas buvo užvaldyti svetimą turtą ir buvo susitarta, kokios priemonės bus naudojamos tam tikslui pasiekti. Smurto panaudojimo laipsnis ir intensyvumas priklausė nuo konkrečių aplinkybių, taigi visų nusikaltimo bendrininkų tyčia dėl smurto veiksmų ir jų padarinių buvo neapibrėžta, t.y. jiems priimtinos bet kokios priemonės ir bet kokie padariniai siekiant užvaldyti turtą. Nustatyta, kad visi kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, matė kaip kiti bendrininkai naudojo smurtą ir tai rodo, kad kiekvienas iš jų suprato ir sutiko su bet kokio pobūdžio smurtu bei jo padariniais ir toliau dalyvavo darant nusikaltimą, taigi veikė kartu su kitais nužudymo bendrininkais kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Pasiruošimas plėšimui, kuriame dalyvavo kaltinamieji, bei priemonės, kurias jie naudojo- plastikinės sąvaržos, pistoletas, elektrošoko įtaisas, lipni juosta, plastikinis maišas, virvė, rodo, jog nusikaltimo bendrininkai buvo numatę smurto panaudojimą užvaldant svetimą turtą, o šio smurto panaudojimo ribos nebuvo aptartos ir nustatytos. Todėl nusikaltimo bendravykdytojų veiksmuose negalėjo būti vykdytojo eksceso (išėjimo iš susitarimo ribų). Tai reiškia, kad smurto veiksmai, net ir esant išankstiniam susitarimui apiplėšti, galėjo vystytis ir pereiti į nužudymą. Taigi nustatyta, kad visi kaltinamieji naudojo smurtą bei padėjo vienas kitam smurtauti prieš nukentėjusįjį, t.y. suvokė naudojamo smurto pavojingumo pobūdį, numatė jo pasekmes ir veikė netiesiogine tyčia. Jų tyčios kryptingumas pasireiškė savanaudiškumo paskatomis, jie buvo abejingi pasekmėms, tačiau pagal aukščiau nurodytas aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti pasekmes (ant nukentėjusiojo galvos buvo uždėtas plastikinis orą silpnai praleidžiantis maišas, kaklo srityje jis buvo apvyniotas lipnia juosta, nukentėjusiojo rankos ir kojos buvo surištos, kas atėmė galimybę jam nusiimti maišą ir priešintis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai keli asmenys įvykdo nužudymą, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kuris iš kaltinamųjų uždėjo A.K. K. ant galvos maišą, kas sukėlė pastarojo mirtį uždusus. Nei vienas iš kaltinamųjų neprieštaravo vienas kito veiksmams, jie bendrais veiksmais vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą, po to, kai nukentėjusysis buvo surištas ir jam ant galvos uždėtas maišas, įnešė jį į vidų ir paliko. Jie buvo abejingi pasekmėms.

Be to, ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. M., kitiems bendrininkams nežinant, pagrobė seife buvusius pinigus. Jis pats tai pripažino. Teisiamojo posėdžio metu jis tvirtino, kad seife buvo apie 5000 Lt. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad seife rastus pinigus paskaičiavo iki 5000 ir daugiau nebeskaičiavo, tačiau anksčiau nukentėjusysis buvo sakęs, kad turi 7000 Lt. (t. 5, b. l. 73-80). Teismas daro išvadą, kad R. M. pagrobė 7000 Lt, kadangi jis tai pripažino ikiteisminio tyrimo metu, kada tiksliau prisiminė visas įvykio aplinkybes.

Ankščiau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent kaltinamieji E. D., R. M. ir V. M. veikdami organizuotoje grupėje, panaudodami šaunamąjį ginklą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, panaudodami fizinį smurtą, atimdami galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, pasikėsino plėšimo būdu pagrobti didelės vertės svetimą turtą, itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė A.K. K.. Todėl visų kaltinamųjų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 3 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. pilnai įrodytos ir kvalifikuotos teisingai.

