Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-464-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-11
Bylos Nr.
1S-464-397/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
G. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-464-397/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą taikyti G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. M. bausmę atlieka pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (12 epizodų), 187 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 13 d.Komisija 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, jog jis nėra pakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Teismas sprendė, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos namų.Nuteistasis G. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą.Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, patvirtinančių, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas pernelyg sureikšmino tai, kad jis yra nuteistas už veikas, padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir neatsižvelgė į tai, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, dengia civilinį ieškinį, išėjęs iš pataisos namų taip pat planuoja dirbti, palaiko socialinius ryšius su šeima – bendrauja laiškais, skambučiais. Be to, dėl nusikaltimų kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę, kriminalinės subkultūros nuostatų nesilaiko, o jo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo sumažėjo 8 balais ir dabar yra 73 balai pagal „OASys“ metodiką. Galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas. Šiuo metu emocinė savijauta pagerėjusi, siekia užmegzti pozityvius ryšius su aplinkiniais, stengiasi kurti ateities planus, išsako teigiamą požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą. Nuteistojo G. M. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (73 balai), todėl, net ir įvertinus tai, kad šis vertinimas nuo pradinio sumažėjo 8 balais, vis tik teigti, kad pažanga, kuri sudarytų pagrindą išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, yra akivaizdi ir įtikinanti, byloje pagrindo dar nėra.Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Šiuo atveju abejonių pakankama G. M. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – ankstesnių nusikalstamų veiksnių; išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti; gyvenimo stiliaus ir draugų; mąstymo įtaka jo elgesiui. Įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo išvadai, kad jo nuostatose, elgesyje yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys žymią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, G. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius už keliolikos apysunkių ir nesunkių tyčinių nusikaltimų, kurie susiję su svetimo turto grobimu, padarymą. Be to, praeityje jis taip pat ne kartą teistas. Pasikartojantys analogiški nusikaltimai, kuriais siekiama finansinės naudos, rodo, jog nuteistasis negeba užsitikrinti sau pragyvenimo šaltinio ir pastovių pajamų legaliais būdais. Nors nuteistasis pataisos namuose sutiko dirbti, buvo įdarbintas ir dengia civilinį ieškinį, tačiau duomenų, kad turėtų garantuotą darbo vietą laisvėje, byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog, neužsitikrinus pragyvenimo šaltinio laisvėje, gali kilti finansiniai sunkumai, o tai duoda pagrindą manyti, kad nuteistasis ir vėl gali nusikalsti. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog jau vieną kartą nuteistuoju teismas pasitikėjo, jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau tai nesulaikė nuo naujų analogiškų nusikalstamų veiksmų, todėl tokiu atveju, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo elgesys pataisos namuose turėtų rodyti, kad iš tiesų jo nuostatos ir polinkiai yra pasikeitę, o tai galėtų atspindėti tik nepriekaištingas elgesys pataisos įstaigoje. Tačiau pagal pateiktus duomenis tokiai išvadai nėra pagrindo – G. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį drausmine tvarka baustas 2 kartus, skatintas tik vieną kartą. Be to, vertinant kitus kriminogeninius veiksnius – mąstymą ir elgesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis nusikalsdavo impulsyviai, pasirinkdavo netinkamas problemų sprendimo strategijas, neapgalvodavo savo elgesio pasekmių, pernelyg pasitikėjo savo tiesioginiu patyrimu. Vis dėl to ryšių pokyčių šioje srityje šiuo metu vis dar nestebima. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis šiuo metu geba suvokti jį nusikalsti paskatinusias aplinkybes, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip mano pats prie to prisidėjęs, yra prieštaravimų. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, jog jis geba įvertinti artimiausios ateities planus, tačiau jiems trūksta konkretumo, žinojimo, ką jis turi daryti, kad sėkmingai juos įgyvendintų. Visa tai taip pat leidžia šiuo metu abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę. Be to, pažymėtina, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 73 balai pagal „OASys“ metodiką, todėl sumažėjimas 8 balais nelaikytinas žymia, akivaizdžia pažanga mažinant šią riziką. Tad, nors apeliantas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir galiojančių nuobaudų neturi, tačiau paminėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pastangos keisti savo elgesį ir nuostatas nepakankamos, jog būtų galima spręsti, kad juo jau galima pasitikėti ir pagrįstai manyti, kad būdamas lygtinai paleistas jis laikysis skirtų įpareigojimų, draudimų, nedarys nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų. Tokią išvadą padarė ir apylinkės teismas. Todėl, atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Kauno apylinkės 2018 m. gegužės 14 d. nutarties išvados pagrįstos išsamiu lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių vertinimu ir yra motyvuotos, todėl skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti, nes yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo G. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas