- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- eI-1937-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02580-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- D. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei D. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. K. 52,50 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 bei 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160, kuriuo nuo 2007-10-01 įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava skaičiuojama 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595 pavirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais su visais papildymais ir pakeitimais (toliau – Nuostatai). Atsakovė ginčo laikotarpiu buvo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkė, todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovei buvo pateikti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovė iki šios dienos nesumokėjo apskaičiuotos vietinės rinkliavos.
Prašymas patenkintinas.
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006-10-12 sprendimu Nr. T-885 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (papildyti ir keisti: 2007-11-29 sprendimu Nr. T-236, 2008-05-15 sprendimu Nr. T-401, 2008-06-26 sprendimais Nr. T-450, Nr. T-451, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-868, 2013-08-22 sprendimu Nr. T-573, 2014-10-09 sprendimu Nr. T-856, 2014-12-18 sprendimu Nr. T-913 ir 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595), kurių 10 ir 11 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Pagal Nuostatų 4.1 – 4.2.1. p. nuostatas šios vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybėje, savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), gyventojai, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (4.3 p.).
Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantys Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams (12.1. p.), gyvenamosios paskirties patalpų vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba (12.2. p.), gyventojai, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.3. p). Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, pastoviąją dedamąją moka Nuostatų 12.1., 12.2., 12.3. punktuose nurodyti asmenys, kintamąją rinkliavos dedamąją moka asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos.
Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto (gyvenamoji paskirtis), esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Taigi, pagal Nuostatų 4.12 punktą atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, todėl susidarė įsiskolinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).
Nurodytų aplinkybių pagrindu reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės patenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 21,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas G. G..
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tam jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Teismas pažymi, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 52,50 Eur (penkiasdešimt du eurai, 50 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.