Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1307-402/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-02-21
Bylos Nr.: I-1307-402/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02339-2017-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: A. V.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos

Kategorijos

20.2.3.2Neturtinė žala
37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. I-1307-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02339-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 21 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (Teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 10 punktu nuo 2018 m. sausio 1 d. Kauno apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeistas į pavadinimą – Regionų apygardos administracinis teismas), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinę žalą ir 200 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (b. l. 4, 10-13) nurodė, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 20 d. laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN) atliko uždaroje zonoje kamerų tipo patalpose Nr. 16, 12, 4, 3 ir 2-oje karantino patalpoje. Minėtose kamerose pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto, sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos. Kameros yra antisanitarinės būklės ir netinkamos gyventi, natūralus ir dirbtinis apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų, grindų plytelės sudaužytos, sienos ištrupėjusios, lovos sulūžusios ir nepritvirtintos, langai sulaužyti, nėra galimybės išsivėdinti, elektros instaliacija netvarkinga (išlindę pliki laidai), šviestuvai sulūžę, lovų spintelės sulaužytos, praustuvės sulaužytos. Kameroje Nr. 12 nebuvo pakabų drabužiams susikabinti, nebuvo lango, todėl nebuvo galimybės išsivėdinti, žiemos metu buvo šalta, kameros būklė katastrofiška, sienos ištrupėjusios, grindų plytelės išdaužytos, elektros instaliacija netvarkinga, šviestuvai sulūžę, sanitarinio mazgo durys neužsidaro. Kameroje Nr. 4 sanitariniame mazge matėsi pelėsis. Kameroje Nr. 3 buvo sulaužyta spintelė, praustuvė, lova, daug kartų kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau lova buvo pakeista tik po 6 mėnesių, vasaros metu jautėsi nemalonūs kvapai, kurie sklido iš konteinerių, žiemos metu kameroje būdavo šalta, kaupėsi drėgmė, langai neatsidaro, todėl nėra galimybės išvėdinti. Kamerų tipo patalpose esančioje dušinėje beveik metus nebuvo veidrodžio, higienos reikmenų lentynėlės, suolo, dozatoriaus su skystu muilu, daugkartinio naudojimo vonelės, kilimėlių, persirengimo kambario. Kadangi duše nebuvo pertvarų, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Dušinės patalpos grindų plytelės sudaužytos. Uždaroje zonoje nebuvo įrengta kirpykla, todėl buvo kerpamas koridoriuje. Pasivaikščiojimų kiemeliai maži. Nurodė, jog jis yra nerūkantis, tačiau pasivaikščioti privalėjo eiti kartu su rūkančiai asmenimis. Kiemeliai netvarkingi, sienos murzinos ant jų auga samanos. Nebuvo suteikta galimybė skaityti knygas, laikraščius, nesuteikta psichologinė pagalba, nevykdoma socialinė reabilitacija. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Nurodė, jog patyrė ir 200 Eur turtinę žalą, nes daug kartų kreipėsi su skundais į įvairias institucijas, reikėjo pirkti rašiklius, vokus, sąsiuvinius, pašto ženklus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 74-81) nurodė, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjui, tenkančio vienam asmeniui gyvenamo ploto, visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei nustatyta. Pataisos namai patalpas remontuoja pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Informacija, apie atliktus patalpų remontus, nėra kaupiama. Šiuo metu 1-o sektoriaus Karantino patalpa Nr. 2, KTP Nr. 3, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 14 ir 16 patalpų sienos, lubos ir grindys yra tvarkingos. Šiluminiam komfortui šaltuoju metų periodu užtikrinti KTP įrengtas centrinis šildymas, karštuoju metų periodu nuteistiems gali būti išduodami ventiliatoriai. Nuteistieji dažnai patys piktybiškai išdaužo KTP esančius stiklo paketus. Tačiau gavus informaciją apie sudužusį langą jis nedelsiant tvarkomas arba keičiamas nauju. Kiekvieną parą eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iš ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasirašytinai. Kamerų budėtojai aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis — valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų šveitimui skirtais milteliais ir rūgštiniu valikliu. