Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1584-123/2009

32.5; 122.3; 128.17.

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą, suinteresuotų asmenų Ž. M. ir T. M. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys BUAB „Neto“, Ž. M., T. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos sutartimi. Bendrosios hipotekos objektą nustatančios taisyklės įtvirtintos CK 4.171 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įkeičiant pagrindinį daiktą laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. To paties straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata dėl žemės sklypo priklausiniais esančių statinių įkeitimo: įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad sutartinės hipotekos atveju šalys gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausiniais esančių statinių įkeitimo. Šiam ginčui išspręsti nepakanka vadovautis vien tik bendrosiomis hipoteką nustatančiomis teisės normomis (CK 4 knygos XI skyriaus pirmasis skirsnis), tačiau būtina laikytis ir hipotekos įregistravimo taisyklių, taip pat bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos (CPK XXXVI skyrius).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 0,0465 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka įregistruota sutartinės hipotekos pagrindu (b. l. 1-5). Sudarydamos hipotekos sutartį, šalys susitarė įkeisti žemės sklypą. Hipotekos lakšte nenurodyta, kad įkeičiami žemės sklypo priklausiniai. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, kad teismas privalėjo areštuoti ir žemės sklypo priklausinį, kuris, pareiškėjo manymu, laikytinas įkeistu remiantis CK 4.171 straipsnio 2 dalimi, yra nepagrįstas. CK 4.171 straipsnio nuostatos yra bendrosios hipotekos objektą reglamentuojančios nuostatos. Tam, kad hipoteka įgytų teisinę išraišką, būtina laikytis hipotekos įregistravimą reglamentuojančių teisės normų. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.). CK 4.185 straipsnis nustato reikalavimus hipotekos įforminimui ir įregistravimui: sutartinės hipotekos lakštą pasirašo kreditorius, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas, tvirtina notaras; hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu; hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ta pačia tvarka kaip ir hipoteka; hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo viešame registre momento, kai viešame registre įrašomi atitinkamai įrašai (CK 4. 187 str.). Pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto neginčo tvarka nagrinėjamas, kai daiktas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles (CPK 558 str.).

Iš byloje esančios 2007-04-25 ilgalaikio kredito sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir kredito gavėjo UAB „Neto“, matyti, kad suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui šalys sudarė sutartinę hipoteką: 2007-10-12 hipotekos lakštu kredito gavėjas UAB „Neto“ įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį žemės skypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir hipoteką įregistravo hipotekos registre. Įkeičiant žemės sklypą gyvenamojo namo jame nebuvo, todėl hipotekos lakštu buvo įkeistas tik žemės sklypas, todėl hipotekos sutarties sudarymo metu ir hipotekos lakšte nebuvo nurodytas– gyvenamasis namas. Ilgalaikio kredito sutarties 7.4 punktu, kredito gavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo atitinkamų nekilnojamojo turto objektų pirmos teisinės registracijos, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2009-03-25 įkeisti bankui visus ir bet kokius nekilnojamojo turto objektus, atidalytus, pastatytus ir/ar kitaip sukurtus įgyvendinant projektą ar su juo susijusius. Šis įsipareigojimas laikomas įvykdytu, kai hipotekos lakštas įregistruotas Hipotekos registre įstatymų nustatyta tvarka, yra gaunamas banke. Akivaizdu, kad šalys buvo aiškiai aptarusios, kad ateityje ant įkeisto žemės sklypo naujai pastatyti pastatai turi būti įkeičiami, sudarant naują atskirą hipotekos lakštą ir laikantis griežtų terminų.

Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypo priklausinys – individualus gyvenamasis namas (baigtumas 58 proc.) buvo įregistruotas nuosavybės teise skolininkei „Neto“ Nekilnojamojo turto registre 2008-06-10, įregistravimo pagrindas – 2007-12-13 Statybos inspekcijos pažyma. Remiantis anksčiau nurodyta kredito sutarties nuostata, kredito gavėjas privalėjo įkeisti jį, įregistruojant naują hipotekos lakštą ar hipotekos lakšto pakeitimus, papildomai įkeičiant nebaigtą statyti pastatą, tačiau kredito gavėjas 2008-06-13 pirkimo-pardavimo sutartimi minėtą turtą pardavė suinteresuotiems asmenims Ž. M. ir T. M.. Akivaizdu, kad kredito gavėjas neįkeitė bankui naujai pastatyto individualaus gyvenamojo namo, taigi neįregistravo naujos sutartinės hipotekos ar jos pakeitimo dėl naujai pastatyto individualaus gyvenamojo namo, todėl priverstinis išieškojimas iš neįkeisto turto negali būti pradėtas ir vykdomas. 2009-07-28 buvo padarytas hipotekos lakšto pakeitimas, tačiau buvo pakeisti tik įkeičiamo daikto – žemės sklypo ? savininkai, bet ne įkeičiami daiktai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalims neįkeitus nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo – pagal hipotekos taisykles, privestinis skolos išieškojimas ne ginčo tvarka iš neįkeisto daikto yra negalimas (CPK 558 str. 1 d.). Pareiškėjo minima CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuosatata, kad įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, šiuo atveju negali būti taikoma, nes žemės sklype hipotekos įforminimo ir įregistravimo metu gyvenamojo namo nebuvo. Hipotekos objektu gali būti tik atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai. Ginčo objektas - žemės sklypo priklausinys - naujai pastatytas gyvenamasis namas - Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 2008-06-10, todėl šiam pastatui hipoteka galėjo būti įregistruota hipotekos registre tik po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

CPK XXXVI skyriaus 558 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikiamas ir nagrinėjamas tik tuo atveju, kai daiktas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pirmosios instancijos teismo hipotekos teisėja, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pradėti pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš žemės sklypo priklausinio, patikrino hipotekos duomenų registrą ir nustatė, kad priklausiniui – individualiam gyvenamajam namui ?nėra įregistruota hipoteka, todėl pagrįstai atsisakė į šį daiktą nukreipti priverstinio skolos išeiškojimo veiksmus, atsisakydama jį areštuoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigė, kad teismas neišnagrinėjo vieno iš jo reikalavimų – areštuoti žemės sklypo priklausinį, o motyvų nebuvimas yra vienas iš absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Šie teiginiai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, nes pareiškėjo prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš žemės sklypo priklausinio – individualaus gyvenamojo namo – yra išspręstas, nes pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 str. 1 d. procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir vertino įrodymus, kuriais grindė išvadas ir argumentavo jas, o tai, kad teismo motyvai yra glausti, negali būti vertinama kaip absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.).

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys Ž. M. ir T. M. teigia, kad savo įsipareigojimus bankui įvykdė tinkamai, tačiau kreditorius hipotekos nepanaikino. Įkeisto turto savininkai ir skolininkas yra skirtingi asmenys, todėl bankas išieškoti iš įkeisto turto gali tik tuo atveju, jei nepavyktų banko reikalavimo patenkinti iš skolininkės turto. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinama prievolė, ši daiktinė teisė taikoma ne konkretaus asmens, kaip daikto savininko, bet paties daikto, kaip civilinių teisių objekto, atžvilgiu (CK 4.170 str.). Viena iš sutartinės hipotekos rūšių yra svetimo turto hipoteka. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto.

CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra, t. y. kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, pateikdamas pareiškimą hipotekos teisėjui pagal CPK XXXVI skyriaus taisykles. Pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkei ir įkeičiamo daikto savininkams, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-23 nutartimi skolininkei iškėlė bankroto bylą, todėl kreditoriui atsirado teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys pirkdami žemės sklypą iš skolininkės žinojo, kad jis įkeistas bankui, o hipoteka turtui bus panaikinta, kai bus visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, įkeitimas žemės sklypui nėra panaikintas, byloje nėra duomenų, kad įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas reikalavimo teisę skolininkei, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.195 str., 4.196 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įkeisto daikto savininkai atsako už skolininkės įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu – žemės sklypu. Jeigu įkeisto daikto savininkai įvykdys skolininkės įsipareigojimą arba jeigu jų daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jie įgis į skolininkę atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.).

Išaiškintina, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, todėl apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl tinkamų jų prievolės kreditoriui įvykdymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas ir šie ginčai spręstini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.

Atmetus šalių pateiktus atskiruosius skundus, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos (CPK 443 str. 6 d., 93 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias hipotekos objektą ir priverstinį skolos išieškojimą neginčo tvarka iš hipoteka įkeisto daikto, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirųjų skundų argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutarties paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.