Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-11 · Civilinė byla Nr. 2S-2050-221/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-11
Bylos Nr.
2S-2050-221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09025-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Suinteresuotas asmuo
J. B.
Pareiškėjas
T. L.
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2050-221/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09025-2014-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1;114.11; 122.3; 122.4; 128.11; 129.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13009-151/2014 pagal pareiškėjo T. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. V., J. B. dėl antstolio veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2014 m. gegužės 5 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0114/08/00268 antstolės S. V. padėjėjos 2014 m. balandžio 24 d. patvarkymą Nr. S-11068366 ir pareiškėjo prašymą tenkinti, delspinigius paskaičiuoti pagal LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. delspinigius paskaičiuoti ne ilgiau nei už 6 mėnesius (180 dienų). Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolė netenkino T. L. prašymo dėl susidariusių delspinigių perskaičiavimo, kadangi 2008 m. kovo 5 d. sudarant taikos sutartį su išieškotoja J. B., jis sutiko su nurodytais 0,2 proc. delspinigiais už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos įsiskolinimo sumos, todėl delspinigių sumą perskaičiuoti nėra pagrindo.

Antstolė S. V. 2014 m. gegužės 12 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014 m. gegužės 5 d. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, nes pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį (4 punktas), kurios pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas ir jis vykdomas antstolės kontoroje, nustatyti 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos taikos sutarties 2 ir 3 punktuose nurodytos sumos, ir paskaičiuoti delspinigiai nuo 10 900 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2009 m. sausio 27 d. ir nuo 4 900 Lt – už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 27 d. iki 2011 m. sausio 26 d., iš viso pradelsta 1041 diena ir sudaro 14 006 Lt delspinigių, pareiškėjas sutiko su teismo patvirtintoje taikos sutartyje nurodytu delspinigių dydžiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas, 2014 m. birželio 23 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, pareiškėjo T. L. skundą tenkino, panaikinto antstolės S. V. 2014 m. balandžio 24 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo antstolę perskaičiuoti netesybas (b. l. 35–38).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, sutiko su pareiškėjo argumentu, kad skaičiuojant delspinigius ir pagal taikos sutarties sąlygas, delspinigiai negali būti skaičiuojami už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų, tokios nuostatos nustatytos LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Nustatė, kad prievolės atsiradimo momentas yra teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įsiteisėjimo diena (2008 m. kovo 13 d.). Kadangi šalys taikos sutartyje nenumatė termino pabaigos momento šalių sutartiniams santykiams, todėl nurodė, kad taikytinos įstatymo nuostatos, t. y. 6 mėnesių terminas taikyti netesybas. Teismas sprendė, kad antstolė negalėjo kitaip vykdyti vykdomojo dokumento nei numatyta įstatyme. Pripažino, jog antstolės veiksmai buvo neteisėti, todėl skundžiamą patvarkymą panaikintino ir įpareigojo antstolę perskaičiuoti netesybas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) J. B., atstovaujama advokatės A. P., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (b. l. 44–46). Mano, kad teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir vertino įrodymus. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka šiais argumentais:

1. Teismas nevertino skolininko nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, siekiant išvengti prievolės vykdymo viso vykdymo proceso metu.

2. Antstolės patikslinta 2012 m. gruodžio 18 d. pažyma dėl skolos ir netesybų, iš kurios turinio matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas 2012 m. gruodžio 15 d. sudaro 6737,68 Lt, delspinigiai – 14 006 Lt, turėjo būti skolininkui T. L. įteikta vadovaujantis CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau skolininkas skundo dėl antstolio veiksmų nepateikė, kas patvirtina, jog jis sutiko su atliktais antstolės paskaičiavimais dėl 14 006,00 Lt netesybų.

3. Teismas netinkamai nustatęs ginčo teisinius santykius, išsprendė ieškinio senaties prašymo taikymo klausimą ypatingojoje teisenoje, kurios taisyklės tokių išimčių nenumato.Tačiau taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį numatyta tik teismui, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje teisė sumažinti netesybas taip pat yra nustatyta tik teismui, o ne antstoliui. LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nėra taikomas vykdomiesiems dokumentams.

4. Teismas pažeidė sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), nes šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas.