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. KTP įrengtos standartinės dviejų aukštų metalinės lovos, kurios pritvirtintos prie grindų. Ant lovų ir spintelių esančių KTP aštrių briaunų į kurias būtų galima susižeisti nėra. Nuteistųjų sulaužyti ar kitaip sugadinti baldai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais. Šiuo metu 1-o sektoriaus KTP esantys baldai yra tvarkingi. Sanitariniame mazge sumontuotas dieninis apšvietimas, nuo kameros sanitarinis mazgas atskirtas metalinėmis durimis. 1-o sektoriaus KTP dušinėje yra trys dušo sieteliai, prie kiekvieno ant grindų padėtas kilimėlis. Dušinėje yra muilo dozatorius, lentynėlė, veidrodis, suolai ir pakabos. Kad nuteistiesiems KTP (baudos izoliatoriuje) yra suteikiamos higienos priemonės taip pat, kad šios patalpos yra tvarkingos arba buvo sutvarkytos patvirtina Higienos priemonių teikimo žurnalas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Elektros instaliacija 1-o sektoriaus KTP tvarkinga. Nuteistieji dažnai ją gadina į vieną kištukinį lizdą jungdami kelis didelio galingumo prietaisus ir savavališkai ją ardydami. Tačiau gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją ji būdavo nedelsiant tvarkoma. KTP įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. KTP esantys langai yra įrengi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkto reikalavimais. Patalpos, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas t. y. 1-o sektoriaus Karantino patalpa Nr. 2, KTP Nr. 3, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 14 ir 16 vėdinamos per langus, o sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ventiliacija. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016-09-12 iki 2017-10-20 buvo taikomos visos įmanomos socialinės reabilitacijos priemonės, reglamentuotos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 4 punkte. Pareiškėjas buvo raginamas šviestis skaitydamas knygas, kurios nuolatos jam buvo atnešamos iš pataisos įstaigos bibliotekos. Taip pat nuteistajam buvo primygtinai nurodoma kiek galima daugiau užsiiminėti fizine kultūra suteikiamų pasivaikščiojimų. Pareiškėjui buvo vedamas aiškinamasis darbas apie sveikatos problemas, jeigu jis nereguliuos savo kūno masės. Taip pat buvo vykdomi individualūs pokalbiai dėl vertybinių nuostatų korekcijos, ateities tikslų, gyvenimo būdo keitimo, nuteistasis raginamas gilintis į praeityje padarytas klaidas, įvertinti savo elgesį, padaryti išvadas dėl nusikaltimų, empatiškai mąstyti apie jo nuskriaustus žmones. Nuolatos buvo atnešama psichologinio pobūdžio knygų, raginant įsigilinti į savo asmenybę. Nuolatos buvo sprendžiamos nuteistajam iškylančios socialinės ir buitinės problemos. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamo nuolatinio streso, dvasinių išgyvenimų nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d.). Skunde pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jam dalyvaujant. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartimi (b. l. 171-172), nutarė jo dalyvavimą teismo posėdyje organizuoti vaizdo konferencijos būdu, tačiau A. V. dalyvauti teismo posėdyje nesutiko (b. l. 178). Byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN, nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 20 d., kamerų tipo patalpose Nr. 16, 12, 4, 3 ir 2-oje karantino patalpoje nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerų tipo patalpose trūko gyvenamojo ploto normos.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 20 d. už bausmės rėžimo reikalavimų pažeidimus atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 8, 16, 12, 11, 14, 5, 4, 3, 6 ir karantino patalpoje Nr. 2 (b. l. 74-75).

Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, jog kamerų tipo patalpose Nr. 16, 12, 4, 3 ir 2-oje karantino patalpoje nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinės bausmės atlikimo sąlygas tik kamerų tipo patalpose Nr. 16, 12, 4, 3 ir 2-oje karantino patalpoje.

Iš byloje esančių duomenų ir vertinant tai, kiek kamerose buvo patalpinta nuteistųjų, matyti, jog pareiškėjui, tenkančio vienam asmeniui gyvenamo ploto, visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei nustatyta Taisyklių 11-1.2 punkte, teko nuo 3,8 kv. m. iki 4,3 kv. m. (b. l. 74-75). Konstatuotina, jog teisės aktais nustatyta minimalaus gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. prašyme (b. l. 173) nurodė, jog kameroje Nr. 16 buvo du asmenys, kameroje Nr. 12 nuo 3 iki 4 asmenų, kameroje Nr. 3 buvo 4 asmenys, tačiau atlikus paskaičiavimus matyti, jog ir tuo atveju, jeigu buvo pareiškėjo nurodytas nuteistųjų skaičius, vis tiek pareiškėjui buvo užtikrintas Taisyklių 11-1.2 p. nurodytas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, neturi būti įskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Tačiau teismas pažymi, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameros yra antisanitarinės būklės ir netinkamos gyventi, natūralus ir dirbtinis apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų, grindų plytelės sudaužytos, sienos ištrupėjusios, lovos sulūžusios ir nepritvirtintos, langai sulaužyti, nėra galimybės išsivėdinti, drėgna, šalta, elektros instaliacija netvarkinga (išlindę pliki laidai), šviestuvai sulūžę, lovų spintelės sulaužytos, praustuvės sulaužytos.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.7 punktas nustato - „Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose“. Elektros instaliacija 1-o sektoriaus KTP tvarkinga. Nuteistieji dažnai ją gadina į vieną kištukinį lizdą jungdami kelis didelio galingumo prietaisus ir savavališkai ją ardydami. Tačiau gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją ji būdavo nedelsiant tvarkoma. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. KTP esantys langai yra įrengi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkto reikalavimais. Patalpos, kuriose bausmę atlikinėjo Pareiškėjas t. y. 1-o sektoriaus Karantino patalpa Nr. 2, KTP Nr. 3, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 14 ir 16 vėdinamos per langus, o sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ventiliacija. Šiluminiam komfortui šaltuoju metų periodu užtikrinti KTP įrengtas centrinis šildymas, karštuoju metų periodu nuteistiems gali būti išduodami ventiliatoriai. Dėl jų išdavimo KTP esantys nuteistieji turi kreiptis į Apsaugos ir priežiūros pareigūnus budinčius KTP. Nuteistieji dažnai patys piktybiškai išdaužo KTP esančius stiklo paketus. Tačiau gavus informaciją apie sudužusį langą jis nedelsiant tvarkomas arba keičiamas nauju. Kiekvieną parą eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iš ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai. Kamerų budėtojai aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis — valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų šveitimui skirtais milteliais ir rūgštiniu valikliu. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus (b. l. 76-77).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18oC ir ne aukštesnė kaip 28oC, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

Iš byloje pateikto 2017 m. birželio 1 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. PA-2-689 (b. l. 92-98) matyti, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 4 dirbtinė apšvieta nustatyta 206 lx, kamerų tipo patalpoje Nr. 3 dirbtinė apšvieta nustatyta 222 lx (norma >200 lx) (atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus). Kamerų tipo patalpoje Nr. 3 patalpų oro temperatūra 22,6-22,8, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus 16 punkto reikalavimus. Iš byloje pateikto 2017 m. spalio 20 d. Kauno departamento visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. PA-2-1268 (b. l. 102-104) matyti, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 12 dirbtinė apšvieta nustatyta 44 lx (norma >200 lx), tai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams. Šiame akte nustatyta, jog kameroje Nr. 12 atlikti paviršių remonto darbai, išvalytas tualetas, blogo kvapo nesijautė. Valymą atlieka nuteistasis, priemonių turi.

Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo kameroje Nr. 4 iš dalies patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. gegužės 22 d. raštas Nr. 2.2-2799(17.2.338.2.22) (b. l. 39-40), kuriame nurodyta, kad kameroje Nr. 4 dirbtinės apšvietos vertė siekė 175 lx, tai Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 p. pažeidimas. Kadangi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo ir naktinio apšvietimo verčių, todėl jų ribiniai dydžiai nėra vertinami.

Patalpų mechaninė ventiliacija nėra vertinama, kadangi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai , susiję su patalpų rekonstrukcija ar kapitalinio remonto darbais, veikiančiose laisvės atėmimo vietose netaikomi. Pagal HN 134:2015 11.1 p. nuostatas karantino patalpa nėra gyvenamoji patalpa laikomiems asmenims gyventi, todėl gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai šioms patalpoms netaikomi, tačiau jos turi būti valomos kaip visos kitos bendrojo naudojimo talpos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta ir patvirtinta tvarka.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje Nr. 3 sulūžusios lovos, spintelės, plautuvė, vasaros metu jautėsi nemalonūs kvapai, kurie sklido iš konteinerių, žiemos metu kameroje būdavo šalta, kaupėsi drėgmė, langai neatsidaro, todėl nėra galimybės išvėdinti.