DĖL KALTINAMOJO R. M. PADARYTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS, NUMATYTOS LR BK 259 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai prisipažino ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įgijo 2008-07-01 ryte aikštelėje miške, netoli A.K. K. sodybos iš V. M..

Be jo pilno prisipažinimo jo kaltė įrodyta: kratos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2008-07-26, atliekant kratą R. M. gyvenamosiose patalpose, be kitų daiktų rasti du nedideli polietileniniai maišeliai su baltais milteliais (t. 4, b. l. 146-149), cheminio tyrimo išvada Nr. 140-(6304)-IS1-6150, kurioje nurodyta, kad vieno maišelio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, masė 0,191 g. Antro maišelio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, masė 0,016 g. (t. 5, b. l. 28, 29).

2003-04-23 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-293 (Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų) patvirtintame sąraše Nr. 1, ir Nr. 2 metamfetamino ir kokaino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. Pas kaltinamąjį R. M. buvo rasta 0,191 g. kokaino ir 0,016 g. metamfetamino, kas pagal minėtą sąrašą atitinka nedidelį kiekį. Tą patvirtina cheminio tyrimo išvada Nr. 140-(6304)-IS1-6150 kurioje nurodyta, kad vieno maišelio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, masė 0,191 g. Antro maišelio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, masė 0,016 g.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, aplinkybė, kad kaltinamasis R. M. narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo iš V. M., nepasitvirtino. Kitų įrodymų, apart kaltinamojo R. M. paaiškinimą, kad jam narkotines bei psichotropines medžiagas perdavė V. M., byloje nėra. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina ir laikytina, kad kaltinamasis R. M. narkotines bei psichotropines medžiagas įgijo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 259 str. 2 d. pilnai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

DĖL KALTINAMOJO R. M. PADARYTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ, NUMATYTŲ LR BK 253 str. 1 d., BK 253 str. 1 d.

Kaltinamasis R. M. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu pilnai prisipažino ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad šovinius įgijo policijos pareigūnų oficialių šaudymo pratybų metu – neiššaudęs visų gautų šovinių, tris iš jų parsinešė į namus ir juos ten laikė. Revolverį, šovinius ir gumines kulkas jis pirko parduotuvėje. Gumines kulkas ir šovinius į revolverio būgno kameras sudėjo pats.

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė įrodyta: kratos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2008-07-26, atliekant kratą R. M. gyvenamosiose patalpose be kitų daiktų rasti trys šoviniai. (t. 4, b. l. 146 – 149), balistinio tyrimo išvada, Nr. 140-(6312)-IS1-6387, iš kurios matyti, kad kratos metu rasti trys šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov“ šoviniai, šaudyti tinkami (t. 4, b. l. 157, 158), kratos protokolu, iš kurio matyti, kad 2008-07-26, atliekant kratą R. M. gyvenamosiose patalpose, be kitų daiktų rastas dujinis revolveris BLOW 38 ir 5 šoviniais (t. 4, b. l. 146-149), balistinio tyrimo išvada Nr. 140-(6340)-IS1-4458, kurioje užfiksuota, kad revolveris yra pramoninės gamybos revolveris „Blow 38“, skirtas šaudyti garsiniais ir dujiniais šoviniais. Priskiriamas „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai ir guminiai šratai, sudėti į revolverio būgnelio kameras, yra savadarbiai šaudmenys, jų kinetinė energija 23 J, kas viršija „D“ kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J). (t. 5, b. l. 20 – 23).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. kaltė, padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 253 str. 1 d., BK 253 str. 1 d., pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai.

DĖL KALTINAMOJO V. M. PADARYTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS, NUMATYTOS LR BK 260 str. 1 d.

