- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 2-1668-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00600-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- kreditorės BUAB, „Baldų rojus“
- Kreditorius
- BUAB „Baldų rojus“
- Kategorijos
- 128.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovui K. D., atsakovės bankroto administratorės atstovei advokato padėjėjai R. S., teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos kreditorės BUAB „Baldų rojus“ skundą dėl BUAB „OWL Klaipėda“ 2012-08-09 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
pareiškėja BUAB „Baldų rojus“ 2012-08-23 teisme gautu skundu prašė panaikinti bankrutavusios UAB „OWL Klaipėda“ 2012-08-09 įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1 „Dėl neįkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“. Nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė, turinti 647 983,80 Lt finansinį reikalavimą, patvirtintą Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-14 nutartimi, t. y. antras pagal dydį kreditorius. Pareiškėja 2012-08-09 gavo atsakovo kreditorių susirinkimo 2012-08-09 protokolą. Minėtame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimo suma sudarė 51,392 proc. nuo visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Visi kreditoriai balsavo raštu, pareiškėja nedalyvavo 2012-08-09 susirinkime bei nebalsavo svarstytais klausimais. Kadangi buvo kvorumas, kreditoriai pasisakė darbotvarkės klausimais, kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi visiems įmonės kreditoriams. LR ĮBĮ 24 str. 5 d. pagrindu pareiškėja skundžia ginčo kreditorių susirinkimo nutarimą Nr.1, nes mano, kad nutarimas pažeidžia jos, kaip kreditorės, teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš teisės aktų nustatyta tvarka realizuoto bankrutuojančios įmonės turto. Pareiškėja nesutinka su ginčo nutarimo punktais, kuriais nustatyta minimali pardavimų kainų riba – 15 proc. ir 25 proc. parduodamo turto likutinės vertės. Pareiškėja pažymi, kad 2012-05-09 įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta neįkeistus baldus, jų dalis, priedus, aksesuarus pardavinėti urmu už didžiausią pasiūlytą kainą, bet nemažesnę nei 40 proc. jų likutinės vertės, kitą neįkeistą ilgalaikį turtą (kompiuterinė technika, sandėlio signalizacijos įranga ir kt.) pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet nemažesnę nei 40 proc. likutinės vertės. Minimali pardavimų kainų riba buvo nustatyta 40 proc. parduodamo turto likutinės vertės. Palyginus minėtų kreditorių susirinkimų nutarimus matyti, kad toks didelis kainos sumažinimas yra neproporcingas, atsižvelgiant į parduodamo turto būklę (nauji baldai), todėl teigtina, kad minėtas turtas privalo būti parduodamas kuo didesnėmis kainomis, siekiant gauti kuo daugiau piniginių lėšų, skirtų kreditorių reikalavimų patenkinimui. Pareiškėja, gindama savo bei kitų kreditorių teises bei interesus, mano, kad būtų tikslinga neįkeistą turtą toliau pardavinėti 2012-05-09 kreditorių susirinkime nustatyta tvarka. Turtas turi būti tinkamai reklamuojamas, siekiant apie parduodamą turtą informuoti kuo didesnį subjektų ratą. Dabar nustatyta skelbti tik respublikinėje ir vietinėje spaudoje bei bankroto administratoriaus internetiniame tinklapyje. Pareiškėjos nuomone, tik išplatinus informaciją plačiau, t. y. apie pardavimus skelbiant Latvijos, Estijos, Lenkijos respublikinėje spaudoje bei kituose populiariuose interneto tinklapiuose, padidėtų tikimybė neįkeistą turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Mano, kad nėra išnaudotos visos galimos turto pardavimo procedūros neįkeistą turtą pardavinėti kuo didesne kaina. Taip pat, pareiškėjos nuomone, administratorius nėra iki galo tinkamai įvykdęs atsakovui priklausančių prekių iš konsignatorių perėmimo, kurias pardavus būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Mano, kad administratorius nepagrįstai vilkina bankroto procesą, dėl to įmonės turtas natūraliai dėvisi – praranda ekonominę vertę, tai pažeidžia kreditorių teises, interesus ir lūkesčius atgauti jiems priklausančias pinigines lėšas.
Pareiškėjos atstovas K. D. skundą palaikė ir prašė patenkinti. Paaiškino, kad jam nežinoma, dėl kokių priežasčių pareiškėjos atstovas nedalyvavo kreditorių susirinkime ir nebalsavo nors raštu. Mano, kad skundo esmė yra ta, kad turi būti siekiama kuo plačiau išreklamuoti bankrutavusios įmonės parduodamą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė BUAB „OWL Klaipėda“ atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad pagal LR ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p. bei 23 str. nuostatas kreditoriai turi teises dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir tvirtinti bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką. Pareiškėjui apie susirinkimą buvo pranešta, pateikta informacija apie siūlomų nutarimų dėl turto pardavimo projektus, tačiau vykusiame kreditorių susirinkime pareiškėja nedalyvavo, net sudarius galimybę balsuoti raštu, nebalsavo. Savo projektų nepasiūlė iki susirinkimo pradžios. Kreditorių susirinkimas įvyko teisėtai, buvo kvorumas, kreditoriai dėl ginčijamo nutarimo valią išreiškė vienbalsiai. Net jei pareiškėja būtų dalyvavusi ir balsavusi prieš ginčijamus nutarimus, kreditoriai būtų priėmę tokį pat sprendimą. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, neva minimalios kainos sumažinimas yra neproporcingas, nes atsižvelgus į laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo bei daiktų (baldų ir kt.) laikymo sąlygas, tokių baldų laikyti naujais ir geros kokybės negalima. Pažymi, kad pasiūlymas sumažinti žemutinę kainą atsirado tik po to, kai neatsirado nė vieno pirkėjo, nors turtas jau buvo pardavinėjamas net penkis kartus, todėl mano, kad buvo išnaudotos viso realios turto pardavimo procedūros. Nuo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto jau yra praėję daugiau kaip 28 mėn., todėl pagal LR ĮBĮ 33 str.7 d. nuostatos jau buvo galima spręsti ir dėl turto nurašymo. Pareiškėjos nurodytos kitos internetinės svetainės skelbti apie parduodamą turtą yra mokamos, skelbimo kaina priklauso nuo skelbimo teksto, papildomai pateikiamų nuotraukų ir kt. aplinkybių, tačiau administratorius negali daryti išlaidų, kurių kreditoriai nesutinka atlyginti, nes pačios pareiškėjos iniciatyva administravimo sąmata nuo 2012-05-02 kreditorių susirinkimo iki įmonės pabaigos buvo nustatyta 5000 Lt. Pareiškėjos argumentai dėl konsignacinių prekių perdavimo nėra susiję su nagrinėjamu skundu. Informacija apie minėtas prekes kreditoriams teikiama, administratoriaus iniciatyva šaukiami kreditorių susirinkimai, tačiau pati pareiškėja susirinkimuose nedalyvauja, o savo nuomonę išreiškia raštu.
Atsakovės atstovė advokato padėjėja R. S. prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Taip pat paaiškino, kad bankroto administratorius tik vykdo kreditorių susirinkimo nutarimus. Tik kreditoriai turi teisę spręsti kaip realizuoti bankrutavusios įmonės turtą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Duomenų, kad 2012-08-09 įvykęs bankrutavusios UAB „OWL Klaipėda“ kreditorių susirinkimas būtų sušauktas ar vykęs pažeidžiant bankroto procedūrą reglamentuojančias teisės normas, kartu ir imperatyvias, nėra (LR ĮBĮ 22, 24 str.).
Pareiškėja ginčo kreditorių susirinkime tiesiogiai nedalyvavo, savo teise balsuoti žodžiu ar raštu nesinaudojo. Teismo nuomonė, ši aplinkybė turi esminę reikšmę vertinant pareiškėjos skundo argumentus dėl ginčo susirinkime priimto kreditorių sprendimo, išreikšto balsavimo teise, garantuota įstatymo. 2012-08-09 kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu vienbalsiai, t. y. 51,3932 proc. – teisėtu kvorumu, kreditoriai nutarė patvirtinti bankroto administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą dėl konkretaus neįkeisto turto pardavimo tvarkos. Iš balsavimo biuletenių matyti, kad pareiškėja šiuo klausimu net nebuvo pateikusi savo pasiūlymo, nors pavyzdžiui darbotvarkės trečiuoju klausimu (dėl įkeistų kilnojamųjų daiktų kainų) pareiškėja buvo pasiūliusi savo projekto variantą, tačiau vis tiek ir už jį pati nebalsavo net raštu. Šios aplinkybės, taip pat atsižvelgus į administratoriaus atsiliepime išdėstytus argumentus ir su jais teismui sutikus, leidžia teismui padaryti pakankamą išvadą, kad pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja savo subjektine teise skųsti teisėtus ir pagrįstus kreditorių susirinkimų nutarimus, taip trukdydama ir taip užsitęsusią įmonės bankroto procedūrą, todėl pareiškėjos skundo tenkinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo (LR CPK 185 str.)
2012-08-09 kreditorių susirinkimo protokolas su kreditorių registracijos sąrašo kopija į bankroto bylą Nr. B2-148-370/2012 buvo gautas 2012-08-14 su 2012-08-09 administratoriaus įgalioto asmens M. O. raštu (bankroto bylos t. 8, b. l. 2–19).
Jokių kitų kreditorių nusiskundimų bankroto byloje dėl administratoriaus veiksmų ar netinkamai šaukiamų kreditorių susirinkimų ar netinkami vykdomų priimtų kreditorių nutarimų nėra.
Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 2 d. 1 p. aiškiai nustato, kad kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, todėl, teismo nuomone, pareiškėjos ignoravimas šios teisės, bei skundimas nutarimo, motyvuojant tuo, kad kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas, kurio priėmimas išskirtinai įstatymo yra nustatytas kreditorių susirinkimo kompetencijai (LR ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p.), pažeidžia pareiškėjos teises, yra ir nesąžiningas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.