Iš byloje pateikto 2017 m. liepos 24 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. PA-2-940 (b. l. 99-101) matyti, jog buvo atliktas kameros Nr. 3 patikrinimas ir nustatyta, kad kameros sienos perdažytos, paviršiai lygūs, gultai skirti miegojimui nesulaužyti, spintelės tvarkingos, pritvirtintos prie grindų. Patalpa išvalyta. Kontrolės metu buvo atlikti dirbtinio apšvietimo matavimai, nustatyta, jog dirbtinio apšvietimo vertė 392 lx (norma Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ne mažesnė kaip 200 lx). Sanitariniame mazge yra skardinė plautuvė, vandens nepraleidžia bei įrengta viena lentyna. Sanitarinio mazgo įrenginių kiekio Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nereglamentuoja. Kontrolės metu, kameroje Nr. 3, nesijautė jokio blogo kvapo. Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto E. M. teigimu, šiukšlių konteineriai yra įrengti už 5 m. pločio smėlio juostos, kurią nuo konteinerių dar skiria 3 m. aukščio mūrinė tvora. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja šiukšlių konteinerių įrengimo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš byloje pateikto 2017 m. spalio 27 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus rašto Nr. 2.2.22-488(17.2.338.2.22) (b. l. 68-70) nustatyta, jog operatyviosios kontrolės metu 1 sektoriaus KTP Nr. 3 sulūžusių ir techniškai netvarkingų lovų nerasta. Nustatyta, kad prie kameros esančiame tualete kriauklė buvo techniškai netvarkinga su atsikišusiais aštriais kampais (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 12 p. pažeidimas). KTP Nr. 3 gyvenamojoje patalpoje yra įrengti varstomi langai ir natūralios ventiliacijos kanalai, todėl sudarytos sąlygos išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpų mechaninė ventiliacija nėra vertinama, kadangi Lietuvos higienos normos HN 134: 2015 reikalavimai, susiję su patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, veikiančiose laisvės atėmimo vietose netaikomi, KTP Nr. 3 patalpų oro temperatūra buvo 20,0/20,6°C ir atitiko reglamentuojamus dydžius (norma šaluoju metų laiku ne mažesnė kaip 18°C); santykinė oro drėgmė buvo 68,2/70,5 proc. (norma nuo 35 iki 65 proc.) (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 16 p. pažeidimas).

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nurodytos aplinkybės. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl prastos kamerų būklės, šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerų tipo patalpose esančioje dušinėje beveik metus nebuvo veidrodžio, higienos reikmenų lentynėlės, suolo, dozatoriaus su skystu muilu, daugkartinio naudojimo vonelės, kilimėlių, persirengimo kambario. Kadangi duše nebuvo pertvarų, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Dušinės patalpos grindų plytelės sudaužytos.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog KTP dušinėje yra trys dušo sieteliai, prie kiekvieno ant grindų padėtas kilimėlis. Dušinėje yra muilo dozatorius, lentynėlė, veidrodis, suolai ir pakabos (b. l. 77). Iš byloje pateikto 2017 m. birželio 1 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. PA-2-689 (b. l. 92-98) matyti, jog operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad Pravieniškių PN 1 sektoriaus KTP patalpose yra dušai ir galimybė šiose patalpose gyvenantiems nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą savaitėje nusiprausti. Dušo patalpų sienos ir grindys yra lygios. Ant grindų yra guminis kilimėlis. Dušo rageliai techniškai tvarkingi. Patalpos valomos po prausimosi darbo dienos pabaigoje ir dezinfekuojamos, darbus atlikęs asmuo, pasirašo darbų registracijos žurnale. Iš byloje pateikto 2017 m. spalio 27 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus rašto Nr. 2.2.22-488(17.2.338.2.22) (b. l. 68-70) nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus KTP yra įrengti dušai ir į juos yra tiekiamas karštas vanduo. Pagal vidaus tvarkos taisykles šiose patalpose gyvenantiems nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą savaitėje yra sudaryta galimybė nusiprausti. Dušo rageliai buvo techniškai tvarkingi, buvo skysto muilo dozatorius ir muilas. Dušo patalpoje yra pertvara, už kurios įrengta nusirengimo vieta ir taip išvengiama, kad prausiantis asmens drabužiai ir rankšluosčiai nesušlaptų. KTP dušai valomi vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus nustatyta tvarka ir pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą. Apraše nurodyta, kad dušai kasdien yra valomi ir dezinfekuojami, tai atlieka paskirtas asmuo, o atlikus darbus, pasirašoma nustatytos formos žurnale. Nustatyta, kad minėtas žurnalas pildomas reguliariai. Dušo grindų keraminės plytelės suskilinėjusios yra plyšių, todėl paviršiai sunkiai valomi ir dezinfekuojami. Savo argumentus pagrindžiančių duomenų pareiškėjas nepateikė. Taip pat sveikatos istorijoje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis medicininės pagalbos dėl padų susipjaustymo netvarkinguose dušuose (b. l. 86). Teismo vertinimu, šie atsakovo atstovo oficialiai pateikti duomenys paneigia deklaratyvius ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl netinkamų sanitarinių mazgų įrengimo, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja su tuo, jog nebuvo užtikrintas privatumas dušuose, kadangi nebuvo pertvarų tarp dušų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Kadangi sienelių dušo patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Atsakovas nepateikė duomenų, jog dušuose yra įrengtos pertvaros tarp dušų, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo duše nebuvimo lieka nepaneigti.

