Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

išnagrinėjo Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2024 m. birželio 1 d., apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini), R. D., apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė sutuoktinei I. D. ranka į nugarą ir du kartus į veidą, po to ne mažiau kaip du kartus sudavė I. D. į nugarą teleskopine lazda ir tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajai I. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės 31 d. vakare žmonos I. D. namie nebuvo. Galvojo, kad žmona buvo jam neištikima, todėl 2024 m. birželio 1 d. apie 12 val. 55 min. namie su žmona susibarė. Vonios kambaryje jis ne mažiau kaip tris kartus sudavė žmonai į nugarą, vėliau dar du kartus sudavė jai į veidą. Konfliktui tęsiantis, virtuvėje teleskopine lazda du kartus sudavė žmonai į nugarą. Teleskopinę lazdą rado prie žvyrduobės 2024 m. gegužės 31 d., ją parsinešė į namus. Kai žmona iškvietė pareigūnus, pasišalino, nes nenorėjo būti sulaikytas. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. D. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Pareiškimo pateikimo metu nukentėjusioji I. D. parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d. sutuoktinis R. D. namuose gėrė alkoholį, todėl ji su vaikais namuose nenakvojo. 2024 m. birželio 1 d. apie 12 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), jai vonioje prausiant vaiką, neblaivus sutuoktinis pradėjo priekaištauti dėl nebuvimo namie, du kartus trenkė į nugarą, sukėlė stiprų fizinį skausmą. Išstūmusi sutuoktinį iš vonios, toliau prausė vaiką. Po 2-3 minučių vėl atėjęs į vonią sutuoktinis dar mažiausiai tris kartus trenkė jai į nugarą, stumdė, du kartus trenkė delnu į veidą. Jai su vaiku išėjus į virtuvę, sutuoktinis pasiėmė iš miegamojo metalinę teleskopinę lazdą ir su ja du kartus trenkė jai į nugarą, sukėlė stiprų ir ilgalaikį fizinį skausmą. Pamatęs, kad ji kviečia policiją, sutuoktinis iš namų išėjo.

Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. D. parodė, kad sutuoktiniui vonioje pradėjus šaukti ir ją necenzūriškai įžeidinėti, nieko į tai neatsakė, tylėjo. Tylėjimas sutuoktinį dar labiau išprovokavo. Pajutusi pirmus du smūgius į nugarą, sutuoktinio rankose nieko nematė, todėl mano, kad trenkė ranka. Dėl tų smūgių sukeltą skausmą pagal stiprumą vertintų 3 balais iš 10. Kai sugrįžęs sutuoktinis tris kartus sudavė jai į nugarą ir du kartus į veidą, smūgiais į nugarą sukeltą skausmą pagal stiprumą vertintų 3 balais iš 10, smūgiais į veidą – 2 balais iš 10. Kai sutuoktinis, pasiėmęs teleskopinę lazdą, atėjo į virtuvę, lazda buvo ištraukta. Mosikuodamas šia lazda sutuoktinis šaukė ir ją keikė, po to du kartus sudavė jai lazda į nugarą. Šiais smūgiais sukeltą skausmą pagal stiprumą vertintų 6 balais iš 10. Kur sutuoktinis gavo lazdą, nežino, anksčiau namuose nebuvo jos mačiusi. Po įvykio sutuoktinis iš nuomojamo buto turėtų išsikraustyti, nes šeimininkai nebeleidžia jam gyventi, ji liks bute su vaikais, apsisprendė skirtis. Sutuoktinio nebijo, mano, kad nėra būtina sutuoktiniui skirti kardomąją priemonę gyventi skyrium. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, ieškinio nereiškia.

Iš 2024 m. birželio 1 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir patalpos – butas, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenys – virtuvėje ant spintelės rastas 1 l talpos pilnas alaus butelis, svetainėje, ant minkšto kampo atkaltės – metalinė teleskopinė lazda. Lazda paimta, supakuota į paketą Nr. 202383.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 492/2024 (03) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje I. D. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra objektyvaus pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo masto. Diagnozuotas kairės pusės krūtinės ląstos sumušimas remiasi subjektyviu nusiskundimu – skausmu, kurie gali būti ir netrauminės kilmės, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. Veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas, jeigu bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį mušimo arba kitokio smurtavimo faktą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 8).

Iš 2024 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC įrašas, kurio pradžia 2024 m. birželio 1 d. 12.55.29, kuriame girdisi moters balsas. Pranešėja nurodė, kad vyras draskosi, mušasi. Prašo, kad atvyktų pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja prisistato I. D..

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio 2024 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje konstatuota, kad pateikta metalinė teleskopinė lazda yra minkšto metalo teleskopinė lazda, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, minkšto metalo teleskopinės lazdos nepriskiriamos prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų reiškia ir pateikta, metalinė teleskopinė lazda nėra smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas. Lazda pagaminta pramoniniu būdu.

Dėl veikų kvalifikavimo ir bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. D. 2024 m. birželio 1 d. smurtavo prieš savo sutuoktinę I. D., savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismas sprendžia, kad R. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau buvo ne kartą teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas 12 mėn., atsižvelgiant į byloje nustatytų lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (BK 61 straipsnis). Laisvės apribojimas kaltinamajam skirtinas be intensyvios priežiūros, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo laiką. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose bei draudimas, numatytas šio straipsnio 5 dalies 4 punkte.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis).

R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teleskopinę lazdą, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. GN-00000010191), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Klaipėdos teritorinė ligoninių kasa 2024 m. birželio 10 d. pareiškė ieškinį – 68,05 Eur sumai. 2024 m. liepos 27 d. R. D. sumokėjo 68,05 Eur į Klaipėdos teritorinė ligoninių kasos sąskaitą. Gautas ieškinio atsisakymas, kuris priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dieną.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teleskopinę lazdą, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. GN-00000010191), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, R. D. turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.