Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) finansų maklerio įmonė (toliau – ir FMĮ) „Orion Securities“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (toliau – ir Priežiūros tarnyba) direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 241-197 „Dėl UAB FMĮ „Orion Securities“ poveikio priemonės taikymo“ (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamu Sprendimu Bendrovei buvo paskirta 20 000 Eur bauda už tai, kad ji neužtikrino tinkamo viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo bei valdymo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ, Finansinių priemonių rinkų įstatymas) 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą – draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę padėtį, profesinę veiklą ar pareigas (toliau – ir Draudimas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodė, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis bei pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtus interesus, todėl yra naikintinas. Priežiūros tarnyba 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. S2015/(21.13-2101)-12-4222 „Dėl viešai neatskleistos informacijos netinkamo valdymo“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į Bendrovę, nurodydama, kad Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) tarnautojai atliko tyrimą ir nustatė, kad K. B. pažeidė FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą Draudimą, t. y. M. G. neteisėtai perdavė viešai neatskleistą informaciją apie būsimą akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,,Agrowill Group“ (toliau – ir AWG) susijungimą su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) ,,Baltic Champs“. Neteisėtų veiksmų atlikimo metu K. B. dirbo Bendrovėje, kuri tarpininkavo emitento AWG susijungimo su UAB ,,Baltic Champs“ derybų metu ir disponavo viešai neatskleista informacija, todėl, atsakovo nuomone, Bendrovė neužtikrino tinkamo viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo bei valdymo.Nesutikdamas su Rašte nurodyta pozicija, kad Bendrovė atsakinga už viešai neatskleistos informacijos perdavimą, pareiškėjas Priežiūros tarnybai pateiktuose 2015 m. spalio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius, jog Bendrovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto draudimo pažeidimas, tačiau Priežiūros tarnyba, priimdama Sprendimą, į juos neatsižvelgė bei juos pagrindžiančių įrodymų nevertino. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo priimami sprendimai turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pareiškėjui nepateikė susipažinti Sprendime nurodytų dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas ir prieita išvados, jog Bendrovė padarė FPRĮ pažeidimą. Pareiškėjui buvo pateikta tik 2014 m. gruodžio 14 d. tyrimo išvada Nr. 260-360 „Dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, susijusia su AB „Agrowill Group“ (toliau – ir Tyrimo išvada), tačiau atsisakyta pateikti kitą su tyrimu susijusią medžiagą dėl jos konfidencialumo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime iš esmės atkartojami Tyrimo išvadoje nurodyti argumentai, tačiau neaišku, kokiais įrodymais, objektyviais duomenimis (faktais) remiasi Priežiūros tarnyba, konstatuodama, kad pareiškėjas pažeidė draudimą piktnaudžiauti finansų rinka, kadangi perdavė viešai neatskleistą informaciją K. B.. Be to, paminėti dokumentai ir (ar) duomenys iš esmės nagrinėja aplinkybes, susijusias su trečiųjų asmenų K. B. ir M. G. padarytais neteisėtais veiksmais, nurodomi šių asmenų, bet ne Bendrovės, padarytų administracinių teisės pažeidimų požymiai, kurie niekaip nesiejami su Bendrovės neteisėtais veiksmais bei kitomis administracinei atsakomybei nustatyti svarbiomis aplinkybėmis. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Sprendime nenurodyta jokių objektyvių duomenų (faktų), pagrindžiančių būtent Bendrovės padarytus pažeidimus, o atsakovas nenurodė individualios argumentacijos dėl Bendrovės tariamai padaryto pažeidimo, ši Sprendimo dalis yra neteisėta. Pareiškėjas teigė, kad tai, jog K. B. neteisėtų veiksmų atlikimo metu dirbo Bendrovėje, neįrodo, jog Bendrovė yra atsakinga (kalta) už Bendrovės turėtos viešai neatskleistos informacijos perdavimą K. B., todėl manė, kad atsakovas neįrodė, jog Bendrovė pažeidė Draudimą, o tai, kad nenustatyta ir neįrodyta Bendrovės kaltė bei priešingas teisei Bendrovės elgesys, yra pakankamas pagrindas Sprendimą panaikinti.Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovė, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. A2.8-5220-369/2015 (toliau – ir K. B. byla) ir Nr. A2.8-5357-271/2015 (toliau – ir M. G. byla), nebuvo įtraukta proceso dalyve ir neturėjo teisės pateikti paaiškinimų ar atsikirtimų bei susipažinti su bylose esančiais įrodymais, todėl K. B. ir M. G. bylose nustatytos aplinkybės ir faktai negali būti laikomi prejudiciniais Bendrovės atžvilgiu, o atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi teismų nustatytomis aplinkybėmis, nepateikdamas jokių jas pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas tvirtino, kad jis negali būti laikomas atsakingu už asmenų, kurie neveikia jo vardu ir naudai (interesais), piktavališkai atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus. Pažymėjo, kad K. B. neturėjo teisės ir neveikė Bendrovės vardu ir (ar) jos interesais (naudai) ir neteisėtus veiksmus, perduodant viešai neatskleistą informaciją M. G., atliko išimtinai veikdama savo rizika ir prisiimdama su tuo susijusias teisines pasekmes. Be to, Bendrovė buvo įgyvendinusi daugybę priemonių, kurios turėjo užtikrinti, kad juridinis asmuo nenusikalstų, taip pat ėmėsi priemonių, siekdama užkirsti kelią panašiems neteisėtiems veiksmams pasikartoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė nesiėmė visų pagrįstų priemonių, siekdama užtikrinti, kad juridinio asmens veikla būtų nukreipta į tai, jog juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai.Bendrovė pažymėjo, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, t. y. K. B. neperdavė viešai neatskleistos informacijos, o siekdamas įrodyti, jog Bendrovė atsakinga už FRPĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto Draudimo pažeidimą, atsakovas privalėjo nustatyti šio pažeidimo kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes (pažeidimo požymius), nes tik nustatytų faktinių aplinkybių visuma galėtų pagrįsti, jog Bendrovė atliko neteisėtus veiksmus ir perdavė viešai neatskleistą informaciją K. B.. Priežiūros tarnyba atlikto tyrimo metu nenustatė šių aplinkybių ir to neatlikus Sprendimas nėra pagrįstas teisės aktų normomis (VAĮ 8 str.).Pareiškėjas pažymėjo, kad yra svarbu nustatyti informacijos šaltinį, nes informaciją apie planuojamą bendrovių susijungimą neabejotinai žinojo ne tik Bendrovė, bet ir derybų šalys (AWG, UAB „Baltic Champs“ ir atitinkami šių bendrovių darbuotojai, atstovai). Nenustačius, kad K. B. viešai neatskleistą informaciją sužinojo būtent iš Bendrovės (jos vardu ir interesais veikusių asmenų), Bendrovei ekonominės sankcijos būtų pritaikytos be kaltės, t. y. neteisėtai. Atsakovas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad informaciją apie planuojamą bendrovių susijungimą K. B. sužinojo būtent iš Bendrovės darbuotojo, o ne iš trečiojo asmens.Sprendime nenustatyta, ar tariamai Bendrovės perduota informacija gali būti laikoma viešai neatskleista informacija: vien aplinkybė, kad K. B. perdavė M. G. viešai neatskleistą informaciją, neleidžia daryti išvados, kad ir Bendrovė K. B. tariamai perdavė viešai neatskleistą informaciją, todėl šias aplinkybes atsakovas privalėjo įrodyti. Sprendime taip pat nenustatytas viešai neatskleistos informacijos perdavimo faktas ir su tuo susijusios aplinkybės, o Sprendimo argumentai, kad nesvarbu, kokiu būdu K. B. sužinojo viešai neatskleistą informaciją, yra visiškai nepagrįsti.Pareiškėjas teigė, kad FRPĮ IV skyriuje nustatytas draudimas piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. sausio 28 d. direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (toliau – ir Direktyva) nuostatas. Direktyvoje neįtvirtintas netiesioginis viešai neatskleistos informacijos perdavimas, todėl pagrįsta teigti, kad įstatymų leidėjas išplėtė šios direktyvos taikymą, o Sprendime nurodytas teisės normos aiškinimas yra nepagrįstas, nes neatitinka ES teisės aktų nuostatų. Bendrovė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepasinaudojo jos turėta viešai neatskleista informacija apie AWG ir UAB „Baltic Champs“ susijungimą ir negavo jokios naudos dėl viešai pasklidusių gandų apie įmonių susijungimą, todėl Bendrovė negali būti laikoma piktnaudžiaujanti finansinių priemonių rinka, nes jokie Bendrovės veiksmai nebuvo priešingi teisės normoms.Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime nebuvo nustatytas ir vertinamas tariamo pažeidimo padarymo momentas, nors prieš taikydama poveikio priemonę Priežiūros tarnyba privalėjo nustatyti, ar nesuėjo naikinamieji terminai taikyti poveikio priemones. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodytas pažeidimo konstatavimas neatitinka pritaikytos teisės normos turinio. Atsakovo pozicija, kad Bendrovė neužtikrino tinkamo viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo bei valdymo, neatitinka FPRĮ nuostatų. FRPĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte aiškiai nurodyti neteisėti veiksmai, kurių atlikimas lemia poveikio priemonių pagal FRPĮ taikymą, ir ši teisės norma negali būti taikoma ir aiškinama plačiau, negu nustatyta FPRĮ. Pareiškėjo nuomone, poveikio priemones juridiniams asmenims, nesilaikantiems FPRĮ 13 straipsnyje įtvirtintų organizacinių reikalavimų yra skiriamos FPRĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o ne FPRĮ 93 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Bendrovės manymu, Sprendimas neatitinka nacionalinio ir ES reglamentavimo bei susiklosčiusios praktikos, skiriant poveikio priemones.Pareiškėjas, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. balandžio 16 d. reglamentu Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-46 patvirtintomis Viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), nurodė, kad Bendrovė negali būti laikoma neužtikrinusi konfidencialios informacijos apsaugos, jeigu yra patvirtinusi ir savo veikloje taiko priemones, skirtas užtikrinti tokios informacijos apsaugą. K. B. buvo pasirašytinai supažindinta su Darbuotojų atsakomybės ir naudojimosi konfidencialia informacija taisyklėmis, ji buvo pasirašiusi Visiškos materialinės atsakomybės sutartį, buvo pasirašytinai supažindinta su Bendrovėje patvirtinta Interesų konflikto vengimo politika ir Asmeninių sandorių sudarymo tvarka, kuriose nustatytas draudimas naudotis viešai neatskleista informacija; Bendrovė taip pat turi papildomai patvirtinusi ir specialius Projektų valdymo gairių nuostatus, kuriuose nustatytos papildomos priemonės, kurių yra imamasi Bendrovėje, siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją, kai projektai susiję su listinguojamomis įmonėmis. Todėl negali būti laikoma atsakinga (kalta) už jos darbuotojų savarankiškus piktavališkus veiksmus.Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėmis bylomis Nr. N575-1427/2009 ir Nr. N62-306/2011), nurodė, kad nagrinėjama situacija iš esmės yra tokia pati, todėl neaišku, kokiais motyvais ir argumentais remiantis, Sprendime nurodyta, kad faktinės aplinkybės paminėtose bylose ir nagrinėjamu atveju nėra analogiškos. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Sprendime nenurodyta jokių aplinkybių ir nepateikiama jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Bendrovė gali būti laikoma atsakinga (kalta) už FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pažeidimo draudimą, pažymėdamas, kad Sprendimas paremtas tyrimo ir teisės pažeidimo nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatina du Lietuvos banko atlikto tyrimo metu nustatytus draudimo naudotis viešai neatskleista informacija epizodus, kurie yra betarpiškai susiję: 1) Bendrovės neteisėtą viešai neatskleistos informacijos apie būsimą bendrovių susijungimą atskleidimą tretiesiems asmenims; 2) neteisėtą trečiųjų asmenų – K. B. ir M. G. – disponavimą gauta viešai neatskleista informacija. Tiek kiekvienas draudimo naudotis viešai neatskleista informacija pažeidimo epizodas atskirai, tiek abu kartu lėmė neigiamus padarinius finansinių priemonių rinkai ir jos dalyviams. Skundo argumentas, kad Lietuvos bankas neįrodė, jog Bendrovė pažeidė Draudimą, yra nepagrįstas, nes Lietuvos bankas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat Bendrovės raštu ir posėdžio metu žodžiu pateiktais paaiškinimais ir ėmėsi priemonių, kad nustatytų visus galimus su AWG susijusios viešai neatskleistos informacijos neteisėto atskleidimo šaltinius, bei surinko pakankamai įrodymų, kad šią informaciją K. B. gavo savo darbovietėje darbo metu.Atsakovas nurodė, kad teisės pažeidimo nagrinėjimo metu nustatyta, jog Bendrovė ir UAB „Baltic Champs“ 2013 m. birželio 5 d. sudarė sutartį Nr. BCH20130605-1 (toliau – ir Sutartis), kurioje, be kita ko, nustatyta, jog Bendrovė įsipareigojo užsakovui, t. y. UAB „Baltic Champs“, teikti „derybų su bendrovės akcininkais vedimo dėl ketinimų protokolo, ir vėliau dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo“ paslaugas (sutarties 2.1.f punktas). Atsižvelgiant į tai, būtent Bendrovė laikytina atsakinga už informacijos konfidencialumo ir piktnaudžiavimo rinka prevencijos užtikrinimą susitikimų, susijusių AWG ir UAB „Baltic Champs“ jungimusi, vykusių Bendrovės patalpose, metu. Nepaisant to, tiek tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad Bendrovės darbuotojai aptarinėjo vykstančių derybų detales, tiek pareiškėjo teisės pažeidimo nagrinėjimo metu pateikta informacija liudija, kad požiūris į viešai neatskleistos informacijos konfidencialumą vykstančių susitikimų metu buvo aplaidus. Toks priešingas teisei elgesys ir lėmė neteisėtą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą tretiesiems asmenims. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo prielaidos, kad atsakomybė jam taikyta už trečiųjų asmenų atliktas neteisėtas veikas, yra nepagrįstos. Lietuvos bankas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir kad jame nenustatyta ir neįrodyta Bendrovės kaltė bei priešingas teisei elgesys.Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimuose K. B. ir M. G. bylose konstatuoti faktai, susiję su informacijos, kuria šie asmenys neteisėtai disponavo, teisiniu vertinimu, nors ir neturi prejudicinės galios, tačiau laikytini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) reikalavimus atitinkančiu įrodymu, kad dėl Bendrovės priešingų teisei veikų K. B. buvo žinoma ne bet kokia, o būtent viešai neatskleista informacija.Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad nacionalinis įstatymų leidėjas, nustatydamas draudimą viešai neatskleistą informaciją perduoti tiesiogiai ar netiesiogiai, išplėtė Direktyvos taikymą, kad Sprendime pateikiamas teisės normos aiškinimas neatitinka ES teisės aktų nuostatų. Direktyvos 3 straipsnio a punktas, kuris į nacionalinę teisę perkeltas FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, nustato draudimą asmenims, turintiems viešai neatskleistos informacijos, atskleisti ją trečiajai šaliai. FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas taip pat aiškintinas analogiškai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu atveju nustatyta neteisėta veika – Bendrovės netinkamo viešai neatskleistos informacijos vykstančių derybų metu valdymo faktas, ir tai, kad dėl šių veikų viešai neatskleista informacija tapo žinoma Bendrovės darbuotojai, taip pat, jog nenustatyta, kad K. B. turėjo arba galėjo turėti kitą viešai neatskleistos informacijos šaltinį, nėra pagrindo teigti, kad priežiūros institucija netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nei tyrimo metu, nei Sprendime nebuvo nustatytas pažeidimo padarymo laikas, nes tiek 2014 m. gruodžio 14 d. tyrimo išvadoje Nr. 260-360 Dėl galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, susijusia su AB „Agrowill Group“ (toliau – ir Tyrimo išvada), tiek Sprendime konstatuota, jog draudimas naudotis viešai neatskleista informacija galiojo nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. vasario 20 d. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog Sprendime konstatuotas pažeidimas neatitinka FPRĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto turinio. Pažeidimo nagrinėjimo metu Bendrovė pateikė įrodymų, kad laikosi FPRĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių ir kilusių padarinių visumos pakanka konstatuoti, kad buvo pažeisti ne FPRĮ 13 straipsnio (Bendrovė turėjo atitinkamas veiklos tvarkas ir taisykles), o būtent 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, kaltės įrodinėjimo teorija. Už FPRĮ 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą atsakomybė gali kilti tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Pareiškėjo pateikiamas aiškinimas nepagrįstai susiaurina juridinių asmenų, kuriems taip pat taikomas FPRĮ 62 straipsnyje nustatytas draudimas, atsakomybės mastą. Teisinis reguliavimas, nustatantis juridinio asmens atsakomybę už viešai neatskleistos informacijos perdavimą, negali apsiriboti atsakomybe tik už to asmens naudai ir interesais veikiančių asmenų neteisėtas veikas.