5. Antstolė turėjo skolininkui tinkamai nevykdant prievolės, pirmiausia, įskaityti iš praterminuotai gautų lėšų delspinigius, o tik po to - įmokas skirti pagrindinei prievolei įvykdyti. Ši aplinkybė svarbi, tinkamai nustatant šiuo metu egzistuojančios skolos ir delspinigių dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas, atsovaujamas advokatės V. N., prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti skundžiamą teismo nutartį galioti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 55–59). Nurodo, kad teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, gali ieškinio senatį taikyti tiek ginčo teisenoje, tiek ypatingosios teisenos bylose, vertindamas antstolės atliktų veiksmų teisėtumą. Skundai dėl antstolių veiksmų teisėtumo yra nagrinėjami pagal CPK XXV skyriaus nuostatas, tačiau antstolio atlikto veiksmo vertinimui įstatymas nedraudžia taikyti materialinės teisės normas, kurių pagrindu teismas gali daryti išvadą dėl antstolio veiksmo teisėtumo ar neteisėtumo. Todėl ypatingojoje teisenoje teismas turėjo teisę taikyti materialinės teisės normas ir teisėtai jas pritaikė. Be to, teismas, panaikindamas antstolės patvarkymą, nepakeitė šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad skolininkas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų neteisėtumo, skaičiuojant delspinigius už didesnį laikotarpį nei 180 dienų, o ne todėl, jog ji atsisakė mažinti delspinigių dydį, įtvirtintą taikos sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal bylos duomenis, antstolė 2008 m. balandžio 15 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris yra 2008 m. kovo 31 d. išduotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties tarp J. B. ir T. L. pagrindu, kuria T. L. pripažino T. B. tėvystę bei įsipareigojo jam teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt, bet ne mažiau kaip 55 proc. LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos, nuo 2008 m. vasario 1 d. iki T. B. pilnametystės, pervedant lėšas į J. B. nurodytą banko sąskaitą, taip pat T. L. įsipareigojo (sutarties 2 punktas) sumokėti išlaikymo įsiskolinimą - 10 000 Lt, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į J. B. nurodytą banko sąskaitą, ir (sutarties 3 punktas) sumokėti J. B. jos turėtas 900 Lt išlaidas dėl DNR tyrimo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į J. B. nurodytą banko sąskaitą, taip pat (sutarties 4 punktas) įsipareigojo laiku nesumokėjus 10 000 Lt įsiskolinimo bei 900 Lt už DNR ekspertizės atlikimą patirtų išlaidų, mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. 2013 m. sausio 24 d. antstolė vykdomojoje byloje T. L. išdavė patikslintą pažymą, kurioje nurodyta, kad J. B. naudai yra priskaičiuota 14 006 Lt delspinigių suma, iš viso yra pradelsta 1041 diena. Skolininkas T. L. 2014 m. balandžio 17 d. pateikė vykdomojoje byloje prašymą perskaičiuoti delspinigių sumą pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. už ne ilgesnį laikotarpį nei 6 mėnesiai (180 dienų) (vykd. b. l. 188–189). Antstolė 2014 m. balandžio 24 d. patvarkymu skolininko prašymo netenkino, kadangi T. L. 2008 m. kovo 5 d. sudarant taikos sutartį su J. B. sutiko su taikos sutartyje nurodytais 0,2 proc. delspinigių dydžiu (vykd. b. l. 192–193). Skolininkas T. L. 2014 m. gegužės 5 d. pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti 2014 m. balandžio 24 d. patvarkymą ir jo prašymą tenkinti (vykd. b. l. 197–199). Antstolė 2014 m. gegužės 12 d. patvarkymu skolininko T. L. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo (skolininko) T. L. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino.

Vadovaujantis LR Antstolių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų numatytas funkcijas, kuriam teisė keisti vykdomųjų dokumentų turinį nėra suteikta. Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – vykdomasis raštas, išduotas teismo nutarties pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 dalies punktas). Pareiškėjas T. L. skundą dėl antstolio veiksmų argumentuoja tuo, kad antstolė nepagrįstai paskaičiavo delspinigius už daugiau kaip 180 dienų, delspinigių skaičiavimui netaikydama CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto 6 mėnesių senaties termino.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties institutas įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesais. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatą ieškinio senatį taiko teismas ir tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Atsžvelgiant į ieškinio senaties instituto tikslus, kad ieškinio senatis gali būti taikytina teismui nagrinėjant šalių materialinius teisinius reikalavimus, bei reikalaujant taikyti ieškinio senatį ginčo šaliai, kad vykdymo procese nėra nagrinėjami šalių pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai, o vykdomi įstatymų numatyti vykdomieji dokumentai, spręstina, kad antstolis vykdymo procese ieškinio senaties negali taikyti. Pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo atstovė taip pat nurodo, kad teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, gali ieškinio senatį taikyti tiek ginčo teisenoje, tiek ypatingosios teisenos bylose. Todėl apeliacinės isntancijos teismas sutinka su apeliantės (išieškotojos) atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo procese negali taikyti pareiškėjo (skolininko) prašomo ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo (skolininko) prašymą dėl ieškinio senaties taikymo vykdymo procese nesant teisiniam pagrindui.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Kaip nurodyta anksčiau, antstolė vykdo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris išduotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties tarp J. B. ir T. L. pagrindu. Šioje sutartyje šalys susitarė dėl mokamų sumų, mokėjimo terminų, netesybų dydžio, taikos sutarties yra patvirtinta teismo ir jos pagrindu yra išduotas ir vykdomas vykdomasis raštas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad antstolis, vykdantis vykdomąjį dokumentą, jo turinio savo patvarkymu keisti neturi teisės.

Kadangi šios nagrinėjamos bylos dalykas yra antstolės patvarkymas, kuriuo ji atsisakė perskaičiuoti vykdomojoje byloje priskaičiuotą delspinigių sumą pagal CK 1. 125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimus, teisėtumas, todėl dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui.

Pažymėtina, kad antstolė savo ar vykdymo proceso dalyvių prašymu turi teisę pasinaudoti CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teismės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl skundžiama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo T. L. skundas dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo T. L. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Teisėja Virginija Lozoraitytė