- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-21
- Bylos Nr.
- eI2-9816-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01045-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 24S298563, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S298563, kuriuo V. M. nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2027 m. gruodžio 17 d. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno teritorijoje acquis nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2027 m. gruodžio 17 d., teisinės argumentacijos dėl perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą nenurodoma. Pareiškėjas teigia, kas atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė SIS reglamentą. Atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, tačiau aiškių motyvų, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, nenurodoma, yra nukreipiama tik į UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas mano, kad atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą todėl, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, tačiau vėliau jis buvo panaikintas, nes pareiškėjas neišlaikė egzaminų ir studijos buvo nutrauktos. Šiuo metu susidaro situacija, kad visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi yra taikomos tokio pobūdžio priemonės, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, nors įstatymas suponuoja pareigą atsakovui priimti motyvuotus sprendimus, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos. Atkreipė dėmesį, kad leidimas gyventi gali būti panaikintas įvairiais pagrindais, t. y. padarius nusikalstamą veiką, pateikus suklastotus oficialius dokumentus arba tiesiog nutraukus darbo sutartį ir pan. Akivaizdu, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai, t. y., šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti atsakovo skundžiamą sprendimą. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė UTPĮ, suabsoliutino savo teisę priimto tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Pažymėjo, kad atsakovas net nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovo sprendimas galėtų likti galioti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesiekė pažeisti sistemos ir teisės aktų reikalavimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje buvo pateikta tuo metu aktuali informacija, be to, pareiškėjas studijavo Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad priimtas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra proporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė, kad uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvą, yra įtraukiamas perspėjimas į Šengeno sistemą. Iš pateikto pranešimo nėra aišku, kokiais teisės aktais remiantis atsakovas priėmė tokį sprendimą. Pareiškėjas mano, kad atsakovas net neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorija, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuriuo remiantis vėliau galėtų būti nustatytas ribojimas judėti ES teritorijoje.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įvertinęs su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, 2024 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S298563, kuriuo nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmens leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 18 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų tiekėją Indijoje atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, atvyko į Lietuvos Respubliką, nurodęs atvykimo tikslu studijas Lietuvoje, tačiau atvykęs (atvykimo data 2023 m. rugsėjo 13 d.) iš karto užsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą Lietuvoje (2023 m. rugsėjo 19 d.), nevykdė studijų programoje nurodytų reikalavimų ir 2024 m. vasario 13 d. buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) kolegijos studentų sąrašų asmeniškai prašant dėl susidariusių skolų, o nutraukęs studijas iš Lietuvos neišvyko. Šias aplinkybes atsakovas vertino kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą, nurodant tikslą studijuoti, kai iš tiesų pareiškėjo tikslas buvo atvykti į Šengeno erdvę ir čia gyvenant vykdyti individualią veiklą. Taigi, pareiškėjo tikrieji tikslai sudarė pagrindą vertinti pareiškėjo veiksmus kaip nacionalinės teisės nuostatų apėjimą ir migracijos procedūrų pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Atsakovas taip pat vertino, kad pareiškėjas gali nesąžiningu būdu ateityje siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, todėl nuspręsta pareiškėjo duomenis dėl uždraudimo atvykti ir apsigyventi įtraukti į SIS. Pažymėjo, kad pagrindas taikyti užsieniečiui galimą judėjimo ribojimą yra ne vien faktas, kad pareiškėjas neatitiko reikalavimo, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje (nutraukė studijas), o ir aplinkybė, kad pareiškėjas studijuoti ir neketino, nes studijos nutrauktos pareiškėjo pareiškimu dėl susidariusių akademinių skolų. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas išvyko iš Šengeno erdvės ir nesinaudojo išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip priemone, suteikiančia galimybių judėti Šengeno erdvėje. Taigi pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras ir dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės pareiškėjui buvo uždrausta atvykti, įtraukiant perspėjimą į SIS. Tai, jog pareiškėjas buvo priimtas į studijas (duomenys neskelbtini) kolegijoje, neįrodo fakto, kad jis studijavo – atvirkščiai, vykdydamas individualią veiklą jis nevykdė tiesioginės savo pareigos – studijuoti ir nutraukė studijas dėl akademinių skolų. Atkreipė dėmesį, kad grėsmės nustatymui nebūtina konstatuoti nusikalstamą veiką – šiuo atveju yra vertinama pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Tiek sprendimas uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvą, tiek sprendimas įtraukti pranešimą į SIS buvo priimti įvertinus, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Šis vertinimas buvo atliktas priimant sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, kurio pareiškėjas neskundė. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką institutas yra specifinis, kuriam taikomos specialios teisės normos. Sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjui siekiant teisėtai gauti leidimą gyventi kitoje Šengeno valstybėje pareiškėjas negalės kreiptis dėl draudimo atvykti termino peržiūrėjimo. Priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių, o pareiškėjas, pažeisdamas migracijos procedūras, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dirbti Lietuvoje ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, todėl atsakovas mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 24S298563 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 24S230751 panaikinti asmeniui 2023 m. liepos 18 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760267462, galiojantį iki 2025 m. liepos 18 d., nes asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei nutraukė studijas. Sprendimas apskųstas nebuvo ir yra galiojantis.
2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24S298563, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesius bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ).
Skundžiamas sprendimas priimtas UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes asmens leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.
UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie asmenį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Vertinimo tvarka) 11 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Vertinimo tvarkos 11.1 – 11.3.2 papunkčiai).
Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. liepos 18 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760267462, galiojantis iki 2025 m. liepos 18 d. 2024 m. vasario 27 d. Migracijos departamente gautas (duomenys neskelbtini) kolegijos pranešimas, kad užsieniečio studijos nutrauktos, pareiškėjui asmeniškai prašant dėl akademinių skolų. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2023 m. rugsėjo 13 d., o nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. vykdė individualią veiklą. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 15 d. sprendime Nr. 24S230751, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, konstatavo, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas nevykdė studijų programoje nustatytų reikalavimų, dėl ko buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) kolegijos studentų sąrašų, o nutraukus studijas iš Lietuvos Respublikos neišvyko, todėl nusprendė, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nenustatyta. Taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2024 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 24S230751 neskundė.
Vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovas skundžiamame sprendime išanalizavo ir įvertino surinktus duomenis, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
UTPĮ 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punkte numatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, jog valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktas numato, jog situacijos, kurioms taikoma 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog atvyko į Lietuvos Respubliką studijų pagrindu, tačiau iš karto užsiregistravo kaip individualios veiklos vykdytojas, o studijos buvo nutrauktos jam pačiam prašant dėl akademinių skolų. Nutraukus studijas pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos Respublikos, ir toliau vykdė individualią veiklą iki 2024 m. rugsėjo 11 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas pagrįstai sprendė, jog ateityje jis gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse ar piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Byloje duomenų, kurie paneigtų Migracijos departamento padarytą išvadą, nėra, tokių nepateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjo skundo teiginys, jog jis nesiekė apeiti sistemą ir teisės aktų reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje surinkti duomenys įrodo, jog pareiškėjas atvykęs į Lietuvos Respubliką studijų tikslais, vykdė individualią veiklą, o ne studijavo, o studijos (duomenys neskelbtini) kolegijoje nutrauktos dėl pareiškėjo akademinių skolų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, laiko, jog Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 24S298563 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, atmestinas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.