- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- AN2-390-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01584-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. F. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. F. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-10 nutarimo, kuriuo V. F. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V.F. S. 2020-05-29, apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį autobusą „S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, eismo įvykio metu padaryta žala didesnė nei 15 bazinių nuobaudos dydžių.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-10 nutarimu V.F. S. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 10 Eur bauda, taip pat pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V.F. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 100 Eur bauda, kurios mokėjimas išdėstytas 11 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant baudą mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis po 100 Eur.
3. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V.F. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-10 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: perkvalifikuoti jo veiksmus iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti minimalią baudą, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4. Apelianto vertinimu, autobuso remonto kaina yra gerokai padidinta tam, kad būtų viršytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodytas žalos dydis, siekiant kuo griežčiau jį nubausti. Nurodo, kad iš liudytojo V. V. parodymų matyti, jog autobuso remonto sąmata sudaryta „iš akies“, net nenuėmus autobuso dalių, nepatikrinus, ar jas reikia keisti, J. B. sudarė remonto sąmatą autobuso neapžiūrėjęs, tik pagal nuotraukas. Pažymi, kad prašė „S.“ atstovų pateikti detalių įsigijimo dokumentus, tačiau buvo pateikta sąskaita-faktūra. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kiek kainuoja kiekviena keistina detalė, medžiagos, nenustatyta, ar iš viso detalę reikėjo keisti. Apelianto vertinimu, nelogiška, kad dėl įbrėžimo ant sparno ir bamperio reikia keisti visą detalę, sunaudoti medžiagų ir darbų daugiau kaip už 500 Eur.
5. Pažymi, kad sąmatoje nenurodytas transporto priemonės nusidėvėjimas. Nurodo, kad pagal LR Vyriausybės 2009-06-10 nutarimą autobusams numatyti nusidėvėjimo normatyvai – maksimalus 10 metų, minimalus 4 metai, apgadinto autobuso eksploatacijos amžius įvykio metu buvo 1 metai ir 9 mėnesiai, nusidėvėjimas autodalių maksimaliai sudaro 10 metų 42,83 Eur, 4 metų 107,08 Eur. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo įvykio praėjo 4 mėnesiai, tačiau į draudimo bendrovę UAB „V.“ nesikreipė, nors duomenis apie draudiką turėjo, taip pat nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, jo veiksmai neturėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nurodo, kad pažeidimas priskiriamas mažai pavojingų veikų sąrašui. Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodoma, kokį pažeidimą jis tiksliai padarė, todėl, apelianto teigimu, jis negali gintis nuo nekonkretaus kaltinimo.
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto V.F. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, V.F. S. sukelto eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių nuobaudos dydžių, todėl asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, taip pat yra nustatyti aiškūs KET pažeidimai, dėl kurių asmuo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-10 nutarimą ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
8. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliantas nesutinka su savo veiksmų pasitraukiant iš eismo įvykio, kuriuo buvo sukelta žala, kvalifikavimu, prašo juos perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, esminis požymis, atskiriantis šias administracinių nusižengimų sudėtis, yra eismo įvykiu sukeltos žalos dydis.
10. Byloje nustatyta, kad V.F. S. vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį autobusą „S“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Siekiant nustatyti, pagal kurią ANK normą turi būti kvalifikuojami šie apelianto veiksmai, vertintini byloje pateikti duomenys, susiję su transporto priemonės – autobuso „S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidomis.
11. Iš byloje esančių į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo nustatyti autobuso „S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – pažeistas užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 5). Nors, apelianto vertinimu, nelogiška, kad dėl įbrėžimo ant sparno ir bamperio reikia keisti visą detalę, sunaudoti medžiagų ir darbų daugiau kaip už 500 Eur, UAB „V“ atstovas V. V. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog policija nėra specialistai, kurie fiksuoja apgadinimus, todėl galimai eismo įvykio schemoje užfiksavo tik akivaizdžius apgadinimus, bet remontuojant, nuėmus tam tikras detales, matosi kiti pažeidimai. Liudytojas nurodė, kad garantinį remontą teikia „S“, kurie įvertino autobusą, apžiūrėjo ir surašė apgadinimus, visi autobuso pažeidimai surašyti sąmatoje ir sąskaitoje, autobusai yra nauji, draudimas atlygina patirtą žalą pagal jų pateiktas sąskaitas ir nusidėvėjimo naujai transporto priemonei autobusui „S“ netaiko. Remonto sąmatą sudaręs „S“ darbuotojas J. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad autobusui buvo pažeistas autobuso galinis kampas, aptarnavimo duslintuvo dangtis, tai yra didelė dalis, jį norint nudažyti reikia nuimti visus užraktus, taip pat buvo reikalingas apdailos juostos dažymas, tai yra atskira detalė, kad būtų galima nudažyti, reikia nuimti gabaritinius žibintus. Liudytojas pažymėjo, kad remonto metu buvo atliktas aptarnavimo dangčio numontavimas, žibinto numontavimas, duslintuvo apdailos juostos ir spynos numontavimas, sunaudotas montavimo komplektas ir dažymo medžiagos komplektas, jis susideda iš grunto, dažų, paruošiamųjų medžiagų, valandos darbo įkainis – 55 Eur.
12. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. SIA „S“ filialo „S“ techninio vadybininko J. B. sudarytoje preliminarioje remonto sąmatoje detaliai nurodomi planuojami atlikti darbai: galinio apdailos kampo keitimas, duslintuvo aptarnavimo dangčio numontavimas/sumontavimas, aptarnavimo dangčio užrakto numontavimas/sumontavimas, gabaritinio žibinto numontavimas/sumontavimas, duslintuvo aptarnavimo dangčio apdailos juostos numontavimas/sumontavimas, galinio apdailos kampo dažymo darbai, duslintuvo aptarnavimo dangčio poliravimo darbai, taip pat nurodomi darbai, susiję su transporto priemonės remontu – darbo vietos paruošimas prieš remontuojant ir dažant, reikalingos dalys ir medžiagos: galinis apdailos kampas, montavimo komplektas, atmuštuvas, dažymo, poliravimo medžiagos, nurodoma planuojamų atlikti darbų kaina – 872,12 Eur (pastaba: pateiktame dokumente padaryta aritmetinė klaida: 495,00 + 347,12 = 872,12, o ne 842,12) (b. l. 9). Šią preliminarią sąmatą atitinka UAB „V“ darbų atlikimo akto duomenys (b. l. 31), kuriuo nurodomi atlikti remonto darbai ir jų metu panaudotos dalys bei medžiagos yra analogiški nurodytiems preliminarioje sąmatoje, pateiktos detalių ir darbų kainos taip pat tapačios. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nėra aiškios kiekvienos detalės pirkimo išlaidos, SIA „S“ filialo „S“ teismui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje (b. l. 32) detaliai nurodoma kiekvienos detalės kaina, taip pat darbų išlaidos, kurios atitinka prieš tai aptartus preliminarią remonto sąmatą ir darbų atlikimo aktą ir patvirtina, kad darbų ir dalių, medžiagų išlaidos yra 872,12 Eur be PVM ir 1055,27 Eur su PVM. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti šių dokumentų patikimumu, jie atitinka teisme apklaustų liudytojų V. V., J. B. parodymus apie nustatytus pažeidimus ir atliktus darbus, o apelianto teiginiai, kad remonto sąmata yra padidinta, taip siekiant griežčiau nubausti V.F. S., laikytini asmens subjektyviu vertinimu. V.F. S. sukelto eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių nuobaudos dydžių, todėl asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
13. Apeliantas skundu taip pat nesutinka su savo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, pažymi, kad iš administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku, kokius KET pažeidimus jis padarė. Apelianto vertinimu, toks neaiškus administracinio nusižengimo protokolas riboja jo galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokias V.F. S. išvadas paneigia bylos duomenys. Iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 2) matyti, kad V.F. S. vairuodamas automobilį buvo neatidus ir nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį autobusą „S“. Vadovaujantis KET 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Būtent šie KET pažeidimai – neatidumas ir saugaus tarpo iš šono nesilaikymas, lėmęs eismo įvykį, ir laikytini užtraukiančiais atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
14. Pasak apelianto, jo padarytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje nusižengimas, vadovaujantis ANK 12 straipsniu, turėtų būti vertinamas kaip mažai pavojinga veika ir tuo pagrindu administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukiama. Remiantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šioje įstatymo nuostatoje numatyti nusižengimai, kuriuos padarius asmeniui gali būti taikomos ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nors ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytas nusižengimas pagal šią teisės normą gali būti pripažįstamas mažareikšmiu, šioje situacijoje, teismo vertinimu, veikos vertinti kaip mažai pavojingos nėra pagrindo. V.F. S. vairuodamas automobilį buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo ir sukėlė eismo įvykį, kliudyta transporto priemonė yra keleivius vežantis autobusas, po įvykio asmuo nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas pašalinti žalą, priešingai, nors autobuso vairuotojas jam nurodė, kad reikia pildyti įvykio deklaraciją, apeliantas nusprendė, „kad nieko baisaus, jį suras, nes yra kameros“ ir pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo apelianto padarytą nusižengimą pripažinti mažiau pavojingu ANK 12 straipsnio prasme.
15. Nors apeliantas skunde nurodo, kad byloje nebuvo išspręstas žalos atlyginimo klausimas, pažymi, kad nuo įvykio praėjo 4 mėnesiai, tačiau UAB „V“ nesikreipė nei į draudimo bendrovę, nei į teismą dėl žalos atlyginimo, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byloje reikalavimo atlyginti žalą iš V.F. S. nebuvo, teismas žalos atlyginimo klausimo nesprendė, atsižvelgiant į tai, dėl šio apelianto keliamo klausimo plačiau nepasisakoma, nes tai nėra administracinio nusižengimo bylos dalykas.
16. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad V.F. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-10 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus asmens veiksmų kvalifikavimo ir administracinės atsakomybės klausimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. F. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-10 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.