Kauno apylinkės teismo nuosprendis

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsituokęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu 2015-08-31) ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu 2015-10-24),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 31 d. apie 20.00 val., A. P., D. M. gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia karnizu sudavė ne daugiau 5 kartus savo sugyventinei D. M. per galvą, po to pagriebęs žirkles jomis dūrė pastarajai į kairės kojos šlaunį bei dar 1 kartą smogė kumščiu į šoną, tuo šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, viršugalvio srityje, durtinę žaizdą kairėje šlaunyje ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, 2015 m. spalio 24 d., vakare, tiksli valanda nenustatyta, A. P., D. M. gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu 1 kartą sudavė lovoje gulinčiai savo sugyventinei D. M. į veidą, padarydamas jai pilną viršutinio kairio 1-o danties lūžį bei sužalojimą viršutinėje lūpoje, dėl ko nukentėjusiajai D. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis pagal abu epizodus kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad su nukentėjusiąja D. M. buvo sugyventiniai. Patvirtino, kad galimai 2015 m. rugpjūčio 31 d. apie 20.00 val., D. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu karnizu sudavė sugyventinei D. M. apie penkis kartus per galvą, po to žirklėmis dūrė sugyventinei į kairės kojos šlaunį bei dar vieną kartą smogė kumščiu į šoną. Vėliau matė, kad pas nukentėjusiąją akyje buvo atsiradusi kraujosruva. Po to įvykio jis sugyventinės atsiprašė ir jie susitaikė. Galimai 2015 m. spalio 24 d., tikslaus laiko nebeprisimena, tame pačiame D. M. gyvenamajame bute, būdamas neblaivus, įpykęs vieną kartą sudavė savo sugyventinei D. M. į veidą. Po 10 min. D. jam pasakė, kad jis jai išmušė dantį. Suprato, kad taip atsitiko nuo jo smūgio. Suvokia, kad nukentėjusiajai turėjo skaudėti. Po to jie su nukentėjusiąja ir toliau palaikė santykius, jis pas ją ateidavo, pagyvendavo. Žada gera valia padėti nukentėjusiajai sutvarkyti dantį, kai pradės dirbti. Atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji D. M. (b. l. 23-27) parodė, kad su A. P. buvo sugyventiniai, kai 2015-08-31 apie 20.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), jis konflikto metu sudavė karnizu jai apie 5 kartus į galvos sritį, pagriebęs žirkles dūrė jai į kairės kojos šlaunį ir smogė vieną kartą kumščiu į šoną. Konflikto metu A. P. buvo blaivus, o ji buvo neblaivi. Dėl patirtų sužalojimų į medikus kreipėsi tik 2015-09-03. Ji sugyventinio buvo sumušta už tai, kad neparnešė grąžos nuo jo duotų jai pinigų. Po konflikto jie buvo susitaikę.

Teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 32) patvirtina, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje D. M. dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, viršugalvio srityje, durtinės žaizdos kairėje šlaunyje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš aprašomosios dalies matyti, kad nukentėjusioji pati ekspertams patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes.

Liudytojas V. Š. (b. l. 43-44) parodė, kad ant 2015-09-02 sutiktos D., kurios pavardės nežino, veido matė sužalojimus, veidas buvo pamėlęs, akyje išsiliejusi kraujosruva. Paklausta kas atsitiko ji pasakė, kad ją namuose sumušė jos sugyventinis A. P.. Sakė, kad sumušė dėl to, jog ji neparnešė 20 ct grąžos. Pasakojo, kad ją daužė su karnizu per galvą, su žirklėmis dūrė į koją. Kadangi D. jautėsi blogai, skundėsi, kad jai svaigsta galva, jis paskambino 112, ką patvirtina PK pažyma (b. l. 21) ir apie tai pranešė policijos pareigūnams, kurie atvykę D. išsivežė.

Iš apžiūros protokolo (b. l. 9-14) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta – buvęs į langą atremtas karnizas, ant palangės gulėjusios žirklės, kurie buvo apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajai (b. l. 15-20).