Pareiškėjas nurodė, jog uždaroje zonoje nebuvo įrengta kirpykla, todėl buvo kerpamas koridoriuje.

Iš byloje pateikto 2017 m. spalio 27 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus rašto Nr. 2.2.22-488(17.2.338.2.22) (b. l. 68-70) nustatyta, kad 1 sektoriuje yra įrengta kirpykla, kurioje kerpami visi šiame sektoriuje kalintys nuteistieji. Nuteistieji, už drausmės prasižengimus patalpinti į KTP, vadovaujantis patvirtintomis vidaus tvarkos taisyklėmis, nėra vedami kirptis į kirpyklą, o pagal jų pageidavimą, kerpami KTP išskirtoje patalpose. Minėta patalpa nėra traktuojama kaip kirpykla, todėl HN 134:2015 nuostatos ir kirpyklų įrengimo reikalavimai jai netaikomi. Remiantis vidaus tvarkos taisyklėmis, kirpimui būtinos priemonės (apdangalai ir popierinės servetėlės) bei kirpimo mašinėlė ir žirklės į KTP atsinešamos sandariai uždengiamoje talpykloje.

Pats pareiškėjas patvirtino, kad uždaroje zonoje suteikdavo jam kirpimo paslaugas, nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nurodytos aplinkybės, jog yra kerpamas koridoriuje, atsižvelgiant į tai, teismas atmeta šiuos pareiškėjo reikalavimus.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių, nurodė, jog jis yra nerūkantis, tačiau pasivaikščioti privalėjo eiti kartu su rūkančiai asmenimis. Kiemeliai netvarkingi, sienos murzinos ant jų auga samanos.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami. Pažymima, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir rūkalų vartojimo pasivaikščiojimų metu reikalavimų, todėl tai nėra vertinama. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nėra nurodyta, jog pataisos namų pasivaikščiojimo kiemai patenka į vietų, kuriose uždrausta rūkyti, sąrašą, taigi, rūkyti jose įstatymu nėra draudžiama.

Pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl kiemelių būklės, pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo suteikta galimybė skaityti knygas, laikraščius, nesuteikta psichologinė pagalba, nevykdoma socialinė reabilitacija.

Iš byloje esančios Pravieniškių PN socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų pažymos (b. l. 89) nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016-09-12 iki 2017-10-20 buvo taikomos visos įmanomos socialinės reabilitacijos priemonės, ribotai įmanomos, kai nuteistasis bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, reglamentuotos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 4 punkte. Pareiškėjas buvo raginamas šviestis skaitydamas knygas, kurios nuolatos jam buvo atnešamos iš pataisos įstaigos bibliotekos. Nuteistajam buvo primygtinai nurodoma kiek galima daugiau užsiiminėti fizine kultūra suteikiamų pasivaikščiojimų metu, kadangi jis, nepaisant jauno amžiaus, yra gerokai aptukęs. Pareiškėjui buvo vedamas aiškinamasis darbas apie sveikatos problemas, jeigu jis nereguliuos savo kūno masės. Taip pat buvo vykdomi individualūs pokalbiai dėl vertybinių nuostatų korekcijos, ateities tikslų, gyvenimo būdo keitimo, nuteistasis raginamas gilintis į praeityje padarytas klaidas, įvertinti savo elgesį, padaryti išvadas dėl nusikaltimų, empatiškai mąstyti apie jo nuskriaustus žmones. Nuolatos buvo atnešama psichologinio pobūdžio knygų, raginant įsigilinti į savo asmenybę. Nuolatos buvo sprendžiamos nuteistajam iškylančios socialinės ir buitinės problemos. Tačiau, pareiškėjas vangiai reaguodavo į taikomas socialinės reabilitacijos priemones. Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 87) nurodyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo ne kartą konsultuotas Psichologinės tarnybos specialistų jų pačių iniciatyva, taip pat pareiškėjas dalyvavo keliuose grupiniuose užsiėmimuose, skirtuose savęs, kaip asmenybės pažinimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas 2017-09-13 kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją su prašymu pateikti informaciją kokiu būdu yra vykdoma socialinė reabilitacija nuteistiesiems atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose ir kokie laikraščiai pateikiami į kameras. Pravieniškių PN 2017-10-03 raštu Nr. 7-2104 pateikė informaciją apie vykdomą socialinę reabilitaciją nuteistiesiems ir nurodė kokie dienraščiai pateikiami nuteistiesiems į kameras (b. l. 36).

Savo argumentus pagrindžiančių duomenų pareiškėjas nepateikė. Teismo vertinimu, šie atsakovo atstovo oficialiai pateikti duomenys paneigia deklaratyvius ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl nesuteiktos galimybės skaityti knygas, laikraščius, nesuteiktos psichologinės pagalbos, nevykdomos socialinės reabilitacijos, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas nurodė, jog 2017-08-04 kreipėsi į administraciją su prašymu išduoti ventiliatorių, tačiau ventiliatorius išduotas nebuvo. 2017-10-11 Pravieniškių PN rašte Nr. 7-2171 nurodoma, jog pareiškėjas 2017-08-04 prašymo išduoti ventiliatorių nepateikė (b. l. 43-44). Pareiškėjas šioms atsakovo nurodytoms aplinkybėms nepaneigti įrodymų nepateikė .

Pareiškėjas nurodė, jog 2017-08-09 kreipėsi į administraciją su prašymu išduoti valymo priemones, tačiau jos išduotos nebuvo. 2017-10-11 Pravieniškių PN rašte Nr. 7-2171 nurodoma (b. l. 43-44)., jog pareiškėjas skundą dėl valymo priemonių išdavimo kamerų tipo patalpose pateikė ne 2017-08-09, o 2017-07-14 ir į kurį buvo atsakyta 2017-08-01 raštu Nr. 7-1643. Pareiškėjas šioms atsakovo nurodytoms aplinkybėms nepaneigti įrodymų nepateikė.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, pablogėjusia sveikata. Iš byloje pateikto Pravieniškių PN 2017-12-18 medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-689 (b. l. 86) matyti, jog pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl refliukso, kontaktinio dermatito, hemorojaus, adaptacijos sutrikimų ir kt., tačiau teismo nuomone, minėti susirgimai nėra tokio pobūdžio, dėl kurių galėtų būti reikšminga sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl patiriamo nuolatinio streso, dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo nesikreipė (b. l. 87). Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN sąlygų, t. y. dėl kamerose Nr. 12 ir Nr. 4 netinkamo dirbtinio apšvietimo, kameroje Nr. netvarkingo praustuvo ir per didelės drėgmės, tam tikrų privatumo apribojimų naudojantis dušu, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismas, išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę (nenustatyta, kad dėl laikymo Pravieniškių PN sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo sveikatai būtų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 100 Eur suma ir ji priteistina iš atsakovo pareiškėjui.

Pareiškėjas nurodė, jog patyrė 200 Eur turtinę žalą, nes daug kartų kreipėsi su skundais į įvairias institucijas, reikėjo pirkti rašiklius, vokus, sąsiuvinius, pašto ženklus. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog patyrė turtinę žalą, tačiau turtinei žalai pagrįsti rašytinių dokumentų nepateikė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013). Todėl likusieji tiek pareiškėjos, tiek atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė