- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- 1-5-783/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- H. Č., H.
- Kaltinamasis
- A.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis, Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Leningrado sr., asmuo be pilietybės, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas (teistumai pagal 1994-03-29 ir 2001-04-12 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžius išnykę),
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Kaltinamasis A. A. 2009 m. vasario 8 d. apie 11.00 val. Kupiškio r., Skapiškio sen., Misiukiškio k., O. Č. gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia sudavė vieną smūgį rankos delnu bei vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam H. Č. į galvą, šiam parkritus ant žemės, nugriuvusiam spyrė 4 – 5 kartus į galvą, tokiais savo veiksmais dėl odos nubrozdinimų kaktoje, poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir po minkštaisiais kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalais, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimo, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui, nukentėjusiajam H. Č. sunkiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis A. A. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog gyvenamojo namo kieme, stovėdamas ant laiptų, delnu pastūmė vieną kartą H. Č., po ko šis parkrito, ir antrą kartą sudavė kumščiu į veidą, kai H. Č. atsistojęs vėl norėjo eiti į namą. Tačiau H. Č. nespardė, kodėl jį apkalba O. Č., nežino. H. Č. iki to įvykio laikė savo draugu. Apie pačias konflikto aplinkybes iki smurto nurodė, jog visi keturi, tai yra jis, H. Č., O. Č. E. K. gėrė alkoholinius gėrimus, kol O. Č. nepaprašė išvesti H. Č. iš namo, kad šis eitų pas motiną. Už tai pažadėjo 4 alaus butelius. Jis su E. K. įvykdė O. Č. prašymą ir išvedė H. Č. pro duris, už tai O. Č. nupirko alaus. Bevedant H. Č. į kiemą, pati O. Č. apspardė H. Č., taikydama jam į pilvą, krūtinę, tačiau į galvą nespyrė. E. K. prieš H. Č. nesmurtavo. Nurodė, kad pats H. Č. tą rytą buvo priekabus, priekaištavo, kad jo degtinę išgėrė, kabinėjosi, dėl ko O. Č. ir paprašė jį išvesti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis H. Č. parodė, jog pamena, kad su E. K., A. A. ir O. Č. gėrė alkoholinius gėrimus O. Č. namuose. O. Č. yra jo sutuoktinė, tačiau abu gyvena atskirai. Paties įvykio aplinkybių nepamena, tik prisimena, kad buvo sumuštas, suspardytas. Kas smurtavo ir dėl kokių priežasčių, nebežino. Dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėse, reabilitacinėje sanatorijoje, viso gydėsi apie 3-4 mėnesius, jam dėl sužalojimų buvo nustatytas neįgalumas. Ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.
Liudytoja O. Č. parodė, jog 2009-02-08 pas ją į namus ryte atėjo A. A., E. K. atsinešė alaus, pradėjo kartu su ja ir H. Č. išgėrinėti. Begeriant kilo konfliktas, ir H. Č., A. A. ir E. K. išėjo į kiemą. Matė, kaip A. A. pastūmė H. Č., šis parkrito, netrukus išgirdo triukšmą ir priėjusi prie durų matė, kaip A. A. 4-5 kartus spyrė gulinčiam H. Č. į galvą. Po to E. K. ir A. A. atnešė H. Č. į namo vidų. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad galėjo kartu geriančių asmenų – A. A. ir E. K. prašyti, jog šie išvestų H. Č. pro duris. H. Č. yra jos sutuoktinis, tačiau kai apsipyksta, vyras išeina pagyventi pas motiną.
Liudytojas E. K. paliudijo, jog 2009-02-08 ryte į O. Č. namus atnešė motorinio pjūklo „Husquarna“ raktą, ten jau rado geriančius O. Č., A. A., H. Č.. Begerdami A. A. ir H. Č. pradėjo konfliktuoti, ir O. Č. paprašė išvesti H. Č. iš namų, už tai pažadėjusi nupirkti alaus. Jie sutiko ir kartu su A. A. išvedė H. Č. į kiemą. Bevedant H. Č. O. Č. ėjo jiems iš galo, nematė, ar ji smurtavo prieš H. Č.. Jis pats H. Č. nemušė. Išvedus į lauką, A. A. liepė eiti H. Č. namo, šis nesutiko, tada A. A. smūgiavo vieną smūgį, H. Č. nukritus ir atsikėlus, sudavė dar vieną. Smogė delnu ar kumščiu, nematė. Įėjęs į vidų girdėjo toliau besikivirčijančius A. A. ir H. Č., nepamena, kad O. Č. būtų sakiusi, jog A. A. liautųsi spardyti. Patvirtino, jog tyrėjui R. K. davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja S. Č. parodė, jog 2009-02-08 atėjusi pas O. Č. į namus motorinio pjūklo, rado ją ir A. A., E. K. geriančius alkoholius, o sūnų H. Č. gulintį lovoje. Matė sūnaus paakyje mėlynę, klausė, kas buvo, E. K. sakė, kad gal pargriuvo, siūlėsi pažadinti sūnų, bet ji sakė, kad nereikia. O kitą dieną sužinojo, jog sūnus guli ligoninėje. Po įvykio sūnus ilgai gydėsi Panevėžio ligoninėje, Rokiškio ligoninėje, buvo išvykęs sanatorijoje, jam suteiktas neįgalumas. Iki įvykio buvo sveikas.
Liudytoja V. M. parodė, jog dirba greitosios medicinos pagalbos skyriuje, 2009-02-09 gavo pranešimą vykti į Skapiškio k., prie degalinės, ten nuvykus, ją pasitikę du vyrai nuvedė į šalia geležinkelio bėgių esantį namą, ten rado vyriškį be sąmonės, šlapiais rūbais, nekalbėjo. Buvę vyrai padėjo perrengti, nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Kad žmogus būtų sumuštas, tie vyrai nekalbėjo.
Liudytoja Z. R. parodė, jog ji dirba policijoje ir kaip ikiteisminio tyrimo tyrėja 2009-02-10 apklausė kaip liudytoją E. K., jo parodymus užrašė kaip ir jis sakė.
Liudytojas R. K. parodė, jog jis 2009-02-11 pakartotinai apklausė E. K., nes šis sakė, kad nori papildyti savo 2009-02-10 duotus parodymus, jo parodymus surašė taip, kaip E. K. sakė, protokolą apklausą baigus jis perskaitė bei pasirašė.
Iš protokolo-pareiškimo (b.l. 1-2) matyti, jog O. Č. į policiją kreipėsi 2009-02-10, pareiškime nurodė, jog 2009-02-08 apie 11 val. išgertuvių jos namuose metu kilo konfliktas tarp A. A., H. Č. ir E. K., ir ji matė, kaip A. A. namo kieme įspyrė H. Č. į galvą ne mažiau 4 smūgių, ir ji prašė A. A., kad šis nemuštų. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 6-13) matyti, jog 2009-02-10 apžiūrėta įvykio vieta, dalyvaujant O. Č., nurodoma, jog namo vakarinėje dalyje matyti daugybiniai avalynės pėdsakai, šioje vakarinėje namo dalyje ra įėjimas į namo vidų, nuotraukose atvaizduotas namas, įėjimas į namo vidų. Iš specialisto išvados Nr. G247/09 (05) matyti, jog H. Č. apžiūros metu nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir po minkštaisiais kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalais, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimas, šie sužalojimai padaryti ne mažiau trijų smūgių poveikyje, padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikimą, kadangi dėl trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimo išsivystė galvos smegenų pabrinkimas ir suspaudimas, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš akistatos protokolo (b.l. 43-44) matyti, jog A. A. akistatos tarp jo ir E. K. metu nurodė, jog O. Č. vedant H. Č. iš namo, naudojo smurtą, tačiau H. Č. smūgiavo į šonus, kojas, į galvą nespyrė. Iš akistatos protokolo (b.l. 45-46) matyti, jog O. Č. akistatos tarp jos ir A. A. metu patvirtino, jog matė, kaip A. A. įspyrė 4-5 kartus gulinčiam H. Č. į galvą, A. A. akistatos metu neneigė delnu ir kumščiu smogęs H. Č. į galvą, tačiau taip pat parodė, jog neprisimena, kad H. Č. būtų įspyręs. Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 59-63) matyti, jog A. A. patvirtino savo parodymus ir vietoje parodė, kur delnu ir kumščiu H. Č. sudavė į veidą. Iš liudytojo E. K. apklausos protokolo (b.l. 31-32) matyti, jog liudydamas 2009-02-11 tyrėjui R. K. paaiškino, kad būdamas namo viduje girdėjo, kaip O. Č. pasakė A. A., jog šis baigtų spardyti H. Č.. Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 67-68) matyti, jog A. A. skiriant kardomąją priemonę suėmimą, jis ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog nepamena, kiek kartų kojomis sudavė H. Č.
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. A. 2009 m. vasario 8 d. apie 11 val. O. Č. gyvenamojo namo kieme delnu smogė H. Č. į veidą, šiam atsistojus, smogė vieną kartą kumščiu į veidą, H. Č. parkritus, įspyrė 4-5 smūgius gulinčiam H. Č. į veidą, dėl padarytų sužalojimų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tarp smurto ir sužalojimų yra priežastinis ryšys, todėl jo veika pagal LR BK 135 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai. Nors kaltinamasis neigia dalį smurtinių veiksmų – neva nespyrė nukentėjusiajam į veidą, išklausius nukentėjusiojo, liudytojos O. Č., E. K. parodymų, susipažinus su specialisto išvada dėl sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos ir kiekio, akistatos protokolo tarp O. Č. ir A. A., A. A. paaiškinimų teismui skiriant jam kardomąją priemonę – suėmimą, teismui nekyla abejonių, kad ir šiuos smurtinius veiksmus, kurių kaltinamasis nepripažįsta, jis atliko, pagrindo netikėti nukentėjusiosios ar liudytojų parodymais nėra, jie yra nuoseklūs ir vieni kitus patvirtinantys, paties A. A. parodymai vertinami kaip siekimas sušvelninti atsakomybę. Kaltinamojo teiginiai, kad po įvykio galėjo netiksliai duoti paaiškinimus ir nurodyti, jog nepamena, kad būtų spyręs, nes buvo susijaudinęs po to, kai buvo sulaikytas, atsižvelgus į tai, kad akistata tarp jo ir O. Č. buvo atlikta 2009 m. vasario 24 d., tai yra nuo įvykio praėjus daugiau nei dviem savaitėms, ir šios akistatos metu A. A. teigia, kad neprisimena kai kurių įvykio aplinkybių, yra tik siekimas sušvelninti atsakomybę.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad kaltinamasis pripažįsta kaltę ir gailisi, kadangi kaltinamasis kategoriškai neigia tam tikrus smurtinius veiksmus, kurie yra įrodyti, tačiau į tai, kad jis pripažįsta patį smurto faktą, nurodo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažįsta dalį ieškinio, atsižvelgiama parenkant bausmės dydį.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. A. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į kito asmens sveikatą, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, trukmę, padarymo motyvus (tarpusavio ginčo metu), sukeltas pasekmes; taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra neteistas (teistumai išnykę), nedirbantis (pragyvenantis iš atsitiktinių uždarbių), seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, kaip draugiškas, ramaus būdo, paslaugus, tačiau linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra lengvinančių, baustas administracine tvarka. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga A. A. skirti Lietuvos respublikos BK 135 str. 1 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant sankcijos ribose.
Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo A. A. priteisti 1500 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos. Ieškinyje nurodo, kad dėl A. A. smurto prieš jį 2009-02-02 iki 2009-02-26 buvo gydomas VšĮ Panevėžio ligoninėje, jam buvo atlikta galvos smegenų operacija, po to, kai buvo išleistas, gydėsi VšĮ Likėnų reabilitacijos ligoninėje. Dėl sužalojimų jam sutriko orientacija, dėl ko turėjo gydytis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kada pasveiks, nežinoma. 1500 Lt turtinę žalo sudaro 119,84 Lt išleisti medikamentams, kitus 1380,16 Lt sudaro pagerintas maistas (įvairūs vaisiai, daržovės, sultys), kurį už jo santaupas beveik 4 mėnesius teikė giminaičiai. Pirkimo dokumentų, patvirtinančių šių prekių įgijimą, išskyrus kvitus dėl medikamentų įsigijimo, jis negali, kadangi nerinko, ir taip yra žinoma, kad tokie produktai ligoniui yra reikalingi (LR CPK 182 str.). Neturtinę žalą sudaro sveikatos netekimas, skausmas, kurį patyrė, patirta koma, operacija, kurią patyrė, tai, jog sveikata neatsistatė ir kiek tai tęsis, nežinoma, be to, dėl patirtų traumų neteko 60 procentų darbingumo (b.l. 121). Ieškinį tiek nukentėjusysis, tiek jo atstovas prašo tenkinti. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkinamas visiškai. LR CK 6.245 str., 6.246 str. numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamasis A. A. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam H. Č., šis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (LR CK 6.247 str.). Nors nukentėjusysis ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių prekių įgijimą, pagerinto maisto paskyrimą, tačiau pagal LR CK 6.283 str. 2 d., nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, pavyzdiniame tokių tiesioginių išlaidų sąraše paminėtos išlaidos ir dėl papildomo maitinimo. Akivaizdu, kad ligoniui reikalingas pagerintas maistas ir, nors H. Č. artimieji, pats H. Č. kvitų nerinko, atsižvelgus į tai, kad H. Č. gydomas buvo ilgą laiką, vyko į Likėnų reabilitacinę ligoninę, kur gydymas buvo tęsiamas, nėra visiškai pasveikęs ir šiuo metu gydomas (perdavus baudžiamąją bylą teisiamajam posėdžiui, nuo 2007-07-10 buvo gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje), prašoma priteisti 1500 Lt suma už sveikatos atstatymą, įskaitant medikamentams išleistus pinigus, atsižvelgus į maisto produktų kainas, nėra nepagrįstai didelė, todėl priteisiama. Tuo labiau, jog pats kaltinamasis ieškinį šioje dalyje dėl turtinės žalos pripažįsta. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies. Remiantis LR CK 6.250 str. 1 d. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, LR CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas nusikaltimas, sužalota jo sveikata, ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos H. Č., dydį, atsižvelgia į tai, jog H. Č. dėl padarytos veikos buvo ilgą laiką nedarbingas, neteko 60 procentų nedarbingumo, patyrė emocinius išgyvenimus, jo sveikatos būklė neatsistatė (2009-02-09 H. Č. atlikta osteoplastinė kraniotomija, subdurinės hematomos pašalininiams, dekompresija, po operacijos jam taikyti operacinio pjūvio perrišimai, pašalinti siūlai, ligoniui išliko dalinis orientacijos, nurodoma, kad ligonis 4 d. buvo komoje (išrašas iš VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės Neurochirurgijos skyriaus (b.l. 148); VšĮ Likėnų reabilitacijos ligoninėje jam buvo taikoma individuali kineziterapija, ergoterapija, kitos priemonės, atsistatė orientacija vietoje ir laike (2009-03-28 išrašas iš VšĮ Likėnų reabilitacijos ligoninės (b.l. 149), paties nukentėjusiojo paaiškinimai). Atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį (sunkus nusikaltimas, pasekmės sunkios), pavojingumo laipsnį (suduoti 6-7 smūgiai į galvą), į kaltinamojo kaltės formą (kaltinamasis veikė tyčia), motyvus, paskatas, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (yra nedirbantis, pragyvenantis iš atsitiktinių uždarbių), į šeimos sudėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, į buvusius tarpusavio jo ir nukentėjusiojo santykius iki įvykio. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, jog 20 000 Lt dydžio piniginė neturtinės žalos kompensacija yra pakankama kompensacija už prieš H. Č. padarytą nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d., iš kaltinamojo A. A. išieškoma valstybei proceso išlaidos: 24 litai pašto išlaidų bei 347,70 Lt nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų (b.l. 123).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas
n usprendžia:
A. A. (A. A.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. bei paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 m. 7 mėn. (vieneriems metams septyniems mėnesiams).
Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2009 m. kovo 10 d.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo A. A. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turtinės žalos bei 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo H. Č. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo A. A. valstybei 371,70 Lt (tris šimtus septyniasdešimt vieną litą 70 ct) proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.