Greitosios pagalbos iškvietimo dokumentai (b. l. 36-37) patvirtina, kad pagalba buvo kviečiama D. M., fiksuota, kad nukentėjusioji buvo sumušta 2015-08-31, jai svaigsta galva, kairėje šlaunyje durtinė žaizda.

Nukentėjusioji D. M. (b. l. 107-108, 110-111) parodė, kad tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), 2015-10-24 apie 18.00 val., kuriame gyvena su sugyventiniu A. P., išėjus kartu gėrusiems asmenims – A. ir jo draugui, ji jau snaudė lovoje, kai pajuto, jog sugyventinis atsisėdo ant lovos ir kumščiu smogė jai į lūpos sritį. Pajuto, kad nuo smūgio iškrito dantis, bėgo kraujas. Sugyventinis pasakė – „tai ką, dabar pinigų norėsi“. Bijodama sugyventinio, kuris yra neprognozuojamas, apie panaudotą smurtą tuo metu nepranešė policijai. Ryte atsikėlus liepė sugyventiniui susikrauti daiktus ir išsikraustyti iš jos namų. Apie įvykį papasakojo savo motinai, kuri paragino pranešti policijai.

2015-11-04 asmens apžiūrios protokole (b. l. 101-104) užfiksuota, kad pas D. M. nėra priekinio danties. Fotografuota.

2015-11-06 teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 114) nurodyta, kad M. konstatuotas pilnas viršutinio kairiojo 1-o danties lūžis bei randu sugijęs sužalojimas viršutinėje lūpoje. Sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai tiriamosios nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Liudytojas A. R. (b. l. 117-118) parodė, kad 2015-10-24 apie 18.00 val., užėjo į svečius pas pažįstamą D. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jis užėjo kartu su savo pažįstamu. D. M. tuo metu namuose buvo kartu su savo sugyventiniu, kurio vardo jis nežino, su kuriuo ji jau kuris laikas gyveno. D. M. pakvietė kartu pavakarieniauti, todėl jis su draugu nuėjo į parduotuvę ir nupirko 0,5 litro degtinės. Grįžę pas D. M. į namus visi išgėrė atsineštą alkoholį. Apie 19.00 val., kartu su draugu jis iš D. M. namų išėjo, o D. M. liko namuose su sugyventiniu. Būnant pas D. M. namuose tarp jos ir sugyventinio konflikto nebuvo. Vėliau iš pažįstamo sužinojo, kad sugyventinis sumušė D..

Liudytoja V. Š. (b. l. 120-121) parodė, kad jos dukra D. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. vasario mėnesio D. M. gyveno kartu su sugyventiniu A. P.. Dukra kartu su savo sugyventiniu dažnai vartoja alkoholį, o kai būna išgėrę tarp jų kyla konfliktai. 2015 m. rugsėjo mėn. ji sužinojo, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje A. P. buvo sumušęs jos dukrą. Dukra jai apie tai tuo metu nieko nepasakojo. Po pirmojo sumušimo A. P. buvo išėjęs gyventi į garažą, tačiau vis ateidavo pas dukrą, kuri savo noru priimdavo savo sugyventinį. 2015 m. spalio mėnesį, kokia tiksliai diena tai buvo nežino, A. P. išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), kur jis dirba. Pas jos dukrą jis atvažiuodavo savaitgaliais. 2015 m. lapkričio 4 d. nuvažiavo pas dukrą į svečius ir pamatė, kad dukrai išmuštas viršutinis priekinis dantis. Paklausus dukros kas nutiko ji atsakė, kad 2015-10-24 dantį jai išmušė sugyventinis A. P.. Dukra nenorėjo apie tai pranešti policijai, tačiau ji jai liepė kreiptis į policiją. Dukra teigė, kad buvo išsigandusi ir todėl nekvietė policijos. Kiek žino iš dukros pasakojimo 2015-10-24 dukra su sugyventiniu buvo apsvaigę nuo alkoholio.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, asmens apžiūros protokolu, nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. apie 20.00 val., A. P., D. M. gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia karnizu sudavė ne daugiau 5 kartus savo sugyventinei D. M. per galvą, po to pagriebęs žirkles jomis dūrė pastarajai į kairės kojos šlaunį bei dar 1 kartą smogė kumščiu į šoną, tuo šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, viršugalvio srityje, durtinę žaizdą kairėje šlaunyje ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Be to, 2015 m. spalio 24 d., vakare, tiksli valanda nenustatyta, A. P., D. M. gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu 1 kartą sudavė lovoje gulinčiai savo sugyventinei D. M. į veidą, padarydamas jai pilną viršutinio kairio 1-o danties lūžį bei sužalojimą viršutinėje lūpoje, dėl ko nukentėjusiajai D. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sugyventiniai, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku per du kartus tyčia sumušė savo sugyventinę ir savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko visus abiejuose kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios D. M. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis per du kartus smurtavo jos atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirti įrodymai: netiesioginių liudytojų V. Š., A. R. ir V. Š. aprašyti parodymai. Teismas remiasi šių ištirtų netiesioginių liudytojų parodymais (BPK 20 str. 3 d.), nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai kaltinimų kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir nukentėjusiosios asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvados, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Abu nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo panaudotų priemonių (suduodant karnizu, duriant žirklėmis ir pan.), suduodamų smūgių į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvos sritį, nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, smurtaudamas būdamas įpykęs, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalyje (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas 2015-08-31) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas 2015-10-24). Nusikaltimus sieja realioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis, teismo manymu, gailėjosi nuoširdžiai. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, baigti, nesunkūs nusikaltimai; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio; į kaltininko asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; atsižvelgiama ir į nukentėjusiosios poziciją, tai yra į tai, kad ji gera valia po nusikaltimų padarymo ir toliau bendravo su kaltinamuoju, priimdavo jį pas save gyventi, nesiėmė jokių priemonių nutraukti santykius su kaltinamuoju, dėl ko teismui nesusidarė nuomonė apie nukentėjusiosios bejėgiškumą prieš kaltinamąjį.

Atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis išvadų iš praeities teistumų nepadarė, tai yra vėl padarė nusikaltimus, dėl pirmojo nusikaltimo siekė susitaikyti, tačiau po kelių mėnesių vėl sumušė sugyventinę.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtinos arešto bausmės (BK 49 str.), jų dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei BK 61 str., nustatant mažesnį nei galimų skirti arešto bausmių vidurkiai, bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2015-09-02 iki 2015-09-04 (I t. b. l. 49, 66). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t. b. l. 67-69). Kadangi kaltinamasis pasislėpė ir sulaikytas buvo tik 2016-04-12, nuo paminėtos datos jam dviejų mėnesių laikui yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (II t. b. l. 6-7, 18, 22-23). Kardomoji priemonė panaikintina kaltinamajam atlikus bausmę.

Proceso išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo atstovavimo kaltinamajam iš kaltinamojo nepriteistinos atsižvelgiant į tai, kad jis suimtas, be to yra rusų tautybės, kas, teismo įsitikinimu, būtų trukdę kaltinamajam tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, dėl ko teismas gynėjo dalyvavimą užtikrino savo iniciatyva (BPK 103-106 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 9,19 Eur, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį ir to sąlygotą sudėtingą išieškojimą, dėl ko valstybė patirs papildomas išlaidas - iš kaltinamojo šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas 2015-08-31), ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas 2015-10-24), ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015-08-31 epizodas) – 30 parų arešto bausme;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015-10-24 epizodas – 40 parų arešto bausme;

remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę;

remiantis BK 64¹ str. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo byloje 2016-05-16.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-09-02 iki 2015-09-04 ir nuo 2016-04-12 iki nuosprendžio paskelbimo 2016-05-16 (1:1) bei laikyti kaltinamąjį arešto bausmę jau atlikus.

Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir bausmę atlikusį A. P. paleisti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuorašo įteikimo jam dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.