- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-318-312/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. kovo 6 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo (toliau tekste - prokuroras) 2012 m. vasario 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2012 m. vasario 9 d. buvo gautas pareiškėjo 2012 m. vasario 8 d. skundas. Pareiškėjas jame nurodė, kad prokuratūroje nebuvo registruojamas ir tiriamas S. J. pareiškimas, nebuvo registruojami ir tiriami kiti pareiškėjo skundai ir prašė dėl prokurorų N. F., S. S., raštinės darbuotojų veiksmų, pareiškėjo vertinimu, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 228 str. ir 294 str. numatytų nusikaltimų požymių, pradėti ikiteisminį tyrimą.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, susipažinęs su pareiškėjo skundu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 2012 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pareiškėjas, nesutikdamas su prokuroro 2012 m. vasario 14 d. nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto nutarimo, 2012 m. kovo 6 d. nutartimi jo netenkino ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras S. S. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą teisingai informavo apie tai, kad prokuratūroje S. J. pareiškimas negautas. Teismas taip pat konstatavo, kad prokuroras 2012 m. vasario 14 d. nutarime išdėstė pagrįstas aplinkybes ir dėl kitų pareiškėjo skunde minimų jo pareiškimų. Nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat pritarė prokuroro nutarime padarytai išvadai, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį ir patenkinti skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2012 m. vasario 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Skunde teigiama, jog prokuroro nutarimas yra neteisėtas dėl to, kad prokurorai N. F., S. S. ir generalinės prokuratūros raštinės darbuotojai nusikalstamai atsisako registruoti minimus pareiškimus, o nurodyti prokurorai atsisako juos tirti, taip slėpdami nusikaltimus. Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 2012 m. vasario 14 d. nutarime, slėpdamas nusikaltimus, nepagrįstai nurodė, kad iš pareiškėjo pareiškimų ir skundų nesimato nusikalstamų veikų, kas akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, rašytiniams įrodymams, kurie buvo pateikti su pareiškimais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nutarimą priėmęs prokuroras tendencingai piktnaudžiauja prokuroro vardu, eilinį kartą surašė niekuo nepagrįstą nutarimą, taip slėpdamas nusikaltimus, kas akivaizdžiai prieštarauja faktinėms nusikaltimo aplinkybėms, rašytiniams įrodymams. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui apskųstas nutarimas yra akivaizdžiai neteisėtas dar ir dėl to, kad prokurorai R. P., N. F. ir S. S. iškreiptai nurodė pareiškėjo skundo duomenis ir aplinkybes. Tokiu būdu prokurorai, priimdami nutarimus, nenustatė faktinių duomenų, o juos iškreipė ir padarė neteisingą išvadą.
Skunde taip pat nurodoma, kad teisėsaugai pateiktas skundas nebuvo išnagrinėtas visa apimtimi, jame nepasisakyta dėl visų pareiškėjo nurodytų asmenų veikų, skundžiamas prokuroro nutarimas nėra užbaigtas, jame nenurodytos svarbios aplinkybės, o pareiškėjas nurodo turįs teisę gauti iš prokuroro užbaigtą sprendimą, tinkamai parengtą, įformintą, turintį juridinę galią dokumentą. Pareiškėjo manymu, nagrinėdami jo skundus ir pareiškimus, prokurorai nesivadovavo įstatymais, nevykdė teisingumo, o siekė pasitarnauti teisėsaugos pareigūnams, kurie piktnaudžiaudami pareigomis, slepia nusikaltimus, daro nusikaltimus žmonijai, ir tokiu būdu taip pat prisidėjo prie nusikaltimų, aprašytų pareiškėjo skunde, slėpimo. Neatmetama, kad prokurorai prisidėjo ir prie siekimo pareiškėją nužudyti, t. y. padaryti sunkų nusikaltimą.
Pareiškėjo nuomone, jo skundas, kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, yra pagrįstas, o prokurorų nutarimai nepagrįsti ir neteisėti, jie priimti neįsigilinus į visus pareiškėjo argumentus, neišanalizavus pareiškėjo skundų, adresuotų prokuratūrai, visumos, dėl ko nebuvo išreikalautos ankstesnių tyrimų medžiagų iš teismų ir jos nevertintos, dėl ko netinkamai vadovautasi suteiktomis teisėmis (BPK 95-98 str.). Prokurorai analizavo savo prielaidas, o ne faktines teisėsaugos pareigūnų nusikalstamas veikas, iš kurių matosi, kad yra iškilusi reali grėsme pareiškėjui būti nužudytam dėl advokato profesinės veiklos ir nusikaltimų, kuriuos daro teisėjai, prokurorai, policininkai bei kiti valstybės tarnautojai atskleidimo. Prokurorai žinomai melagingai nurodo aplinkybę, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių piktnaudžiavimo tarnyba, savavaldžiavimo, siekimo nužudyti ar dokumentų klastojimo atvejų, kas prieštarauja pareiškėjo pareiškime ir jo prieduose nurodytoms aplinkybėms. Teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad patikrinus Informacinės prokuratūros sistemos duomenis - nuo 2011 m. sausio 1 d. prokuratūroje gautus ir užregistruotus asmenų skundus (pareiškimus), nustatyta, kad S. J. pareiškimas nebuvo gautas, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi pareiškėjas pats dalyvavo, kai minimas pareiškimas buvo pateiktas Generalinės prokuratūros raštinėje, tačiau raštinės darbuotojos vengė jį registruoti, dėl ko pareiškimas buvo paliktas raštinėje ant stalo. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras S. S. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą neteisingai informavo apie tai, kad prokuratūroje S. J. pareiškimas negautas, kai tuo tarpu jis buvo gautas, tačiau slepiant nusikaltimus, jis neužregistruotas kaip ir kiti pareiškimai. Tokiu būdu, yra daromi nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 228 str., 229 str, 300 str., 294 str. 2 d.
Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 28 d. Generalinėje prokuratūroje gautą pareiškėjo 2011 m. lapkričio 25 d. pareiškimą pagal kompetenciją išnagrinėjo ir pareiškėjui 2011 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras L. R., o dėl Generalinėje prokuratūroje elektroniniu paštu gauto pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. skundo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ ir dėl 2012 m. sausio 13 d. (pakartotinio) pareiškimo „Dėl proceso byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, bylos perėmimo į Generalinę prokuratūrą, pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu byloje“, kaip neatitinkančių Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 16 punkto reikalavimų, 2011 m. spalio 19 d. ir 2012 m. sausio 17 d. priimti sprendimai grąžinti minėtus skundus pareiškėjui, paaiškinant tokio sprendimo priežastis, tačiau pareiškėjo nuomone, juose akivaizdžiai matosi, kad yra nusikalstamos veikos tęstinumas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pradėtas dėl siekimo pareiškėją nužudyti. Teismas, galimai prisidėdamas prie pasikėsinimo nužudyti pareiškėją, iškraipė jo, S. J., J. J. pareiškimuose nurodytas aplinkybes, dėl ko melagingai nurodė, kad pareiškėjo pateikti skundai prokuratūroje nebuvo slepiami, kai tai akivaizdu iš teismui pateiktos medžiagos.
Teismas, galimai prisidėdamas prie pasikėsinimo nužudyti pareiškėją, skundžiamoje nutartyje netinkamai ir nepagrįstai aiškina, kad pareiškėjas nemini jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kai tuo tarpu tam prieštarauja pareiškėjo, S. J., J. J. pareiškimuose nurodytos aplinkybės. Darytina išvada, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas minėta nutartimi siekia paslėpti savo kolegos, teisėjo O. Z. nusikalstamą veiką, kuris, kaip matosi iš S. J. ir J. J. pareiškimų, prisidėjo prie siekimo nužudyti pareiškėją, ką O. Z. įrodė ir 2011 m. gegužės 5 d. nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Nekęsdamas pareiškėjo asmens, tikrai žinodamas, kad pareiškėjas vyras, visų teismo salėje buvusių proceso dalyvių, žurnalistų ir klausytojų akivaizdoje išvadino pareiškėją „mergele“, taip nusikalstamai įžeisdamas ir pažemindamas, pareiškėją. Teisėjo O. Z. veiksmai dėl minėto įžeidimo, prasilenkia su Teisėjų etikos kodeksu, t. y. O. Z. pažeidė nurodyto Etikos kodekso 5 str. 1, 4, 8 punktus, 6 str., 13 str., 3, 4 punktus, 8 str.,1, 6 p., bei įvykdė nusikaltimą numatytą BK 155 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjo skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartyje pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2012 m. vasario 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 168 str., gavęs skundą, prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, prokuroras 2012 m. vasario 14 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pritarė prokuroro nutarime išdėstytai pozicijai dėl negalimumo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga konstatuoja, jog prokuroras tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytą informaciją bei pagrįstai nustatė, jog Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje nebuvo gautas pareiškėjo įvardijamas S. J. skundas.
Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad susipažinus su pareiškėjo skundu, įvertinus jo skunde išdėstytas aplinkybes bei pateiktą skundo nagrinėjimui medžiagą, nėra pagrindo manyti, jog jo skunde nurodytų asmenų, t. y. prokurorų N. F., S. S., prokuratūros raštinės darbuotojų veiksmuose yra kokių nors nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, ką teisėtai ir pagrįstai konstatavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje. Akcentuotina ir tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras L. R. dėl Generalinėje prokuratūroje elektroniniu paštu gauto pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. skundo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ ir dėl 2012 m. sausio 13 d. (pakartotinio) pareiškimo „Dėl proceso byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, bylos perėmimo į Generalinę prokuratūrą, pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu byloje“, kaip neatitinkančių Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 16 punkto reikalavimų, 2011 m. spalio 19 d. ir 2012 m. sausio 17 d. turėjo teisę priimti sprendimus grąžinti minėtus skundus pareiškėjui, paaiškinant tokio sprendimo priežastis. Tokie prokuroro sprendimai negali būti vertinami, kaip nusikalstamų veikų slėpimas. Nustatytos dokumentų pateikimo tvarkos neatitinkantys dokumentai yra grąžinami pareiškėjams, tačiau tai neužkerta kelio minėtus dokumentus pateikti pakartotinai, pašalinus įvardintus trūkumus.
Pažymėtina ir tai, kad abstraktaus pobūdžio ir nekonkretaus turinio pareiškėjo skunde išsakyti kaltinimai jo nurodytiems asmenims, negali būti pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėti kaltinimai taip pat nėra laikytini faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad prokurorų ar teisėjų priimti galimai pareiškėjui nepalankūs procesiniai sprendimai taip pat negali būti pagrįsta priežastimi pradėti ikiteisminius tyrimus šių asmenų atžvilgiu, o taip pat nereiškia jog egzistuoja visuotinis Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų sąmokslas nužudyti pareiškėją dėl jo veiksmų, siekiant atskleisti neva padarytas nusikalstamas veikas. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad jis, nesutikdamas su prokurorų ar teisėjų tam tikrais sprendimais ar tų sprendimų motyvais, konstatuotomis aplinkybėmis, tyrimų apimtimi, tai gali ginčyti įstatymo nustatyta tvarka, bet ne keliant klausimą dėl tų asmenų patraukimo atsakomybėn dėl tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo ar kitų nusikaltimų pareiškėjo atžvilgiu padarymo.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek prokuroras 2012 m. vasario 14 d. nutarime, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. kovo 6 d. nutartyje išsamiai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde Vilniaus apygardos teismui nenurodė daugiau jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsakęs pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo kaltinimai teisėjui O. Z., kuris priėmė pareiškėjo atžvilgiu nepalankų sprendimą, niekuo nepagrįsti ir motyvuoti tik pareiškėjo nepasitenkinimą iššaukusiais teisėjo pasisakymais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo A. B. skunde išdėstyti argumentai nelaikytini pagrįstais, ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.