- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-51-557-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Regina Bertašienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- K. G.
- Nukentėjusysis
- L. Z.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-557/2014
Teisėjas E. Mockaitis Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00522-2012-9
2014 m. vasario 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Stasio Valužio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžio (su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi padarytu rašymo apsirikimo ištaisymu), kuriuo K. G. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo K. G. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus naudai 3672,90 Lt žalos atlyginimui, civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai - 2095,14 Lt už nukentėjusiosios gydymą, nukentėjusiajai L. Z. - 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje L. Z. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2012 m. birželio 9 d. apie 21.00 val. Tauragės r. Lauksargių k., prie parduotuvės „Molupis ir Ko“, tyčia, asmeninių nesutarimų metu, paėmęs L. Z. už rankų ją pastūmė pasukdamas nuo laiptų, ši griūdama susižalojo kairiąją ranką, taip padarė kairio alkūninio distalinio galo dyglinės ataugos lūžimą, stipinkaulio ylinės ataugos lūžimą, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį pagal BK 138 str. l d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Taip pat prašo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atlikti įrodymų tyrimą apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ištyrimui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neobjektyviai ir šališkai įvertinus surinktus įrodymus, nenurodant, dėl kokių priežasčių teismas vienus parodymus laikė teisingais ir jais rėmėsi, o kitus atmetė kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas jį ginančius įrodymus atmetė kaip nepagrįstus, jų sistemiškai ir visapusiškai neanalizuodamas ir vertindamas absoliučiai subjektyviai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė tokias aplinkybes, kokios iš tikrųjų buvo 2012-06-09 apie 21.00 val. Jam su draugėmis būnant bare, sugalvo parūkyti. Išeiti parūkyti į verandą negalėjo, kadangi lijo, o veranda yra be jokio stogelio. Todėl nutarė nulipti laiptais į pirmą aukštą ir laiptų aikštelėje, kuri yra su stogeliu, parūkyti. Pirmosios dvi nulipo R. D. ir L. M.. Netrukus išėjo parūkyti ir jis kartu su G. P., o jiems iš paskos atėjo ir barmenė K. Ž., kadangi bare nebeliko klientų. Prieš tai jis buvo atėjęs į parduotuvę pas pardavėją L. Z. ir nusipirko cigarečių. Jis jai visiškai nieko nesakė dėl to, kad ji nepardavė cigarečių R. D. dukrai, jis su L. Z. nekonfliktavo. Kai išėjo į laiptų aikštelę parūkyti, išgirdo, kaip L. Z. konfliktuoja su R. D., tada jis jai pasakė: „jeigu nenori, nedirbk“. Už šiuos jo žodžius L. Z. perpyko ant jo ir spjovė jam į veidą. Veiksmą sekė atoveiksmis ir jis spjovė į ją atgal. L. Z. dėl to labai supyko, pralindo pro laiptų apačią ir puolė rankomis draskyti jo veidą, o jis dengėsi veidą ir šiek tiek pasitraukė atgal. Iš inercijos L. Z. neatlaikė pusiausvyros arba paslydo ir, vos griebdama laiptų pakopas kojomis, nugriuvo priekine kūno dalimi ant laiptų aikštelės apačioje. Jis L. Z. nesugriebė už rankų, jos nepasuko ir nestūmė nuo laiptų, kaip tą nurodo L. Z.. Taip padaryti net negalėjo, nes kai ji puolė rankų nagais jam draskyti veidą, jis pirmiausia dengėsi veidą ir truputį traukėsi atgal, o tuo pačiu momentu L. Z. arba paslydo, arba neatlaikė pusiausvyros ir nugriuvo nuo laiptų. Realiai jos paimti už rankų jam nebuvo laiko ir galimybės, nes jis stengėsi apsaugoti savo veidą. Laiptų aikštelė prie parduotuvės ir baro yra vientisa, tik jas skiria laiptų turėklas. Ši aikštelė yra labai nedidelė, todėl atstumas nuo parduotuvės durų iki baro durų, prie kurių jis stovėjo, yra labai mažas. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, jau nelijo, tačiau laiptai ir laiptų aikštelė, kur jie stovėjo, buvo slidūs. Dar prieš prasidedant jo ir L. Z. konfliktui, prie parduotuvės durų be L. Z. stovėjo R. D. ir L. M., o šalia jo prie baro durų stovėjo K. Ž. ir G. P.. Jos buvo visos arti ir tikrai matė, kad jis nesuėmė L. Z. už rankų, jos nepasuko ir nuo laiptų nenustūmė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojos R. D., L. M., K. Ž. ir G. P. davė nuoseklius parodymus tiek, kiek pačios matė įvykio aplinkybes. Jų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja bylos medžiagai. Visos šios liudytojos kategoriškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis nesuėmė L. Z. už rankų ir jos nepastūmė, ji nugriuvo pati. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, neobjektyviai ir šališkai vertindamas įrodymus, nuosprendyje nurodo, kad visi jo ir aukščiau paminėtų keturių liudytojų parodymai yra niekiniai, nes jie negali paaiškinti, kas atsitiko L. Z., dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo nuo laiptų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad šie parodymai teisine prasme jokios reikšmės neturi, nemotyvuodamas ir nepasisakydamas, dėl kokių priežasčių tiki tik nukentėjusiosios ir jos dukters parodymais, atmesdamas kaip įrodymų šaltinį visus kitus įrodymus, tokiu būdu grubiai pažeidė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias faktinių aplinkybių pripažinimą įrodymais ir jų teisingą bei visapusišką vertinimą. Pirmosios instancijos teismas dėl jo ir liudytojų R. D., L. M., K. Ž., G. P. parodymų pasisako, kad jie byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi jie negali nurodyti, kas atsitiko L. Z. ir kodėl ji nugriuvo nuo laiptų. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra labai subjektyvus ir neteisingas. Kiekvienas asmuo, matydamas tuos pačius įvykius, juos suvokia skirtingai ir turi subjektyvų vertinimą. Tiek jis, tiek liudytojos matė ir aiškiai teismui nurodė, kad L. Z. šonu pradėjo kristi laiptais, kojomis vos gaudydama laiptų pakopas. Tas aplinkybes jie nurodė tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau kodėl L. Z. taip atsitiko, t. y. ar ji paslydo ant šlapios laiptų aikštelės dangos (kaip teismas ir nurodė nuosprendyje, ji avėjo žemakulniais, galimai slidžiais batais), ar ji puldama jį neatlaikė pusiausvyros ir staigiame judesyje pradėjo kristi laiptais, jie negali žinoti, o priežasties aiškinimas būtų tik jų prielaidos. Pirmosios instancijos teismas iš jų reikalavo, kad jie pasakytų konkrečią priežastį, kodėl L. Z. nukrito nuo laiptų, tačiau jie negali pasakyti nebūdami jos vietoje. Šią priežastį galėjo nurodyti tik pati L. Z., jeigu būtų buvusi sąžininga ir jo neapkalbėjusi, o papasakojusi tikrąsias nugriuvimo priežastis. Jis ir jo parodymus patvirtinančios liudytojos nėra susiję jokiais giminystės ryšiais, išskyrus vieną faktą, kad jis draugauja su G. P.. Nei vienai iš liudytojų apkalbėti L. Z. ir ginti jį nebuvo jokio reikalo. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir visos liudytojos nedviprasmiškai parodė, kad jis nesuėmė už rankų L. Z., jos nepasuko ir nuo laiptų nenustūmė, ji nugriuvo pati.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė, ar tiki liudytojos O. Z. parodymais, kad liudytojos K. Ž. įvykio metu laiptų aikštelėje visai nebuvo. Teismas nuosprendyje paminėjo O. Z. parodymus ir kritikuoja K. Ž. parodymus, kad ji nenurodžiusi konkrečiai, kur jis stovėjo, kai ant jo puolė L. Z.. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir abejonės yra nepagrįsti, teismas nenurodo, kas patvirtina apskritai O. Z. parodymus. Taip pat neanalizuoja, ar O. Z. parodymai yra nuoseklūs ir jais galima tikėti. Tiek jis, tiek visi kiti liudytojai nedviprasmiškai parodė, kad K. Ž., kuri dirbo bare barmene, kai nebuvo klientų, išėjo į lauką jam iš paskos parūkyti ir matė visą konfliktą nuo pradžios iki galo. Atsižvelgiant į tai, kad laiptų aikštelė, kurioje jis stovėjo prieš tai, kai jį užpuolė L. Z., yra vos keli kvadratai, jo stovėjimo vietą kiekvienas asmuo gali subjektyviai apibūdinti. Tačiau K. Ž. parodymai apie jo stovėjimo vietą yra lygiai tokie patys, kaip ir jo bei kitų liudytojų, netgi ir nukentėjusiosios, kad jis stovėjo laiptų aikštelėje, maždaug viduryje, ant grotelių. Tačiau kodėl teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, nepasisakė.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų R. D., L. M., K. Ž. ir G. P. parodymus, cituoja jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu ir įžvelgia tarp jų prieštaravimus. Tokie pirmosios instancijos teismo vertinimai yra subjektyvūs ir neteisingi. Ikiteisminio tyrimo metu kiekvieną liudytoją apklausinėjo tik tyrėjas ir kokius klausimus pateikė liudytojui, tokius atsakymus ir užrašė. Teisiamojo posėdžio metu klausimus liudytojams pateikė teisėjas, prokuroras, gynėjas, nukentėjusiosios atstovas, todėl liudytojų parodymai yra daug išsamesni ir detalesni, nes liudytojai atsakė į pateiktus klausimus, kaip juos suprato ir ką patys buvo matę. Todėl teismo vertinimas, kad parodymai nenuoseklūs, yra nepagrįstas, nes aukščiau minėtų liudytojų parodymuose jokio nenuoseklumo nėra, o tik teisminio nagrinėjimo metu užrašyti jų parodymai yra išsamesni.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje remiasi eksperto A. G. teisminio nagrinėjimo metu duotu paaiškinimu, smulkiai aprašydamas specialisto samprotavimus. Tačiau eksperto A. G. apklausa tokiu klausimu, ar L. Z. paslydo ir nugriuvo nuo laiptų, ar buvo nustumta, kaip specialisto išvada negali būti vertinama. Jeigu teismas ar proceso dalyviai norėjo eksperto atsakymus laikyti kaip išvadą, privalėjo suformuluoti klausimus ir pateikti juos raštu, kad raštu būtų pateikti atsakymai ir suformuluoti ne šnekamąja kalba, o aiškiai ir suprantamai. Arba šiuo klausimu turėjo būti paskirta ekspertizė. Kiekvienas iš proceso dalyvių eksperto A. G. paaiškinimą suprato savaip, nes ekspertas tikrai negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, kad nukentėjusioji L. Z. nepaslydo ir nenugriuvo nuo laiptų pati, lygiai taip pat negalėjo nurodyti, ar ji galėjo būti nustumta. Ekspertas tik samprotavo, kaip tai galėjo atsitikti, tačiau į šį klausimą jis atsakyti negalėjo ir neatsakė. Todėl pirmosios instancijos teismas remtis eksperto samprotavimais ir prielaidomis, kaip galėjo atsitikti, dėl ko nugriuvo nukentėjusioji nuo laiptų, negalėjo visiškai. Mano, kad į klausimą, ar L. Z. pati paslydo (neatlaikė pusiausvyros) ir nukrito nuo laiptų, ar ją kas nustūmė, ekspertas apskritai negali atsakyti, nes tai ne jo kompetencija. Į tokį klausimą privalo atsakyti teismas, surinkęs ir objektyviai vertindamas visumą įrodymų. Tačiau šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas padarė tik prielaidas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išplėtė kaltinimą, jo nepakeitė teisme, kaip to reikalauja BPK normos, ir nuo tokio kaltinimo, pagal kokį jis yra nuteistas, jis negalėjo nei pasiruošti gynybai, nei tinkamai gintis. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškiant jam įtarimą jis nebuvo kaltinamas, kad nustūmė nukentėjusiąją ją „pasukdamas“, tačiau pirmosios instancijos teismas tariamai dar išsiaiškino ir tokią aplinkybę, apklausęs ekspertą teisme, net nepaskirdamas ekspertizės. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai prieštarauja BPK normoms, reglamentuojančioms įrodymų rinkimą, jų vertinimą, jo teisę į gynybą bei teisingą teismą. Jau vien šia prasme laikyti pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtu ir pagrįstu nėra jokios galimybės. Pirmosios instancijos teismas, be nukentėjusiosios parodymų, jokiais kitais įrodymais negali pagrįsti savo išvadų, kad jis paėmė L. Z. už rankų, ją pasuko ir nustūmė nuo laiptų.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios L. Z. parodymus laikė nuosekliais ir juos vertino vienareikšmiai. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka realios tikrovės. 2012-06-09 protokole-pareiškime L. Z. nurodo, kad jis stūmęs ją nuo laiptų ir ji nukritusi (t. 1, b. l. 3). 2012-06-09 liudytojo apklausos protokole L. Z. nurodo, kad jis paėmęs už abiejų rankų ir stūmęs nuo laiptų (t. 1, b. l. 4). 2012-06-22 liudytojo apklausos protokole jau nurodė, kad jis paėmęs už abiejų rankų ties riešais ir apsukęs pastūmė žemyn (t. 1, b. l. 6). Visi šie L. Z. parodymai yra nenuoseklūs. Kaip matyti iš parodymų fiksavimo datų, kad juo praėjo daugiau laiko nuo įvykio, tuo parodymai darėsi vis detalesni. O tai reiškia, kad nukentėjusioji L. Z. turėjo laiko apgalvoti ir parodymus suformuluoti taip, kaip jai reikėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į visumą nukentėjusiosios L. Z. parodymų, kuriuose ji nutyli esmines jo užpuolimo aplinkybes. Tik priremta liudytojų parodymų L. Z. teisme patvirtino faktą, kad ji jį apspjovė, o po to puolė jį pati, nagais perbrėždama veidą. Be abejo, nukentėjusioji L. Z. puikiai moka save apginti, todėl iškėlė versiją, kad jį puolusi dėl to, kad norėjusi uždengti jam veidą, kad jis jos neapspjautų. Tačiau faktiškai buvo visiškai kitos aplinkybės. Nukentėjusioji L. Z. puolė jį nagais sudraskydama jo veidą. Tiek specialisto išvada (t. 1, b. l. l53), kurios teismas visiškai nevertino, tiek liudytojos patvirtino tas aplinkybes, kad būtent nukentėjusioji L. Z. 2012-06-09 konflikto metu jį apspjovė, o po to puolė jį ir nagais jam sužalojo veidą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais taip pat nepatikėjo ir juos vertino kritiškai. Bet padarydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie nukentėjusiosios L. Z. parodymų nuoseklumą tuo aspektu, kuris iš jų su L. Z. kurį užpuolė, kuris pirmas pradėjo kurį spjaudyti, ir kuris kurį užpuolė laiptų aikštelėje. Šioje vietoje visų parodymai yra tapatūs, net L. Z. teko prisipažinti, kad ji pirmoji į jį spjovė ir jį užpuolė nagais sudraskydama veidą, o ne jis ją užpuolė ir ką nors jai padarė. Tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę paliko kaip nereikšmingą. Pažymi, kad 2012-06-11 specialisto išvadoje yra nurodyta, jog 2012-06-09 jam buvo padaryti sužalojimai - odos įdrėskimai kaktos kairėje pusėje, kairiajame skruoste, kairiajame žande ir jie galėjo būti padaryti žmogaus rankų nagais (t. 1, b. l. 153). Ši specialisto išvada kategoriškai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad jį puolė L. Z. apdraskydama jo veidą, tačiau L. Z. to nepripažįsta. Vadinasi, reikia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios L. Z. parodymai yra nenuoseklūs, neteisingi, neatitinka faktinių aplinkybių visumos. Pirmiausia būtina nustatyti, kieno iš jų su L. Z. veiksmai buvo tolesnių įvykių priežastimi, kuris iš jų kurį užsipuolė, o po to galima vertinti pasekmes. Neobjektyvus yra pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vertindamas, kad nukentėjusiosios L. Z. parodymai yra nuoseklūs, kai apie esmines aplinkybes - dėl kurio veiksmų buvo jų sąlytis - ji apskritai nepasisakė ir gavo prisipažinti prispirta visos eilės kitų asmenų parodymų.
Daugiau apie nukentėjusiosios L. Z. ir jos dukters liudytojos O. Z. parodymų prieštaringumą teismas nepasisakė, o jų yra tikrai daug. Nukentėjusioji L. Z. niekuomet nenurodė tokių aplinkybių, kad jos duktė O. Z. tariamai būtų atėjusi gelbėti L. Z. ar juos skirti, kadangi iš tikrųjų taip ir nebuvo, nebuvo ką gelbėti, kadangi L. Z. jį užpuolė pati ir, neatlaikiusi pusiausvyros ar paslydusi, nukrito nuo laiptų. Tuo tarpu liudytoja apklausta O. Z. parodė, kad ji puolusi į tarpą tariamai gelbėti mamą. Tokio fakto tikrai nebuvo, jo nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nepatvirtino kiti liudytojai, o liudytoja O. Z. tik dėl jai vienai žinomų priežasčių tai išsigalvoja. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių parodymų nenuoseklumo nevertino ir dėl jų nepasisakė visai.
Kadangi pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir šališkai įvertino liudytojų R. D., L. M., K. Ž. ir G. P. parodymus, o taip pat nevertino O. Z. ir nukentėjusiosios L. Z. parodymų nenuoseklumo, apeliantas mano, kad šioje byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ir visas šias liudytojas apklausti iš naujo. Taip pat mano, kad būtina paskirti teismo medicininę ekspertizę, suformuluojant visus rūpimus ir teismo medicinos eksperto kompetencijai priskiriamus klausimus, kad būtų gauta kvalifikuota ekspertizės išvada, kuria būtų galima remtis kaip teisėtu įrodymų šaltiniu priimant procesinį dokumentą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis yra nuteistas nepagrįstai, kadangi jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
K. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad paėmęs nukentėjusiajai L. Z. už rankų, ją pastūmė pasukdamas nuo laiptų, ko pasekoje ji griūdama susižalojo kairiąją ranką, t. y. lūžo kairio alkūninio distalinio galo dyglinė atauga bei stipinkaulio ylinė atauga, ir tokiu būdu padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis K. G. su jo nuteisimu ir veiksmų kvalifikavimu nesutinka, anot jo, jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nukentėjusiosios L. Z. nuo laiptų nestūmė, nuo laiptų ji nukrito pati neatlaikiusi pusiausvyros, galimai užkliuvusi koja už kojos arba paslydusi. Nuteistojo K. G. nuomone, apylinkės teismas bylą išnagrinėjo bei įrodymus vertino neobjektyviai ir šališkai, jį ginančius įrodymus nepagrįstai atmetė, o nukentėjusiosios ir jos dukters parodymais patikėjo neįvertinęs šių parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo, o taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi teismo posėdyje eksperto duotais jį kaltinančiais paaiškinimais, kurie yra tik samprotavimai ir prielaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į nuteistojo K. G. apeliacinio skundo argumentus, o taip pat siekdamas pašalinti galinčius kilti neaiškumus, atliko įrodymų tyrimą, tuo tikslu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyrius.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistasis K. G. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teismas motyvuotai pasisakė, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos vertina kritiškai ir atmeta, todėl nuosprendis laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str. 1 d. (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Nuteistasis K. G., neigdamas savo kaltę dėl nukentėjusiosios L. Z. sužalojimo, teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 66-67) parodė, kad R. D. ir L. M. išėjus parūkyti, po kurio laiko išėjo ir jis su G. P. bei K. Ž.. Tuo metu L. Z. ir R. D. ginčijosi dėl to, kad L. Z. nepardavė cigarečių R. D. mergaitei. Jis L. Z. pasakė: „jei nepatinka, nedirbk“. L. Z., supykusi ir keikdama jį, spjovė jam į veidą. Jis spjovė atgal. L. Z. pasakė: „aš tau, suski, neatleisiu“. Tada nukentėjusioji pralindo pro turėklo apačią ir puolė jam į veidą. Jis tuo metu stovėjo veidu į turėklą, vienu šonu į duris, kitu – į laiptus. Tarp durų ir laiptų stovėjo panašiai per vidurį. Konfliktas vyko ant laiptų aikštelės, aikštelės viduryje, jam iki laiptų buvo 1,5-2 metrai. Pralindusi nukentėjusioji ėjo tiesiai į jį greitu žingsniu, iki jo buvo apie pora žingsnių. Ištiesusi ranką, kad suduotų jam per veidą, griebė už kairio žando. Tuo metu tarp jų atstumas galėjo būti per rankos ilgį. Nukentėjusioji nagais jam apdraskė veidą. Tuo momentu, kai nukentėjusioji griebė jam už veido jis, dengdamasis veidą, traukėsi atgal. Kai jis užsidengė veidą, matė, kas vyko. Nukentėjusioji dėjo vieną koją ant laiptų ir virto ant pilvo. Nukentėjusioji galimai paslydo arba jai susipainiojo kojos, ir ji pargriuvo. Ant pačių laiptų nukentėjusioji nebuvo nugriuvusi. Jis jos nelietė ir nestūmė, o tik dengėsi veidą.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 152, 157) nuteistasis K. G. savo kaltės taip pat nepripažino, parodė, kad L. Z. puolė ant jo, rankomis griebė už veido, jis jai pasakė „eik šalin“, rankomis dengėsi veidą ir traukėsi atgal nuo jos. Jis jai už rankų paėmęs nebuvo, jos nestūmė, ji pati neteko pusiausvyros, galimai paslydo arba jos koja užkliuvo už kojos, pradėjo virsti priekiu nuo laiptų ir nugriuvo ant betoninio takelio. Paslysti L. Z. galėjo dėl to, kad laiptai buvo slidūs, buvo paliję.
Akistatų su nukentėjusiąja L. Z. (t. 1, b. l. 154) bei liudytoja O. Z. metu (t. 1, b. l. 155) nuteistasis K. G. taip pat parodė, kad L. Z. nuo laiptų jis nestūmė, rankomis jos palietęs nebuvo, ji pati nugriuvo. Paslydo, nes laiptai buvo šlapi, buvo paliję.
Iš aptartų nuteistojo K. G. parodymų matyti, jog jis kategoriškai neigia paėmęs nukentėjusiajai L. Z. už rankų, ją pasukęs ir pastūmęs nuo laiptų, anot jo, jis to padaryti negalėjo, nes L. Z. jį puolant, jis rankomis dengėsi veidą ir traukėsi atgal nuo jos. Pagal jo parodymus, nukentėjusioji L. Z., jį puldama, paslydo, nes laiptai nuo lietaus buvo šlapi, arba galimai jai susipainiojo kojos ir ji, virsdama priekiu, nukrito nuo laiptų.
Nuteistojo K. G. teikiamą versiją, kad jis nukentėjusiosios L. Z. nuo laiptų nestūmė, o ji nugriuvo ir susižalojo pati, ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu palaikė liudytojos K. Ž., G. P., R. D. ir L. M..
Liudytoja K. Ž. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 70-71) parodė, kad L. Z., perlindusi pro turėklą, puolė K. G. ir pargriuvo. L. Z. K. G. puolė rankomis, skeryčiojosi, uždavė K. G. per veidą, o šis dengėsi veidą. Kai K. G. traukėsi, L. Z. virto nuo laiptų. Ji paslydo ir nugriuvo. Galimai neišlaikė lygsvaros arba paslydo. Įvykio metu nestipriai lijo. Kai L. Z. puolė, K. G. traukėsi. K. G. L. Z. nelietė, jos nuo laiptų nenustūmė. L. Z. griuvo aukštielninka.
Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 36, 139) ši liudytoja parodė, jog matė, kad K. G. nestūmė L. Z.. L. Z., stovėdama nugara į laiptų apačią, paslydo ir nugriuvo laiptais žemyn. Laiptai išklijuoti keramikinėmis plytelėmis, kurios palijus pasidaro slidžios, tą vakarą lijo. Nepastebėjo, kad K. G. būtų jai paėmęs už rankų, ją apsukęs ir pastūmęs.
Akistatų su nukentėjusiąja L. Z. (t. 1, b. l. 37-38) bei liudytoja O. Z. metu (t. 1, b. l. 39-40) liudytoja K. Ž. taip pat parodė, kad K. G. L. Z. nestūmė, L. Z. pati paslydo ir nugriuvo nuo laiptų.
Iš aptartų liudytojos K. Ž. parodymų seka, jog nukentėjusioji L. Z., puldama nuteistąjį K. G., kuris dengėsi veidą ir traukėsi atgal, stovėdama nugara į laiptų apačią (parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 41-46) ji taip pat nurodė, kad L. Z., puldama K. G., buvo atsistojusi nugara į laiptus), neišlaikė pusiausvyros arba paslydo, nes laiptai nuo lietaus buvo šlapi, ir griuvo aukštielninka. Palyginus šios liudytojos parodymus su nuteistojo K. G. parodymais matyti, jog jie nesutampa toje dalyje, kuria puse nukentėjusioji L. Z. nugriuvo nuo laiptų, pasak K. G., ji nuo laiptų griuvo virsdama priekiu, pasak liudytojos K. Ž., L. Z. nuo laiptų griuvo aukštielninka. Tačiau, nepaisant tokių prieštaravimų, daryti išvadas, kad šios liudytojos nebuvo įvykio vietoje, nėra pamatuoto pagrindo, kadangi nuteistasis K. G. bei liudytojos G. P., R. D. ir L. M. patvirtino, kad įvykio vietoje liudytoja K. Ž. buvo. Be to, ji pakankamai tiksliai parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kur kas stovėjo įvykio metu, kurioje vietoje L. Z. pralindo pro turėklus, kur nukentėjusioji nukrito. Nors nukentėjusioji L. Z. bei liudytoja O. Z. nurodė, kad įvykio vietoje šios liudytojos nebuvo, neatmetama galimybė, kad jos šios liudytojos nepastebėjo, nes be jų įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių – nuteistasis K. G., liudytojos G. P., R. D., L. M., o be to, liudytoja K. Ž. stovėjo prie kavinės durų, šalia jos stovėjo K. G. ir G. P., kurie galėjo ją užstoti. Atsižvelgiant į tai laikoma nustatytu, kad liudytoja K. Ž. įvykio vietoje buvo ir L. Z. sužalojimo aplinkybes matė. Tačiau vertinant jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nuoseklumą bei patikimumą pastebėtina, jog aplinkybę, kad nuteistasis K. G., puolamas L. Z., neva savo rankomis dengėsi veidą, dėl ko jis nebūtų galėjęs suimti nukentėjusiajai už rankų ir ją pastumti, liudytoja K. Ž. nurodė tik apklausiama teisiamojo posėdžio metu, tokių aplinkybių apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nė karto nenurodė.
Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 71-72) parodė, kad perlindusi pro turėklą L. Z. puolė K. G. į veidą. L. Z. ėjo tiesiai link K. G., jis paėjo atgal, L. Z. sakė „eik šalin“, dengėsi rankomis veidą. L. Z. griebė K. G. už veido ir krito ant laiptų. Galimai jai susipynė kojos ir ji nukrito nuo laiptų. K. G. L. Z. net nelietė. Kai jis dengėsi veidą, ranka nemostelėjo, galimai ją ne taip suprato (ikiteisminio tyrimo metu). L. Z. virto šonu, ant kairės pusės. L. Z. šonu nesisuko, jai kojos susisuko ir ji paslydo. Buvo paliję, galimai dar truputį purškė, laiptai buvo šlapi. K. G. L. Z. nebuvo suėmęs už rankų ir jos nestūmė, jis jos nelietė. L. Z. nelipo laiptais, ji kai puolė, slydo, dar bandė gaudyti kojomis laiptus, bet pargriuvo. L. Z. pagriuvo, kai puolė ant K. G.. Jam buvo perbrėžtas veidas, tačiau kraujas nebėgo, kitą dieną užsidėjo šašai.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 22) liudytoja G. P. buvo nurodžiusi, kad L. Z. puolė ant K. G., rankomis griebė už veido, K. G. jai pasakė „eik šalin“ ir mostelėjo į jos pusę ranką, ar jis ją pastūmė, nepastebėjo, tuoj L. Z. šonu lipo laiptais žemyn, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo nuo laiptų. Papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 116) liudytoja G. P. parodė, kad K. G. nebuvo suėmęs L. Z. už rankų, jis jos rankomis nelietė, nuo laiptų nenustūmė.
Akistatos su nukentėjusiąja L. Z. (t. 1, b. l. 127-128) bei liudytoja O. Z. metu (t. 1, b. l. 125-126) liudytoja G. P. nesutiko su jų parodymais, kad K. G. paėmė L. Z. už rankų, pasuko ir nustūmė. Nurodė, jog taip nebuvo, L. Z. pati paslydo ant laiptų, nugriuvo nuo jų ir susižalojo ranką.
Iš aptartų liudytojos G. P. parodymų seka, jog L. Z. nuo laiptų nugriuvo ne pastumta nuteistojo K. G., bet susipainiojus jos kojoms ir paslydus, nes laiptai nuo lietaus buvo šlapi. Tačiau iš liudytojos G. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu taip pat matyti, jog jie nebuvo nuoseklūs, keitėsi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą ši liudytoja parodė, jog nepastebėjo, ar K. G. stūmė nukentėjusiąją, tuo tarpu papildomos apklausos metu ir teisme kategoriškai ėmė teigti, kad K. G. nukentėjusiosios net nelietė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pirmą kartą ji buvo nurodžiusi, kad nuteistasis K. G., kai L. Z. griebė jam už veido, mostelėjo ranką į nukentėjusiosios L. Z. pusę, o vėliau šią aplinkybę ėmė neigti, teisiamojo posėdžio metu ėmė nurodyti naujas aplinkybes, kad K. G., puolamas L. Z., rankomis dengėsi veidą, nurodė, jog ranka jis nemostelėjo, o dėl jos tokių parodymų pasikeitimo paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu ją ne taip suprato, pasirašė iš jaudulio ne taip (liudytojos apklausos protokole G. P. ranka padarė įrašą, jog protokolą perskaitė, surašyta teisingai, patvirtino savo parašu, t. 1, b. l. 22). Apeliacinės instancijos teismas ir dėl šios liudytojos parodymų pastebi, jog aplinkybę, kad nuteistasis K. G. puolamas L. Z. dengėsi veidą, liudytoja G. P. nurodė tik apklausiama teisiamojo posėdžio metu, tokių aplinkybių apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nė karto nenurodė, netgi priešingai, ji buvo nurodžiusi, kad puolamas nukentėjusiosios K. G. mostelėjo į jos pusę ranką.
Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 83-84) parodė, kad pralindusi pro turėklus L. Z. iškeltomis rankomis puolė ant K. G., galimai paslydo, nes laiptai buvo šlapi, ar nikstelėjo koją ir nugriuvo. Ji pamatė, kad L. Z. jau nukritusi ant žemės. Kai vyko kritimas, gal tuo metu ji nusisuko, gal praleido. K. G. L. Z. neapsuko ir nenustūmė nuo laiptų. Kai L. Z. perlindo, tai ji ir nukrito nuo laiptų. L. Z. su K. G. nesistumdė. Gal L. Z. krisdama netyčia perbraukė K. G. per veidą. Ji nematė, kad K. G. būtų stumdęsis su L. Z.. Bepuldama K. G., L. Z. nukrito. L. Z. kontakto su K. G. veidu ji nematė, o kai K. G. sugrįžo į kavinę, jo veidas, lyg tai kairysis žandas, buvo subraižytas.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23) liudytoja R. D. nurodė mačiusi, kad L. Z. puolė ant K. G. pakėlusi rankas, ir tuo metu L. Z. nugriuvo nuo laiptų žemyn. K. G. jos nestūmė ir nuo laiptų jos nenustūmė. Viskas vyko greitai, ji pastebėjo, kad L. Z. nugriuvo nuo laiptų žemyn. Po to grįžusi į kavinę pastebėjo, kad K. G. veidas keliose vietose vertikaliai perbrėžtas, veidas galėjo būti sužalotas rankų nagais.
Akistatų su nukentėjusiąja L. Z. (t. 1, b. l. 24-25) bei liudytoja O. Z. metu (t. 1, 32-33) liudytoja R. D. taip pat nurodė mačiusi, kad K. G. L. Z. nuo laiptų nestūmė, ji pati nugriuvo.
Iš aptartų liudytojos R. D. parodymų taip pat seka, jog L. Z. nuo laiptų nugriuvo pati, ne pastumta nuteistojo K. G., bepuldama K. G. ji paslydo, nes laiptai nuo lietaus buvo šlapi, arba nikstelėjo koją ir nugriuvo. Kartu pastebėtina, jog ši liudytoja, kategoriškai teigdama, kad nuteistasis K. G. L. Z. nuo laiptų nenustūmė, posėdžio metu taip pat nurodė paties L. Z. kritimo nemačiusi, nes tuo metu galimai ji buvo nusisukusi ir praleido. Pasak jos, ji nematė ir L. Z. kontakto su K. G. veidu. Atsižvelgiant į tai, liudytojos R. D. parodymai apie tai, kad K. G. L. Z. nuo laiptų tikrai nenustūmė, negali būti kategoriški ir patikimi, nes tokie jos parodymai yra tik prielaidos, ši liudytoja pastūmimo momento galėjo nepastebėti, kaip nepastebėjo ir kitų įvykio aplinkybių.
Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 84-85) parodė, jog kai L. Z. perlindo pro turėklus, perbrėžė K. G. veidą ir nukrito. L. Z. K. G. veidą perbrėžė su nagais, ji jį puolė viena ranka. Paties kritimo ji nematė, viskas vyko akimirką. Tik pamatė, kai L. Z. jau buvo nugriuvusi ant grindinio. L. Z. galėjo paslysti, nes buvo slidžios plytelės. K. G. nesigynė, jis norėjo atitraukti L. Z. savo rankom, kai ji brėžė jam per veidą. K. G. galimai norėjo sučiupti L. Z. ranką, tačiau sučiupęs nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 47) liudytoja L. M. parodė, kad L. Z. išlindo per turėklų apačią ir ranka griebė K. G. už veido. Ji matė, kad K. G. ištiesė ranką, tačiau L. Z. nestūmė, jai už rankų nepaėmė, jos nesuko. Ji tai gerai matė. Pastebėjo, jog staiga L. Z. nugriuvo nuo laiptų žemyn. Mano, kad ji pati galėjo parklupti neatsargiai žengdama, ir nugriūti nuo laiptų.
Akistatų su nukentėjusiąja L. Z. (t. 1, b. l. 48-49) bei liudytoja O. Z. metu (t. 1, b. l. 50-51) liudytoja L. M. parodė, kad K. G. L. Z. nestūmė, ji pati nugriuvo nuo laiptų.
Iš aptartų liudytojos L. M. parodymų taip pat seka, jog nukentėjusioji L. Z. nuo laiptų nugriuvo pati, ne pastumta nuteistojo K. G., o paslydusi, nes laiptai buvo slidūs, arba parklupusi. Kaip matyti, ši liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis K. G. nuo L. Z. nesigynė (aukščiau aptarta, jog nuteistasis K. G. ir liudytojos K. Ž. bei G. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad K. G. dengdamasis veidą rankomis gynėsi nuo jį puolančios L. Z.), jis buvo ištiesęs rankas norėdamas L. Z. atitraukti nuo savęs. Tačiau toliau liudytoja L. M. kategoriškai tvirtina, kad K. G. L. Z. sučiupęs nebuvo ir nestūmė. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė, kad K. G. ištiesė ranką, tačiau L. Z. nestūmė, jai už rankų nepaėmė, jos nesuko, teisme ji nurodė, kad paties kritimo nematė, viskas vyko akimirką, tačiau K. G. L. Z. sučiupęs nebuvo. Kadangi ši liudytoja teismo posėdyje nurodė, jog paties kritimo nematė, jos parodymai, kaip ir liudytojos R. D. parodymai apie tai, kad K. G. L. Z. nuo laiptų tikrai nenustūmė, negali būti kategoriški ir patikimi, nes liudytoja L. M. pastūmimo momento galėjo nepastebėti, kaip nepastebėjo ir kitų įvykio aplinkybių. Vienok tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. M. kategoriškai tvirtino, jog K. G. L. Z. tikrai nestūmė, jai už rankų nepaėmė, jos nesuko, o teismo posėdyje ji jau nurodė kritimo momento nemačiusi, duoda pagrindą abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu.
Iš aukščiau aptartų liudytojų K. Ž., G. P., R. D. bei L. M. parodymų matyti, jog jos visos duoda nuteistąjį K. G. teisinančius parodymus, palaiko nuteistojo versiją, kad jis L. Z. nuo laiptų nestūmė, anot jų, nukentėjusioji L. Z. nuo laiptų nukrito pati paslydusi, galimai susipainiojus jos kojoms, nikstelėjusi koją ar parklupusi. Tačiau aukščiau aptarti liudytojų parodymuose esantys neatitikimai, prieštaravimai, parodymų nenuoseklumas ir kitimas leidžia teigti, kad liudytojos K. Ž., G. P., R. D. bei L. M. duodamos parodymus nebuvo nuoširdžios, jos nurodė tik tas aplinkybes, kurios buvo naudingos nuteistajam K. G., o kitas nutylėjo, proceso eigoje keitė parodymus ir nurodė naujas aplinkybes (pavyzdžiui, kad nuteistasis K. G. gimdamasis rankomis dengėsi veidą, dėl ko šis negalėjo sugriebti rankomis nukentėjusiosios ir ją pasukęs pastumti), suderintas su nuteistojo K. G. pozicija. Aukščiau aptarti ir įvertinti liudytojų parodymai neleidžia sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad šių liudytojų parodymuose jokio nenuoseklumo nėra. Šių liudytojų parodymai yra pakankamai nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau dar kartą apklausinėti jas apeliacinės instancijos teisme nebuvo pamatuoto pagrindo, kadangi visos liudytojos pakankamai išsamiai buvo apklaustos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, visiems proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė joms užduoti klausimus ir tokiu būdu bandyti pašalinti kilusius neaiškumus ar prieštaravimus. Šių liudytojų parodymų pakanka jų pozicijai ir kai kurioms įvykio aplinkybėms nustatyti, o liudytojų parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas kitiems byloje surinktiems įrodymams duoda pagrindą atitinkamai vertinti šių liudytojų parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad visos minėtos liudytojos yra nuteistojo K. G. pažįstamos ir draugės, kai kurios jų labai artimos. Liudytoja G. P. yra nuteistojo K. G. draugė, jie kartu gyvena, liudytoja R. D. yra G. P. sesuo, taigi K. G. jai yra sesers draugas, K. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su K. G. yra senokai pažįstama, o L. M. nurodė, kad su K. G. yra šiek tiek pažįstami. Taip pat nustatyta, jog prieš įvykį K. G. buvo vienoje kompanijoje su G. P., R. D. bei L. M. bare, kuriame barmene dirbo K. Ž.. Jie visi kartu, įskaitant baro darbuotoją K. Ž., nes ji yra jų pažįstama, išėjo į lauką parūkyti. Lauke tarp liudytojos R. D. ir nukentėjusiosios L. Z. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad L. Z. nepardavė nepilnametei R. D. dukrai cigarečių. Liudytojai R. D. ir nukentėjusiajai L. Z. konfliktuojant, į konfliktą įsitraukė ir nuteistasis K. G., palaikydamas R. D. pusę. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog liudytojos K. Ž., G. P., R. D. bei L. M., būdamos nuteistojo K. G. artimomis draugėmis ir pažįstamomis, su kuriomis pastarasis leidžia savo laiką, yra suinteresuotos duoti nuteistajam K. G. naudingus, jį teisinančius parodymus. Tuo tarpu nukentėjusioji L. Z. yra tik šių liudytojų pažįstama, su kuria, kaip matyti, vyksta ir konfliktai, todėl jos nėra suinteresuotos padėti nukentėjusiajai, nes tokiu būdu pakenktų nuteistajam. Atsižvelgdamas į tai, liudytojų K. Ž., G. P., R. D. bei L. M. parodymus toje dalyje, kad nuteistasis K. G. nukentėjusiosios L. Z. nesuėmė už rankų, nepasuko ir nuo laiptų nestūmė, apeliacinės instancijos teismas vertinta kritiškai ir laiko suinteresuotų asmenų siekimu padėti nuteistajam išvegti baudžiamosios atsakomybės.
Netikėti liudytojų K. Ž., G. P., R. D. bei L. M. parodymais, o taip pat nuteistojo K. G. versija, kad nukentėjusioji L. Z. nuo laiptų nukrito pati, o ne pastumta nuteistojo K. G., duoda pagrindo nukentėjusiosios L. Z. parodymai, liudytojų O. Z. ir J. L. parodymai, specialisto išvada, eksperto paaiškinimai, ekspertizės aktas, kurie patvirtina nukentėjusiosios L. Z. teikiamą versiją, kad nuo laiptų ji nukrito pastumta nuteistojo K. G..
Nukentėjusioji L. Z. iš karto po įvykio 2012-06-09 pareiškime (t. 1, b. l. 3) policijai nurodė, kad K. G. stūmė ją nuo laiptų ir ji nuo jų nukrito, ko pasekoje susilaužė kairę ranką. Tą pačią dieną apklausiama kaip liudytoja ji nurodė (t. 1, b. l. 4), kad lauke susitikus K. G., jis pradėjo jai priekaištauti, kodėl ji nepardavė nepilnametei mergaitei cigarečių, pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, pasakė „jei nenori, nedirbk“. Ji jam pasakė, kad taip kalbėti su ja nedera, ir priėjo prie jo. Jai priėjus prie K. G., jis paėmė jai už abiejų rankų ir stūmė ją nuo laiptų. Papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 6) ji taip pat nurodė, kad jai su R. D. sukonfliktavus, ant jos pradėjo šaukti K. G., išvadino žeminančiais žodžiais. Neiškentusi jo koliojimo spovė jam į veidą, jis spjovė atgal. Po to dar kartą jis norėjo spjauti, tada ji perlindo pro turėklo apačią ir ranka uždengė jo veidą, kad nebespjautų. Jai stovint priešais jį, jis rankomis paėmė jai už abiejų rankų ties riešais ir ją apsukęs pastūmė žemyn laiptais. Ji neišsilaikė ir nugriuvo.
Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 7-14) L. Z., be kita ko, parodė, kur stovėjo K. G., kai ją apsukęs nustūmė nuo laiptų, ir kryptį, kuria ją stūmė nuo laiptų.
Akistatų metu su liudytomis R. D., K. Ž., L. M., G. P. bei nuteistuoju K. G. (t. 1, b. l. 24-25, 37-38, 48-49, 127-128, 154) nukentėjusioji L. Z. laikėsi savo pozicijos, kad tarp jos ir K. G. prie parduotuvės ant laiptų įvykus konfliktui, K. G. paėmė jai už rankų, pasuko ir pastūmė nuo laiptų, ko pasekoje ji nugriuvo nuo laiptų ir susižalojo ranką.
Teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 68-69) nukentėjusioji L. Z. taip pat laikėsi savo versijos, kad nuo laiptų ją nustūmė nuteistasis K. G.. Ji parodė, kad jai ginčijantis su R. D., ant jos šaukti pradėjo K. G., pasakė „nenori, nedirbk“. Ji jam pasakė, kad ne jis ją priėmė, ne jis ir atleis iš darbo. Tada K. G. ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji tada spjovė į K. G., jis spjovė į ją. Kai K. G. krenkštėsi spjauti į ją antrą kartą, ji perlindo pro turėklą ir ranka norėjo K. G. uždengti burną. Tada K. G. paėmė ją už rankų, pasuko iki laiptų krašto ir ją stūmė link grindinio. Ji krito neliesdama laiptų pakopų. Jei K. G. būtų nustūmęs tik jos ranką, ji nebūtų nuvirtusi, nes stovėjo tvirtai. Tuo metu nelijo, tačiau tą dieną buvo liję, laiptai galimai buvo truputį drėgni, tačiau ji virto nuo stūmimo, kojos jos negalėjo susipainioti, buvo su vasarinėmis šlepetėmis, jos neslydo.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad kiekvienos apklausos metu nukentėjusiosios L. Z. parodymai darėsi vis detalesni, tačiau tai neduoda pagrindo sutikti su nuteistojo K. G. teiginiu, kad nukentėjusioji L. Z. turėjo laiko apgalvoti ir parodymus suformuluoti taip, kaip jai reikėjo. Nukentėjusioji L. Z. iš karto po įvykio nurodė esminę aplinkybę, t. y., kad ją nuo laiptų nustūmė nuteistasis K. G., ir šių savo parodymų ji nuosekliai laikėsi viso proceso metu, savo parodymus papildydama prisimintomis aplinkybėmis. Nuteistasis K. G. yra nukentėjusiosios L. Z. pusseserės sūnus. Aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad L. Z. išsigalvoja nebūtas aplinkybes ir tokiu būdu siekia melagingai apkaltinti savo giminaitį, nenustatyta. Tokioms prielaidoms neduoda pagrindo ir byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina nukentėjusiosios versiją.
Liudytoja O. Z. (nukentėjusiosios dukra) teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 72-73) patvirtino mačiusi, kad K. G. griebė L. Z. už rankų, pasuko ir nustūmė ją nuo laiptų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 31) liudytoja O. Z. taip pat buvo nurodžiusi, kad K. G. paėmė jos mamai už abiejų rankų, apsuko ir pastūmė žemyn nuo laiptų. Akistatų metu su liudytojomis R. D., K. Ž., L. M., G. P. bei nuteistuoju K. G. (t. 1, b. l. 32-33, 39-40, 50-51, 125-126, 155) liudytoja O. Z. laikėsi savo pozicijos, kad kai jos mama L. Z. konflikto metu atsistojo priešais K. G., jis paėmė jai už rankų, apsuko ir pastūmė, dėl ko L. Z. nugriuvo nuo laiptų ir susižalojo ranką.
Liudytojas J. L. (nukentėjusiosios brolis) teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 85-86) parodė, jog paskambinusi O. Z. pasakė, kad K. G. numetė L. Z. nuo laiptų. Atvykus į įvykio vietą ir paklausus, kas nutiko, visi tylėjo, konflikto esmę jam paaiškino L. Z. ir O. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 52) jis taip pat buvo nurodęs, jog paskambino O. Z. ir pasakė, kad jos mamą K. G. nustūmė nuo laiptų ir L. Z. susižalojo ranką. Paklausus, kas atsitiko, L. Z. pasakė, kad nepardavė cigarečių R. D. mažametei mergaitei, dėl to prasidėjo konfliktas su K. G., vienas kitam spjovė į veidą, vienas kitą išsikoliojo, po to K. G. dar kartą bandė spjauti, L. Z. jam uždengė ranka veidą, tuo metu K. G. paėmė jai už rankų, ją apsuko ir nustūmė nuo laiptų. Nors liudytojo J. L. įvykio vietoje nebuvo ir jis tiesiogiai įvykio nematė, tačiau iš jo parodymų matyti, jog iš karto po įvykio tiek liudytoja O. Z., tiek nukentėjusioji L. Z. dėl pastarajai padaryto sužalojimo kaltino nuteistąjį K. G..
Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 20) konstatuota, kad L. Z. padaryti sužalojimai – kairio alkūnkaulio distalinio galo dyglinės ataugos lūžimas, stipinkaulio ylinės ataugos lūžimas – galėjo gautis L. Z. pastumiant, griūvant nuo laiptų ir atsitrenkiant į kietą pagrindą. L. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Ekspertas A. G., kuris atliko ekspertinį tyrimą ir pateikė specialisto išvadą, teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 97-98) paaiškino, jog veiksmas vyko ant laiptų, jie slidūs, todėl galima ir paslysti, tačiau mažai tikėtina, kad kritimas įvyko be pašalinės jėgos, kažkokia jėga turėjo veikti žmogų. Nuo paslydimo žmogus paprastai sėdasi, o šiuo atveju krito, todėl turėjo paveikti kažkokia jėga. Stūmimas turėjo būti. Jei nukentėjusioji pakeitė kryptį, tai ją kažkas pastūmė. Jei nukentėjusioji būtų slydusi, tai ji veidu būtų kritusi į teisiamąjį, o šiuo atveju ji atsirado laiptų apačioje. Ekspertas taip pat nurodė, jog tai, kad nukentėjusiąją kažkas pastūmė, yra jo nuomonė, bet ne išvada.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esanti specialisto išvada bei teisme apklausto išvadą davusio eksperto paaiškinimai dėl nukentėjusiosios L. Z. sužalojimų padarymo mechanizmo nebuvo pakankamai išsamūs ir argumentuoti, paskyrė teismo medicininę ekspertizę. Komisijinės ekspertizės akte (t. 2, b. l. 164-166), be kita ko, konstatuota, jog medicininiu požiūriu labiau įtikinama L. Z. pateikta griuvimo versija, o ne nuteistojo K. G. versija.
Iš byloje esančių fotonuotraukų ir užfiksuotų laiptų išmatavimų (t. 1, b. l. 7-14, t. 2, b. l. 95) matyti, kad laiptai turi penkias pakopas (įskaitant laiptų aikštelės pakopą), laiptų plotis 5,61 m. Pagal proceso dalyvių paaiškinimus nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko maždaug laiptų aikštelės viduryje. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji L. Z. po kritimo nuo laiptų aikštelės atsidūrė laiptų apačioje ant betoninio grindinio. Nukentėjusioji nurodė, kad nuo laiptų ji nukrito, kojomis neliesdama laiptų pakopų. Nuteistasis K. G. taip pat patvirtino, kad ant pačių laiptų nukentėjusioji nebuvo nugriuvusi. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusioji L. Z. link nuteistojo K. G. artėjo greitu žingsniu ties laiptų aikštelės viduriu, jie abu stovėjo vienas priešais kitą šonais į kavinės duris ir laiptų pakopas, K. G., L. Z. artėjant link jo, šiek tiek pasitraukė atgal, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nukentėjusioji L. Z., net ir esant slidžiam laiptų aikštelės paviršiui, be nuteistojo K. G. fizinės jėgos poveikio, t. y. jos pasukimo ir pastūmimo negalėjo radikaliai pakeisti savo judėjimo krypties ir įgauti tokį pagreitį, dėl kurio, kojomis nesiekdama laiptų pakopų, nukrito nuo laiptų ir atsidūrė laiptų apačioje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau aptartų įrodymų (nukentėjusiosios L. Z. bei liudytojų O. Z. ir J. L. parodymais, specialisto išvada, eksperto paaiškinimais, ekspertizės aktu) visuma laiko įrodyta, kad nuteistasis K. G., paėmęs L. Z. už rankų, ją pastūmė pasukdamas nuo laiptų, ko pasekoje ji nukrito nuo laiptų ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad be nukentėjusiosios parodymų, jokiais kitais įrodymais negalima pagrįsti išvados, kad K. G. paėmė L. Z. už rankų, ją pasuko ir nustūmė nuo laiptų. Be nukentėjusiosios parodymų, tokie įrodymai, kaip jau minėta, yra specialisto išvada, eksperto paaiškinimai, ekspertizės aktas, liudytojų J. L. ir O. Z. parodymai. Kartu pastebėtina, jog liudytoja O. Z. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 72-73) nurodė, kad ji bandė atstumti K. G. nuo L. Z., tačiau K. G. ją petimi nustūmė, ir ji mamos nesulaikė. Be liudytojos O. Z., daugiau nei vienas iš proceso dalyvių nenurodė ir nepatvirtino, kad ji būtų stūmusi K. G. konflikto su L. Z. metu, ar kad ji būtų buvusi toje pusėje, kur vyko konfliktas tarp L. Z. ir K. G., tai nurodė tik O. Z.. Apylinkės teismas pasisakė, jog šia liudytojos O. Z. parodymų dalimi nesivadovauja, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tačiau taip pat neatmetė tikimybės, kad O. Z. bandė pulti prie mamos konflikto su nuteistuoju metu. Bet kuriuo atveju, ši esminės reikšmės bylai neturinti liudytojos O. Z. parodymų dalis nepaneigia jos anksčiau duotų parodymų, jog matė, kaip K. G. suėmė L. Z. už rankų, ją pasuko ir nustūmė nuo laiptų. Byloje neabejotinai nustatyta, kad įvykio vietoje liudytoja O. Z. buvo, jos parodymai apie K. G. veiksmus L. Z. atžvilgiu atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl jais nesiremti nėra pagrindo.
Nepagrįstai apeliantas teigia, jog L. Z. tik priremta liudytojų parodymų teisme patvirtino faktą, kad ji apspjovė K. G. ir jį puolė, nes šias aplinkybes nukentėjusioji L. Z. pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 6), kur nurodė, kad neiškentusi K. G. koliojimo spovė jam į veidą, jis spjovė atgal, o kadangi jis dar kartą norėjo spjauti, perlindo pro turėklo apačią ir ranka uždengė jo veidą, kad nebespjautų.
Nukentėjusioji L. Z. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 68-69) neigė, kad tokiu būdu ji sužalojo nuteistajam K. G. veidą, nurodė, kad iki įvykio jo veidas jau buvo subraižytas. Tuo tarpu nuteistasis K. G. ir gynybos liudytojos teigia, kad K. G. sužalojo L. Z.. Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 153) nurodyta, kad K. G. padaryti odos įdrėskimai kaktos kairėje pusėje, kairiajame skruoste, kairiajame žande galėjo būti padaryti žmogaus rankų nagais K. G. nurodomu laiku ir būdu. Kartu pastebėtina, jog K. G. į teismo medicinos ekspertą kreipėsi tik po poros dienų nuo įvykio. Po konflikto su L. Z. K. G. konfliktavo su į įvykio vietą atvykusiu L. Z. broliu J. L., šiuo atveju būtų reikalinga aiškintis, ar sužalojimų nuteistasis nepatyrė ir šio konflikto metu, o galimai ir dar vėliau. Vienok nurodytų aplinkybių aiškinimasis jau išeina už nagrinėjamos bylos ribų, kadangi pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo K. G. aplinkybių aiškinimasis būtų jau kito baudžiamojo proceso, jeigu K. G. nuspręstų tokį inicijuoti, nagrinėjimo dalyku.
Nukentėjusioji L. Z. neneigia, kad tarp jos ir K. G. buvo kontaktas, kai ji ranka dengė jam veidą, neneigia ir pirmoji jį apspjovusi, tačiau taip pat pastebėtina, kad į konfliktą su nukentėjusiąja L. Z. pirmasis įsitraukė K. G., kai L. Z. konfliktavo su R. D., nuteistasis viso konflikto metu buvo aktyvus, jis taip pat apspjovė nukentėjusiąją, jos atžvilgiu vartojo žeminančius žodžius. Jie abu buvo aktyvūs konflikto dalyviai, tačiau nuteistojo K. G. veiksmai – suėmimas nukentėjusiajai už rankų, pasukimas ir pastūmimas nuo laiptų, ko pasekoje nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, peržengė bet kokio leistino ar toleruotino elgesio ribas ir tapo nusikalstami. Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog nuteistojo K. G. veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis, kadangi nukentėjusiosios L. Z. veiksmai – mėginimas uždengti K. G. veidą ranka, kad šis daugiau į ją nespjautų, o galimai ir veido apdraskymas nagais šio veiksmo metu – nebuvo tiek pavojingi, kad būtų reikėję gintis nustumiant nukentėjusiąją nuo laiptų.
Apelianto nuomone, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir papildomai kaltinime inkriminuodamas aplinkybę, kad jis nustūmė nukentėjusiąją ją pasukdamas, peržengė kaltinimo ribas, pažeidė jo teisę į gynybą, jis negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai ir tinkamai gintis. Tačiau su tokiu nuteistojo K. G. argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad K. G. buvo kaltinamas tuo, jog „<...> paėmęs L. Z. už rankų, ją pastūmė nuo laiptų, ši griūdama susižalojo kairiąją ranką <...>, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą <...>“. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad K. G. L. Z. nesunkiai sutrikdė sveikatą „<...> paėmęs L. Z. už rankų, ją pastūmė pasukdamas nuo laiptų, ši griūdama susižalojo kairiąją ranką <...>“. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys liudija, kad iš tiesų, priėmus nuosprendį, jame atsirado papildoma faktinė aplinkybė, jog nukentėjusiąją nuteistasis pastūmė pasukdamas. Šią aplinkybę teismas inkriminavo atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes. Nustatyta, jog aplinkybę, kad K. G. L. Z. pastūmė ją pasukdamas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusioji L. Z. ir liudytoja O. Z.. K. G. ši jų įvardijama aplinkybė buvo žinoma. Jam tiek ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatas su nukentėjusiąja L. Z. bei liudytoja O. Z., tiek teisiamojo posėdžio metu jas apklausiant buvo suteikta galimybė užduoti joms klausimus, todėl jo argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo yra nepagrįsti. Papildomai inkriminavus šią aplinkybę veikos, kurią teismas pripažino įrodyta, faktinės aplinkybės iš esmės nesiskyrė nuo kaltinamajame akte išdėstytų. Teismo nustatytos K. G. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, palyginus su kaltinamuoju aktu, iš esmės nepasikeitė, tik buvo patikslintas nukentėjusiosios pastūmimo būdas - „pasukdamas“. Tai, jog teismas nuosprendyje nurodė ir tą faktinę aplinkybę, kurios nebuvo kaltinime (pastūmė pasukdamas), neturėjo esminės įtakos veikos teisiniam vertinimui ir nenulėmė kitokio veikos kvalifikavimo. Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė papildomą veikos aplinkybę, kuri tiksliau atskleidė veikos esmę, tačiau tai neturėjo įtakos veikos kvalifikavimui ir nesuvaržė kaltininko teisės į gynybą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog priimant nuosprendį buvo peržengtos kaltinimo ribos. Be to, sprendžiant klausimą, ar nebuvo pakenkta asmens galimybėms gintis nuo pareikštų kaltinimų, procesas turi būti įvertintas kaip visuma, įskaitant ir apskundimo procedūras. K. G. pasinaudojo teise ginčyti apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka dėl visų jam reikšmingų nuosprendžio teisės ir faktų klausimų, tokiu būdu jis turėjo galimybę gintis ir nuo patikslinto kaltinimo, todėl konstatuotina, kad faktinių bylos aplinkybių patikslinimas neturėjo jokios įtakos K. G. teisės į gynybą realizavimui.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo K. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Apeliantą išteisinti ar kitokiu būdu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nukentėjusioji L. Z. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašė priteisti jai iš nuteistojo K. G. 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 600 Lt už atsikirtimų į apeliacinį skundą surašymą ir 1400 Lt už jos atstovavimą Klaipėdos apygardos teisme. Pateikė jos turėtas išlaidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (t. 2, b. l. 131, 132).
Nustatyta, jog teisinių paslaugų sutartimi (t. 2, b. l. 132) nukentėjusioji L. Z. advokato P. Orlovo padėjėjai pavedė surašyti atsikirtimus į apeliacinį skundą. Už dokumento surašymą 2013-07-16 L. Z. advokato padėjėjai R. K. sumokėjo 600 Lt. Iš pinigų mokėjimo kvito (t. 2, b. l. 131) matyti, jog advokatui P. Orlovui nukentėjusioji L. Z. 2013-07-16 sumokėjo 1400 Lt už atstovavimą, dokumento surašymą bei patarimą. Tačiau pastebėtina, jog advokatas 2013-07-16 ar iki šios datos jokio dokumento, kuris būtų susijęs su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, nesurašė, todėl laikoma, jog nepagrįstai nukentėjusioji L. Z. iš nuteistojo K. G. prašo du kartus priteisti tą pačią sumą už dokumentų surašymą. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje išlaidos advokato paslaugoms apmokėti mažintinos 600 Lt suma.
Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas P. Orlovas, atstovaudamas nukentėjusiosios interesus apeliacinės instancijos teisme, buvo aktyvus, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, raštu teikė klausimus ekspertizei. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistasis K. G. privalo atlyginti nukentėjusiajai L. Z. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, todėl iš nuteistojo K. G. nukentėjusiosios L. Z. naudai išieškotina 1400 Lt (600 Lt už dokumento surašymą ir 800 Lt už atstovavimą bei patarimus) (BPK 106 str. 2 d.),
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. G. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo K. G. nukentėjusiosios L. Z. naudai 1400 Lt turėtų išlaidų apeliaciniame procese dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti.