Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1.; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.

2019 m. gruodžio 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pas ūkininką A. K., gyvenantis duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2018-11-27 Kauno apylinkės teismo pagal BK 310 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d.; 2) 2019-09-20 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 75 str. - paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės pabaiga 2019-12-18, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), padarymu,

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, jo tvirtinimu nuo 2019 m. lapkričio mėn. registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu gyvenantis duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas pagal 2015-01-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. - 30 parų areštu ir bausmę atlikęs 2015-03-13, išnykęs),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. spalio 2 d. apie 11.40 val., M. L. ir T. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, nukentėjusiojo A. Č. namuose, esančiuose duomenys neskelbtini)sav., M. L. namo koridoriuje abejomis rankomis sugriebė A. Č. už pečių, stipriai už rūbų jį patempė, sudavė kumščiu penkis smūgius nukentėjusiajam į veidą ir krūtinę, rankomis įstūmė nukentėjusįjį į kambarį, kur T. L. nukentėjusiajam sudavė du kartus kumščiu į nugarą, spyrė penkis kartus nukentėjusiajam į kojas, po ko M. L. kumščiu dar sudavė nukentėjusiajam penkis kartus į krūtinę, galvą, rankas, taip smurtaudami bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Č. kraujosruvą kaklo dešinės pusės užpakalinėje dalyje, kraujosruvą bei nubrozdinimą apatinėje lūpoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Č. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko visus smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra: tempė nukentėjusįjį už rūbų, dėl ko galėjo būti smaugiamas nukentėjusiojo kaklas, stūmė nukentėjusįjį, viso apie dešimt kartų sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, krūtinę, rankas. Supranta, kad savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Patvirtino, kad anksčiau su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. Šiuo metu yra bedarbis. Sutinka su civiliniu ieškiniu dėl 40 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl sulaužytos kėdės, prašo mažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis pats sutiktų atlyginti 300 Eur neturtinę žalą. Sutinka su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, tai yra 200 Eur. Gailėjosi dėl nusikaltimo, nukentėjusiojo atsiprašė. Pripažįsta, kad jei jis būtų nukentėjusiojo vietoje, būtų elgęsis taip pat, sutiko, kad jam gintis nuo nukentėjusiojo nereikėjo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs.

Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko visus smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra: du kartus sudavė nukentėjusiajam į nugarą ir apie penkis kartus įspyrė į kojas. Matė, kaip ir brolis M. sudavė nukentėjusiajam. Supranta, kad savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Patvirtino, kad anksčiau su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. Įvykio laiku supyko ant nukentėjusiojo, nes jis jį apkaltino degalų vagyste. Šiuo metu pradėjo dirbti. Visiškai sutinka su 1000 Eur civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sutinka su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, tai yra 200 Eur. Gailėjosi dėl nusikaltimo, nukentėjusiojo atsiprašė. Pripažįsta, kad jei jis būtų nukentėjusiojo vietoje, būtų elgęsis taip pat. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad 2019-10-02 apie 11.40 val., jis buvo namuose duomenys neskelbtini), Kėdainių r. Namo viduje buvo kartu gyvenantis dėdė Z. U., o jo mažamečiai vaikai K., gim. duomenys neskelbtini)m., ir A., gim. duomenys neskelbtini) m., buvo kieme. Būdamas namuose išgirdo, kad kažkas įvažiavo į kiemą ir pamatė, kaip į namus įėjo jo sugyventinės R. P. broliai T. ir M. L.. Jis su jais nebendrauja, jie jo namuose yra nepageidaujami. Nieko neatsiklausę broliai savavališkai nuėjo į jo gyvenamojo namo kambarius. Išgirdo, kaip pradėjo rėkti jo dėdė, o eidamas link dėdės iš jo sužinojo, kad kažkuris iš atvykėlių spyrė į dėdės lovos galą. Broliai išėjo į lauką, o jis nuėjo į namo prieangį. Matė, kad kieme buvo dar vienas jų brolis E. L., brolių tėvas A. L. ir vairuotojas vardu P. Jis jiems pasakė, kad jie važiuotų iš jo kiemo. Tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas. M. jam priekaištavo, kad jis su juo negeria alkoholio, nebendrauja. Mano, kad abu kaltinamieji buvo neblaivūs. M. L. vėl sugalvojo įeiti į jo namus, tačiau jis užeiti neleido, išstūmė jį pro duris, dėl ko M. supyko. Tada agresyviai nusiteikę M. ir T. jį puolė. Jis nuėjo į namą. Abu kaltinamieji įėjo paskui. M. sugriebė abiem rankomis jam už rūbų ir tempė. Tempiant už rūbų jam skaudėjo, nes marškinėlių apykaklė įsirėžė jam į kaklą. Kartu įėjęs T. L. sudavė jam apie septynis smūgius į įvairias kūno vietas ir apie penkis kartus įspyrė. Išsivadavęs jis pabėgo į kitą kambarį, ant praėjimo padėjo kėdę. Paskui atėjęs M. paėmė kėdę ir metė ją į spintą, dėl ko kėdė sulūžo, tada sudavė jam ne mažiau penkių smūgių kumščiu į krutinę, galvą, rankas. Į namo vidų atėjęs kaltinamųjų tėvas A. L. kaltinamuosius sudrausmino ir liepė važiuoti. Dėl kaltinamųjų veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalota lūpos vidinė dalis. Kartu su kaltinamaisiais buvęs E. L. jo atžvilgiu nesmurtavo. Kai pradžioje vyko susistumdymas prieangyje, matė kieme buvę jo vaikai, kurie išsigando ir verkė. Kaip kaltinamieji jį mušė vaikai nematė, taip pat to nematė ir dėdė, kuris buvo savo kambaryje. Apie įvykį jis papasakojo dėdei, sugyventinei R. P.. Tai buvo pirmas kartas, kai kaltinamieji smurtavo prieš jį, anksčiau jokių konfliktų su jais neturėjo. Šiais metais, jam būnant darbe, atvykęs T. L. smurtavo jo dėdės atžvilgiu, tą kartą į policiją nesikreipė. Kaltinamieji girtauja, turi reikalų su policija, todėl jis vengia su jais bendrauti, gal dėl to jie ant jo pyksta. Broliams išvykus, apie jų veiksmus pranešė telefono numeriu 112. Tvirtina, kad jis kaltinamojo M. L. atžvilgiu nesmurtavo. Pripažįsta, kad lauke metė dangtį, bet pataikė į savo mašiną. Dangtį metė, nes norėjo parodyti, jog ginsis, buvo susinervinęs. Byloje reiškia 1040 Eur civilinį ieškinį, tai yra 40 Eur už sugadintą kėdę, 1000 Eur už patirtą neturtinę žalą, nes buvo sumuštas, jautė skausmą, buvo sužalotas, pažemintas. Proceso išlaidos už advokato pagalbą yra 400 Eur.

Ištirti įrodymai.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019-10-02 gavus A. Č. pareiškimą, kad 2019-10-02 apie 11.40 val., jam būnant namuose duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., jį sumušė jo sugyventinės R. P. broliai T. ir M. L. (1 t., b. l. 15-16).

Iš BPC pažymos matyti, kad A. Č. 2019-10-02 11.58 val. policijai pranešė, kad buvo sumuštas T. ir M. L. (1 t., b. l. 34).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2666/2019(02) nurodyta, kad A. Č. nustatyta kraujosruva kaklo užpakalinėje dalyje dešinėje, kraujosruva bei nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Sužalojimai, kurie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 69).

Nukentėjusysis A. Č., patikrinus alkotesteriu 2019-10-02 12.17 val., buvo blaivus (1 t., b. l. 33).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis duomenys neskelbtini), Dotnuvos sen., Kėdainių r. sav. Namo kambaryje, ant grindų prie spintos, užfiksuota gulinti sulankstyta metalinė kėdė, nuo kurios nukritusi medinė sėdimoje dalis, fotografuota (1 t., b. l. 22-30).

Liudytojas E. L. duoti parodymus prieš savo brolius atsisakė (1 t., b. l. 76).

Liudytojas A. L. parodė, kad M. L. ir T. L. yra jo sūnūs. M. buvo grįžęs iš užsienio. 2019-10-02, gerokai prieš pietus, tikslaus laiko nepamena, jis kartu su sūnumis – M., T. ir E. bei pažįstamu Puskepaliu nuvažiavo į Kėdainius, kur M. išsikeitė pinigų. Visi pavalgė čeburėkinėje, išgėrė po vieną butelį alaus. Važiuojant link namų M. pasakė, kad norėtų nuvažiuoti pas savo seserį R., kuri gyvena su šeima duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. Nuvažiavus į R.s kiemą, jis su P. liko kieme, o jo sūnūs – M., E. ir T. nuėjo į R.s namus. Ką jie ten darė, jis nežino. E. iš namo išėjo pirmas. Namuose liko T. su M.. Po kelių minučių jis pamatė, kad prie namo durų stovi sūnūs T. ir M., o šalia jų stovi A. Č., kuris yra R.s sugyventinis. Matė, kaip A. jo sūnui M. sudavė tris kartus kumščiu į veidą. Tada A., M. ir T. pradėjo tarpusavyje stumdytis. Nematė, kad jo sūnūs suduotų A.. T. ir M. išėjus į lauką, A. pradėjo į juos mėtyti įvairius daiktus, dėl ko jie greitai išvažiavo (1 t., b. l. 81-82).

Liudytojas P. P. (mirė 2019-11-25) parodė, kad 2019-10-02 ryte, M. L. prašymu, savo automobiliu M., jo brolius T. ir E. bei jų tėvą A. L. jis vežė į Kėdainius. Grįžtant į namus valgė čeburėkinėje, gėrė alaus. Po to jų prašymu nuvežė į duomenys neskelbtini) kaimą pas giminaičius. T., M. ir E. L. nuėjo į namo vidų, o jis liko sėdėti automobilyje. A. L. stovėjo kieme. Matė, kaip iš namo išėjo M., E., T., o už jų buvo namų šeimininkas – A. netikras žentas, kurį pažįsta tik iš matymo. Matė, kaip prie namo durų M., E. ir T. stumdė namo šeimininką, tačiau, kad jie suduotų smūgius – nematė, nežiūrėjo, stengėsi nesikišti, yra seno amžiaus, nenori turėti jokių problemų. Namo šeimininkas buvo santūrus, neagresyvus, o tie trys L. buvo agresyvūs, T. keikėsi, jie buvo neblaivūs (1 t., b. l. 87-88).

Liudytojas Z. U. parodė, kad jis gyvena duomenys neskelbtini) kaime kartu su sūnėno A. Č. šeima. Sūnėnas yra ramaus būdo, į konfliktus nesivelia. 2019 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos ir laiko nepamena, jis buvo namuose, gulėjo lovoje. Namuose buvo A. ir jo vaikai. Roberta buvo darbe. Staiga pajuto, kad kažkas spyrė į jo lovą. Atsisėdęs tarpduryje pamatė stovinčius du A. sugyventinės R.s brolius, kurie buvo neblaivūs. Jis atsistojo ir ėmė garsiai rėkti, kad broliai išeitų iš namų. Prie brolių atėjo ir A.. Tada jis, nenorėdamas kištis į konfliktą, užsidarė savo kambaryje, todėl kas vyko nematė, tik girdėjo triukšmą, riksmus, daužymo garsą. Po to sūnėnas A. jam papasakojo, kad jį sumušė du R.s broliai ir jis iškvietė policiją. Jokių konfliktų su R.s broliais jis nėra turėjęs, su jais nebendrauja (1 t., b. l. 92-93).

Liudytojas Z. U., patikrinus alkotesteriu 2019-10-02 12.23 val., buvo blaivus (1 t., b. l. 33).

Liudytoja R. P. parodė, kad ji gyvena su sugyventiniu A. Č., keturiais jų vaikais ir sugyventinio dėde Z. U.. M. ir T. L. yra jos broliai. Jos sugyventinis A. su jos broliais nebendrauja, kadangi pastarieji geriantys, rodo blogą pavyzdį jų vaikams, todėl jų namuose nepageidautini, atvažiuoja tik tada, kai A. nėra namuose. 2019-10-02 nuo 7 val. ji buvo darbe. Apie 18 val. iš darbo ją parsivežti atvyko A., kuris jai papasakojo, kad buvo policijoje, nes jį sumušė atvykę jos broliai M. ir T.. A. sakė, kad M. jį laikė už pečių, o T. mušė, po to ir M. jį mušė. Ant A. lūpos ji matė žaizdą, jis skundėsi, kad jam skauda lūpą, galvą (1 t., b. l. 98-99).

Blaivumo patikrinimo testų metu M. L. nustatytas - 1,89 promilių, E. L. - 0,52 promilių, o A. L. - 2,14 promilių girtumas (2 t., b. l. 2).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamųjų prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, ištirtais liudytojų parodymais ir anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. spalio 2 d. apie 11.40 val., M. L. ir T. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, nukentėjusiojo A. Č. namuose, esančiuose duomenys neskelbtini), M. L. namo koridoriuje abejomis rankomis sugriebė A. Č. už pečių, stipriai už rūbų jį patempė, sudavė kumščiu penkis smūgius nukentėjusiajam į veidą ir krūtinę, rankomis įstūmė nukentėjusįjį į kambarį, kur T. L. nukentėjusiajam sudavė du kartus kumščiu į nugarą, spyrė penkis kartus nukentėjusiajam į kojas, po ko M. L. kumščiu dar sudavė nukentėjusiajam penkis kartus į krutinę, galvą, rankas, taip smurtaudami bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Č. kraujosruvą kaklo dešinės pusės užpakalinėje dalyje, kraujosruvą bei nubrozdinimą apatinėje lūpoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Č. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje, padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo A. Č. pareiškimą, kad jį sumušė jo sugyventinės R. P. broliai – kaltinamieji T. ir M. L..

Abu kaltinamieji pagal jiems pareikštą kaltinimą kaltais teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai, patvirtino, kad atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suvokia, kad jų veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, sužalojo nukentėjusįjį.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis kategoriškai teismui patvirtino, jog abu kaltinamieji jį sumušė panaudodami kaltinime nurodytą fizinį smurtą, panaudotas smurtas sukėlė jam fizinį skausmą, jis buvo sužalotas.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, todėl puikiai suprato ir įvertino įvykio situaciją. Gi kaltinamajam M. L. buvo nustatytas - 1,89 %, kartu įvykio vietoje buvusiam jo broliui E. L. - 0,52 % ir tėvui A. L. - 2,14 % promilių girtumas. Be to, kaltinamieji kaltais prisipažino tik teisiamojo posėdžio metu.

Net jei kaltinamieji kaltais ir nebūtų prisipažinę, nukentėjusiojo, įspėto dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturėtų pagrindo netikėti. Nukentėjusiojo parodymais teismas neturi ir neturėtų pagrindo netikėti dar ir todėl, kad nėra jokio logiško paaiškinimo, dėl ko jis siektų apkalbėti kaltinamuosius, melagingai juos apkaltinti padarius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra padarius kriminalinį nusikaltimą, nes ir patys kaltinamieji teismui patvirtino, jog iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio jie su nukentėjusiuoju jokių konfliktų iš esmės neturėjo.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir ištirti netiesioginių liudytojų Z. U., kuris įvykio metu buvo blaivus, bei R. P., kuri yra kaltinamųjų sesuo, parodymai, kurie, įspėti dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, jog nukentėjusysis jiems papasakojo, kad jo atžvilgiu smurtavo abu kaltinamieji, jų parodymų turinys atitiko nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti ištirti rašytiniai įrodymai.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir kiti byloje anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai. Tai yra iš pagarsintų mirusio liudytojo P. P. parodymų matyti, jog jis matė, kaip kaltinamieji prie namo durų stumdė nukentėjusįjį, kurį charakterizavo kaip besielgusį santūriai, neagresyviai, priešingai nei kaltinamuosius, kurie, pasak liudytojo, buvo neblaivūs, agresyvūs, T. L. vartojo necenzūrinius žodžius. Iš pranešimo BPC pažymos matyti, kad nukentėjusysis A. Č. apie tai, kad jis buvo sumuštas abiejų kaltinamųjų, pranešė tuoj pat po įvykio, nedelsiant. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva kaklo užpakalinėje dalyje dešinėje, kraujosruva bei nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu, kurie galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tai yra įvykio metu. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – rasta sulaužyta kėdė, taip pat patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes.

Liudytojas A. L., kaltinamųjų tėvas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tai, kas vyko namo viduje nematė, tačiau priešingai, nei abu kaltinamieji, nurodė, jog jis matė, kaip nukentėjusysis M. sudavė kieme, nors patys kaltinamieji tvirtino, kad tai įvyko namo viduje, tai yra vietoje, kurioje liudytojas matyti nukentėjusiojo veiksmų negalėjo. Todėl esant tokiam prieštaravimui, liudytojo, kuris yra kaltinamųjų tėvas, tai yra artimas giminaitis, todėl nėra bešališkas, parodymų teismas nevertina nei kaip patikimų, nei kaip turinčių reikšmės kaltinamųjų kaltės įrodinėjimui šioje byloje.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Būdami suaugę ir psichiškai sveiki, tai yra suvokdami savo veiksmus, galėdami ir privalėdami juos valdyti, kaltinamieji turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jų panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Kaltinamųjų psichinį santykį su jų veika įrodo ne tik kaltinamųjų veiksmų, bet ir viso jų elgesio įžūlumas ir demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas nesugebėjimas susivaldyti, ypač matant kieme žaidžiančius du mažamečius savo sesers vaikus, kurie įvykio metu, kaip nurodė nukentėjusysis, buvo išsigandę ir verkė. Savo veiksmais ir elgesiu be jokio leidimo įsibrovę į nukentėjusiojo namus, kur buvo spardoma ir į senyvo amžiaus nukentėjusiojo dėdės lovą, kurioje jis tuo metu gulėjo, laisvai vaikštoma po namus ir tą darė trys suaugęs vyrai, kurių kieme laukė dar du kartu atvykę vyrai, o nukentėjusysis turėjo priešintis ir ginti savo namų erdvę vienas, kaltinamieji nukentėjusiajam siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Kaltinamieji, nors ir yra jau subrendusios asmenybės, akivaizdžiai nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų.

Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusysis buvo sumuštas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo sužalotas.

Nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami kartu, bendrais veiksmais, todėl įrodyta, kad jie veikė kartu bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje.

Aplinkybės, kuris iš kaltinamųjų nukentėjusiajam sukėlė tik fizinį skausmą, o kuris sukėlė ir fizinį skausmą, ir sužalojo, taip pat kaltinamųjų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius, įtakos kaltinamųjų veikos kvalifikacijai neturi.

Išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji T. L. ir M. L. padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltai prisipažino ir nurodė, kad gailisi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ką pripažino ir patys kaltinamieji. Kaltinamojo T. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, tai yra turėdamas neišnykusį teistumą, kaip tai nurodyta kaltinamajame akte.

Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nurodyta kaltinamajame akte, jų pripažinti neprašė ir prokuroras, todėl teismas savo iniciatyva tokių pripažinti taip pat negali, nes tai sunkintų kaltinamųjų padėtį.

Bausmių skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į tai, kad jie padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą; į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; į tai, kad sunkių pasekmių nukentėjusiajam sukelta nebuvo; atsižvelgia į kaltininkų asmenybę charakterizuojančius duomenis:

1) M. L. (2 t., b. l. 57, 61-82): 2013-05-20 teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., tuo metu charakterizuotas, kaip tai matyti iš baudžiamojo įsakymo turinio - neigiamai, 2015-01-21 teistas pagal BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas) – areštu, bausmę atliko 2015-03-13, teistumas išnykęs 2018-03-13, per 5 metus LR administracinėmis nebaustas, šiuo metu nedirba, tvirtina, kad jau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, turi mažametį vaiką, sveikas.

2) T. L. (2 t., b. l. 130, 134-172): teistas 2 kartus - 2018-11-27 nuteistas pagal BK 310 str., 140 str. 1 d. (2 epizodai), bausmės vykdymas atidėtas 1 m., neatlikęs bausmės vėl padarė nusikaltimą ir buvo nuteistas 2019-09-20 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., subendrinus nuosprendžius (BK 64 str.) – galutine 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. - bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikui, įpareigotas gydytis dėl alkoholio vartojimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti, į probacijos tarnybą įrašytas 2019-01-02, 2019-03-30 būdamas neblaivus padarė administracinį nusižengimą, dėl ko įspėtas, baustas ir kitomis administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe dėl nedidelio chuliganizmo, baudos nesumokėtos, todėl tos nuobaudos galioja, nuo 2019-07-26 užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šeimos neturi, sveikas.

Skirtinos bausmės.

1) Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo M. L. dominuojantį vaidmenį, jo smurtinių veiksmų, atliktų prieš nukentėjusįjį, kiekį, į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta arešto bausmė, tačiau jis išvadų nepadarė, vėl nusikalto, todėl jam neturėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, nei jis jau yra atlikęs, tai yra švelnesnė bausmė už arešto bausmę, kaltinamajam M. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė (BK 54 str. 3 d., BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam laikui, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslas bus pasiektas be realios bausmės atlikimo, kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str.).

2) Atsižvelgiant į kaltinamojo T. L. nusikalstamo elgesio priešistorę, kaltinamajam T. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė (BK 54 str. 3 d., BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2019-09-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (BK 64 str. 2 d.) ir, atsižvelgiant į prokuroro išsakytą poziciją, į valstybėje vykdomą bausmių politiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymą šį kartą dar atidedant, tačiau jau atidedant maksimaliam laikui, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasitaisyti be nedelsiamo jo pasiuntimo atlikti bausmę į pataisos namus, vis dar viliantis, kad bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realios bausmės atlikimo, kaltinamojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laiku koreguojant įpareigojimais (BK 75 str.).

Kardomosios priemonės.

T. L. buvo sulaikytas 2019-10-03 11.15 val., paleistas 2019-10-04 11.38 val. – 2 paras (2 t., b. l. 87-90). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (saugoma prie bylos 2 tomo), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. L. buvo sulaikytas 2019-10-02 15.20 val., paleistas 2019-10-04 11.06 val. – 2 paros (2 t., b. l. 5-8). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (saugoma prie bylos 2 tomo), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis A. Č. byloje pateikė viso 1040 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 181-182), kurį teisiamojo posėdžio metu palaikė ir prašė iš kaltinamųjų priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o iš M. L. dar ir 40 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl sulaužytos kėdės, kurią jis sulaužė tyčia kėdę mesdamas. Nurodė, kad kėdę pirko prieš du metus už 60 Eur. Neturtinę žalą grindė tuo, kad kaltinamųjų buvo sumuštas, jautė fizinį skausmą, buvo sužalotas, pažemintas.

Kaltinamasis T. L. su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo

Kaltinamasis M. L. su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Neneigė, kad įvykio metu buvo sulaužyta kėdė, jos vertės neginčijo, tačiau išreiškė manymą, kad kėdė nekainuoja 40 Eur. Taip prašė mažinti neturtinės žalos dydį iki 300 Eur, nes jis nedirba, pajamų negauna, be to, dar turės atlyginti ir advokato išlaidas už nukentėjusiojo atstovavimą.

Turtinė žala. Kadangi teismas neturi pagrindo netikėti, kad kaltinamasis M. L., tyčia mesdamas sulaužė nukentėjusiojo kėdę, nes šią aplinkybę, be paties nukentėjusiojo tvirtinimo, įrodo ir įvykio vietos apžiūros protokole nufotografuota sulaužyta kėdė, nesant pagrindo abejoti nukentėjusiojo pateiktu sugadinto turto įvertinimu, nes kitoks įvertinimas teismui pateiktas nebuvo (BPK 7 str.), darytina išvada, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti 40 Eur turtinę žalą už sugadintą daiktą pagrįstas, realus, todėl tenkintinas - 40 Eur turtinės žalos atlyginimą priteisiant iš kaltinamojo M. L., kuris kėdę ir sulaužė.

Neturtinė žala. Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad abiejų kaltinamųjų tyčia nukentėjusiojo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika ne tik sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, sužalojo, bet jį ir išgąsdino, pažemino, sukėlė jam stresą, tai yra jis patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, ką patvirtina ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma. Neblaivūs kaltinamieji be leidimo įsibrovė į nukentėjusiojo namą, išgąsdino kieme žaidusius nukentėjusiojo mažamečius vaikus, kurie verkė, išgąsdino kartu gyvenantį nukentėjusiojo dėdę. Todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta buvo. Sunkių pasekmių nukentėjusiajam sukelta nebuvo.

Abu kaltinamieji sveiki ir darbingi, tai yra dirba/gali dirbti, tik iš vieno kaltinamojo priteisiama nedidelio dydžio turtinė žala, iš abiejų kaltinamųjų priteistinos ir proceso išlaidos.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 800 Eur, toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su abiejų kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Proceso išlaidos.

Atstovavimo išlaidos.

Nukentėjusysis/jo atstovas prašė iš kaltinamųjų priteisti viso 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymas buvo grindžiamas pinigų priėmimo kvitais (3 t., b. l. 17).

Kaltinamieji sutiko su prašomomis priteisti proceso išlaidomis.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo paruoštas ir pateiktas civilinis ieškinys, nukentėjusįjį advokatas (-ai) atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje (sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio), darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato (-ų) paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiajam ir jo atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų kaltinamųjų.

Pašto išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – viso 15,12 Eur (po 7,56 Eur), atsižvelgiant į sudėtinga kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, į kaltinamųjų prioritetinę pareigą atlyginti priteisiamą žalą nukentėjusiajam, iš kaltinamųjų šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir nuteisti – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę 1/3 mažinti ir paskirti bausmę - 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019-09-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme – prie neatliktos didesnės bausmės pridedant visą nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti T. L.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo; 2) tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų);

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ankstesnėje byloje laiką nuo 2018-06-12 iki 2018-06-13 (1 parą) ir laikino sulaikymo šioje byloje laiką nuo 2019-10-03 iki 2019-10-04 (2 paras).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą (saugoma prie bylos 2 tomo), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir nuteisti – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę 1/3 mažinti ir paskirti bausmę - 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti M. L.: 1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų);

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo šioje byloje laiką nuo 2019-10-02 iki 2019-10-04 (2 paras).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą (saugoma prie bylos 2 tomo), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo M. L. – 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. Č., gim. duomenys neskelbtini).

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. L. ir M. L. – 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. Č., gim. 1984-11-30.

Priteisti iš kaltinamųjų T. L. ir M. L. po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) iš kiekvieno proceso (advokato atstovavimo) išlaidų nukentėjusiajam A. Č., gim. 1984-11-30.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).