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo, laikė ir naktį iš 2008-06-30 į 2008-07-01 gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas - 0,191 g. kokaino ir psichotropines medžiagas - 0,016 g metamfetamino turėdamas tikslą jas platinti -perduoti vartoti R. M., kurias 2008 m. liepos 1 d. apie 6 val. 30 min - 7 val., (duomenys neskelbtini), miške esančioje automobilių aikštelėje platino - perdavė vartoti R. M., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad narkotinių medžiagų R. M. neperdavė. Kodėl R. M. jį apkalba, paaiškinti negali. Pastarasis jo klausdavo gal nori jais prekiauti, R. M. pats juos vartojo, jų turėjo. Jis narkotinių medžiagų nevartoja. Analogiškai V. M. paaiškino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių, neginčytinų ir kaltinamojo V. M. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Jo kaltė grindžiama tik kaltinamojo R. M. paaiškinimais, neva narkotines bei psichotropines medžiagas R. M. perdavė kaltinamasis. Kratos metu pas kaltinamąjį V. M. narkotinės bei psichotropinės medžiagos nerastos, apie jų perdavimą kaltinamajam R. M. duomenų byloje taip pat nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d. išteisintinas, nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. ( LR BPK 303 str. 5d. 2 p.).

BAUSMĖS SKYRIMAS

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jie nusikaltimus padarė veikdami organizuotoje grupėje.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, išskyrus nužudymą.

Kaltinamųjų E. D. ir V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, kaitaliojo parodymus, taip klaidindami teismą, savo veiksmų padarinių sunkumo bei žiaurumo kritiškai nevertina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra sunki, kita labai sunki, kad buvo vienas iš aktyviausių organizuotos grupės narių, į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. V. M. praeityje yra teistas, baustas administracine tvarka. Nužudymo epizode nustatyti du veiką kvalifikuojantys požymiai, plėšimas taip pat turi eilę kvalifikuojančių požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis LR BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Todėl V. M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė už straipsnių sankcijose numatytus bausmių vidurkius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. D. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra sunki, kita labai sunki, į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. E. D. praeityje yra teistas tris kartus, tame tarpe ir už plėšimą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Charakterizuojamas neigiamai. Nužudymo epizode nustatyti du veiką kvalifikuojantys požymiai, plėšimas taip pat turi eilę kvalifikuojančių požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis LR BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Todėl E. D. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė už straipsnių sankcijose numatytus bausmių vidurkius

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių vienas yra baudžiamasis nusižengimas, vienas sunkus, vienas labai sunkus ir du apysunkiai nusikaltimai. R. M. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, į vienu nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes, tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis davė nuoseklius parodymus, kurie padėjo operatyviai atskleisti nusikalstamos veikos padarymą, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, lygi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu prašė priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos ir 16783 Lt turtinės žalos, kurią solidariai prašo priteisti iš kaltų asmenų.

Turtinės žalos dydį nukentėjusiojo nuomone sudaro: 3500 Lt vertės automobilis „ZIL“, kurį kaltinamieji pardavė į metalo laužą bei nukentėjusiojo A.K. K. gyvenamojo namo kambaryje seife buvę 7000 Lt, kaltinamųjų sugadinti ir išmesti, nusikaltimo metu dingę 3 mobiliojo ryšio įvairaus senumo 1400 Lt vertės telefonai, laidojimo išlaidos-morgo paslaugos 140 Lt, laidojimo paslaugos 1592 Lt, gedulingi pietūs 800 Lt, transporto išlaidos vykstant baudžiamojoje byloje į ikiteisminio tyrimo veiksmus savo automobiliu, t.y. išlaidos už kurą 251 Lt, prarastas darbo užmokestis už 6 darbo dienas 600 Lt bei kryžiaus 1500 Lt vertės brolio atminimui pastatymas. Taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti 1190 Lt. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nukentėjusysis savo turėtas išlaidas pagrindžia dokumentais tik ritualinius reikmenis ir paslaugas 1592 Lt sumai bei išlaidas 1190 Lt advokato pagalbai apmokėti. (t. 8, b.l. 139-141). Kitų rašytinių įrodymų, pareikštam ieškiniui pagrįsti byloje nepateikta. Pagrįsta turtine žala teismas taip pat pripažįsta ir nukentėjusiojo V. K. patirtą turtinę žalą dėl automobilio „ZIL“ 3500 Lt vertės, kurį kaltinamieji pardavė į metalo laužą, bei nukentėjusiojo A.K. K. gyvenamojo namo kambaryje seife buvusius 7000 Lt. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo V. K. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, kt. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į nusistovėjusią teismų praktiką, į tai, kad buvo nužudytas pats artimiausias žmogus ir tai sukėlė nukentėjusiajam didelius dvasinius išgyvenimus, sprendžia, kad nukentėjusiojo V. K. pareikštas 150000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelis ir mažinti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., ir nuteisti:

- pagal LR BK 180 str. 3 d. 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. 16 ( šešiolikai) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 19 (devyniolika) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-30 nuosprendžiu už LR BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ir paskirti galutinę subendrintą 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010 m. spalio 22 d. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-07-25.

Kaltinamąjį V. M. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad kaltinamasis V. M. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 253 str. 1 d., 253 str. 1 d., 259 str. 2 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 180 str. 3 d. 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo;pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. 14 (keturiolikai) metų laisvės atėmimo;pagal LR BK 253 str. 1 d. (dėl neteisėto 9 mm kalibro „Makarov" tipo šovinių laikymo) 1 (vieneriems ) metams laisvės atėmimo;pagal LR BK 253 str. 1 d. (dėl neteisėto savadarbių šaudmenų laikymo) 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;pagal LR BK 259 str. 2 d. 20 (dvidešimčiai) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., bausmes, paskirtas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 253 str. 1 d., 253 str. 1 d., 259 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 180 str. 3 d., bausmes iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010 m. spalio 22 d. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-07-25.

E. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., ir nuteisti:

- pagal LR BK 180 str. 3 d. 8 ( aštuoneriems) metams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. 16 (šešiolikai) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrintą bausmę paskirti 19 (devyniolika) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti neatliktos bausmės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-28 nuosprendį dalį ir galutinę subendrintą bausmę skirti 20 (dvidešimt) metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010 m. spalio 22 d.

Kardomosios priemonės - suėmimo nuteistiesiems V. M. ir R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti solidariai iš V. M., E. D., R. M. 5092 Lt turtinei ir 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. K. naudai.

Priteisti solidariai iš V. M., E. D., R. M. 1190 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo V. K. naudai.

Priteisti iš R. M. 7000 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. K. naudai.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo V. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo V. M. turtui - AB banke „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ banke sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); AB „(duomenys neskelbtini)“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms; 742,16 Lt; automobiliams: VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VAZ 2109, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VAZ 21053, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VAZ 2109, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUSTIN AUSTIN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) OPEL ASCONA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių dengimui.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo R. M. turtui - AB banke „(duomenys neskelbtini)“ atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms; 100 JAV dolerių, 449,53 Lt, mobiliojo ryšio telefonams „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Siemens“, IMEI (duomenys neskelbtini); daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių dengimui

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo E. D. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB banke „(duomenys neskelbtini)“ atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių dengimui.

Daiktinius įrodymus - guminį lietpaltį, medžiaginį chalatą, dvejus pagalvių užvalkalus, nuo lavono galvos nuimtą maišą, A.K. K. įvykio metu dėvėtus rūbus, V. K. pateiktą raktą, avalynės pėdsako gipsines išliejas, transporto priemonių pėdsakų padangų gipsines išliejas, pakabinamą spyną, plastikinę tvirtinimo juostelę, popieriaus skiautę, medžiaginės juostelės vadeles, A.K. K. galvos plaukų pavyzdį, virvę, lipnios juostos fragmentus, plastikines tvirtinimo juosteles, A.K. K. kraujo pavyzdžius, V. M. seilių pavyzdžius, SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuprinę, batus, raktą, raktus 3 vnt., mobilaus ryšio telefoną „ Siemens „ IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „ Samsung „ IMEI Nr. -(duomenys neskelbtini), SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), elektrošoko įtaisą, sportinį bliuzoną, marškinius, pirštines (2 vnt.), maišą (3 vnt.), polietileno skiautę, popierines servetėles (3 vnt.), R. M. seilių pavyzdžius, E. D. seilių pavyzdžius, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.