- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-829-334/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00582-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2016-02-29 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. nr. (duomenys neskelbtini) manevravo atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė KET 114 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 str. 2 d.
A. S. kaltę dėl eismo įvykio pripažino, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos – nepripažino, ir parodė, kad 2016-02-26 apie 12.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, važiavo kartu su žmona. Prie (duomenys neskelbtini), manevravo atbuline eiga. Už jo vairuojamo automobilio kito automobilio nebuvo, tačiau kai susuko vairą, matė, kad gale yra kitas automobilis. Manevruodamas nepažiūrėjo į dešinės pusės veidrodėlį. Vairavo atsargiai, tačiau nejuto, kad kliudė kitą automobilį, automobilio signalizacijos negirdėjo. Žmona taip pat nieko nepajuto. Aplinkui buvo daug žmonių, niekas neįspėjo, jokio ženklo neparodė. Jei būtų jautęs, kad kliudė kitą automobilį, nebūtų pasišalinęs, o laukęs kito automobilio savininko, nes jo automobilis draustas, techniškai tvarkingas. Po trijų dienų jam paskambino iš policijos, paklausė, ar jis buvo (duomenys neskelbtini). Atsakė, kad buvo. Pareigūnams nurodė automobilio markę, valstybinį numerį, laiką, nes turėjo parduotuvės kvitus. Apgadinimų ant jo automobilio nėra. Žalą nukentėjusiajai atlygins.
Nukentėjusioji J. J. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. nepažįsta. Dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini). Vyrui priklausantį automobilį „Skoda Octavia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikusi prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje. Paskambino policijos pareigūnai, pakvietė išeiti į kiemą, nurodė, kad pro šalį važiuojantis taksi automobilio vairuotojas policijai pranešė, kad jos automobilį kliudė kitas automobilis ir iš įvykio vietos išvažiavo. Išėjusi pamatė, kad jos automobilis apgadintas, labai nežymiai įlenktos ir nubrozdintos vairuotojo pusės durelės. Peržiūrėjus vaizdo kameras, matyti, kad A. S. automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į jos automobilį ir nuvažiavo, po to pravažiuoja taksi automobilis. Kiek jai žinoma, taksi vairuotojas atėjo į informacijos centrą, pasakė apie įvykį, tačiau savo kontaktų palikti nenorėjo. Mano, kad A. S. galėjo nejausti, kad kliudė jos automobilį. Žalą atlygins draudimas. Pretenzijų neturi, nes mano, kad tai įvyko netyčia.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., įrodyta teisme ištirtų įrodymų visuma, tai jo paties parodymais, kad, manevruodamas atbuline eiga, galėjo kliudyti kitą automobilį; nukentėjusiosios J. J. parodymais, kad paskambinę policijos pareigūnai pakvietė ateiti į PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, nes pro minėtoje aikštelėje stovėjusį jos automobilį pravažiavęs taksi automobilio vairuotojas pranešė, kad jos automobilį kliudė kitas automobilis ir iš įvykio vietos išvažiavo. Išėjusi pamatė, kad jos automobilis apgadintas, labai nežymiai įlenktos ir nubrozdintos vairuotojo pusės durelės. Peržiūrėjus vaizdo kameras, matyti, kad A. S. automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į jos automobilį ir nuvažiavo, po to pravažiuoja taksi automobilis. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, tai yra: 2016-03-03 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-53126417-16 (b.l. 5-6); tarnybiniai pranešimai (b.l. 10, 11); eismo įvykio vietos schema (b.l. 12); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 13); A. S. paaiškinimas (b.l. 14); J. J. paaiškinimas (b.l. 15); fotonuotraukos (b.l. 16-19). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir logiškais, vienas kitą papildančiais aukščiau aptartais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiosios parodymais, kurie yra neprieštaraujantys, atitinkantys rašytinę bylos medžiagą, todėl jais remiasi kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymais. Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairuodamas automobilį, manevravo atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., sudėtį, todėl jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai, pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis bei tai, kad pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
A. S. 2016-03-03 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ir už tai, kad jis 2016-02-29 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga, atsitrenkęs į stovintį automobilį ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. S., vairuodamas automobilį, manevruodamas atbuline eiga, atsitrenkęs į stovintį automobilį ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus, tačiau, anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis tikrai nejuto, jog kliudė nukentėjusiosios automobilį, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, jeigu būtų jautęs, kad kliudė, būtų tikrai sustojęs. Teismas, nustatydamas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juto, kad kliudė kitą automobilį, ir, turėdamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ignoravo šią pareigą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vertina nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti automobilio „Skoda Octavia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Toyota Avensis, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Iš šių fotonuotraukų matyti, kad apgadintos automobilio „Skoda Octavia“ priekinės kairės pusės durys, apgadintas automobilio Toyota Avensis dešinės pusės galinis bamperis. Automobilių apgadinimai nėra žymūs, todėl savo pobūdžiu traktuotini kaip įbrėžimai. Vertinant jų pobūdį yra pagrindo manyti, kad A. S. nepajuto kliudęs kitą automobilį. Be to, iš visų byloje surinktų duomenų matyti, kad A. S. neturėjo priežasčių ir motyvo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi byloje nėra duomenų, kad A. S. eismo įvykio metu buvo neblaivus, taip pat turėjo visus galiojančius dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, paskambinusiam policijos pareigūnui A. S. neneigė, kad galėjo atsitrenkti į automobilį Skoda Octavia. Atsižvelgiant į A. S. asmenybę, jo parodymus teisme, elgesį po eismo įvykio bei rašytinę bylos medžiagą, nėra pagrindo netikėti tuo, jog A. S. nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį, todėl darytina išvada, jog jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jo veikoje nėra privalomojo subjektyviosios pusės elemento – kaltės. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankama pripažinti A. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., todėl visos abejonės vertinamos A. S. naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio straipsnio A. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, pažeidėjo asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 7-8), į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kitas konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. ir 30² str. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti A. S. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą minimaliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutaria:
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. A. S. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.