Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-19 · Administracinė byla Nr. AS-146-417-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-19
Bylos Nr.
AS-146-417-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Užsienio reikalų ministerijai
Administracinė byla Nr. AS146–417/2009 Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus(kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovei Užsienio reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja M. V. 2009 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. D-30.

Pareiškėja skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti skundžiamo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. D-30 galiojimą. Paaiškino, kad vykdydama šį įsakymą, ji nuo 2009 m. birželio 15 d. privalės vykti į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Kaliningrade ir pradėti eiti trečiosios sekretorės pareigas, ir tuo bus pažeistos jos teisės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymėjo, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Įvertinęs pareiškėjos pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir inicijuojamo ginčo faktinių aplinkybių visumą teismas pripažino, kad teismui panaikinus ginčijamą įsakymą nekils jokių kliūčių atšaukti pareiškėją iš diplomatinės tarnybos Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade, tokiu būdu atkuriant buvusią iki ginčijamo akto priėmimo padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu įsakymo vykdymas M. V. sukels kitokio pobūdžio neigiamų pasekmių, ji galės pasinaudoti Konstitucijos laiduojama teise į teisminę gynybą, todėl objektyvios būtinybės užtikrinti pareiškėjos reikalavimą nėra.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalies pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. D-30 galiojimą.

Pažymėjo, kad skundžiamu įsakymu nuo 2009 m. birželio 15 d. (įskaitytinai) yra naikinama jos šiuo metu užimama atašė pareigybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo Darbo su diplomatiniu korpusu skyriuje ir nurodoma, kad ji nuo 2009 m. birželio 15 d. (įskaitytinai) privalo pradėti eiti pareigas užsienyje - Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade, Rusijos Federacijoje.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė šiais argumentais:

1. Pažymėjo, kad ji negalinti išvykti vykdyti pareigų Kaliningrade, Rusijos Federacijoje tol, kol vyksta teismo procesas ir yra nagrinėjamas jos skundas dėl 2009 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. D-30 panaikinimo, nes tokiu būdu būtų apribojama Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė kreiptis gynybos į teismą. Ji privalo dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose bus nagrinėjamas skundžiamo akto teisėtumas, tačiau to daryti, gyvendama užsienio valstybėje, negalės. Tuo tarpu nuo 2009 m. birželio 15 d. jai neišvykus į Rusijos Federaciją, tikėtina, kad bus sukeltos neigiamos pasekmės, nurodytos Diplomatinės tarnybos įstatymo 58 str. 3 d. ir bus nutraukta diplomato tarnybos sutartis.

2. Atkreipė dėmesį, kad jos pareigos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento Darbo su diplomatiniu korpusu skyriuje nuo birželio vidurio perduodamos kitam asmeniui, specialiai šioms pareigoms atlikti iš darbo užsienyje atšauktam valstybės tarnautojui, sukuriant naują valstybės tarnautojo pareigybę. Teismui panaikinus įsakymą Nr. D-30, bus neįmanoma arba sudėtinga šį asmenį perkelti į kitas pareigas, ją grąžinant į anksčiau eitas pareigas. Be to, esant diplomato tarnybos sutarties nutraukimo tikimybei, palankaus teismo sprendimo, naikinančio 2009 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. D-30, įgyvendinimas bus neįmanomas, nes tokiu atveju ji turėtų kreiptis į teismą dėl kito įsakymo, kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis su ja, panaikinimo, tačiau netgi panaikinus šį įsakymą, bus pagrindas taikyti Diplomatinės tarnybos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir bus neįmanomas arba sudėtingas jos grįžimas į diplomatinę tarnybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Šiuo atveju, kaip matyti iš pareiškėjos teismui pateikto prašymo, pareiškėja prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. D-30 galiojimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz., administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007, AS16-528/2007 ir kt.), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų.

Pareiškėja prašymą stabdyti skundžiamo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. D-30 galiojimą grindžia tuo, kad nesustabdžius šio akto galiojimo, ji nuo 2009 m. birželio 15 d. (įskaitytinai) privalėtų pradėti eiti pareigas užsienyje - Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade, Rusijos Federacijoje, o tai atitinkamai apribotų jos galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose bei, jai palankaus teismo sprendimo atveju, pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas (grąžinimas į jos anksčiau eitas pareigas).

Kolegija konstatuoja, kad tokie pareiškėjos argumentai, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Vien ta aplinkybė, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo pareiškėja privalėtų išvykti į darbo vietą už Lietuvos Respublikos ribų nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiu būdu ji netektų galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė proceso šalims savo interesus teisme ginti pačioms arba per atstovus, todėl net jei pareiškėjai dėl darbo vietos pasikeitimo būtų sunku dalyvauti teismo posėdžiuose, ji galėtų svarstyti atstovavimo galimybę. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad į jos iki skundžiamo įsakymo įsigaliojimo eitas pareigas bus paskirtas kitas asmuo, kurį jai palankaus sprendimo atveju būtų sudėtinga atšaukti iš pareigų, taip pat nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir nepatvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Teisėjų kolegija vertina, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal nustatytas aplinkybes būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu skundžiamo įsakymo vykdymas M. V. sukeltų neigiamų pasekmių, ji galės pasinaudoti Konstitucijos laiduojama teise į teisminę gynybą.

Atsižvelgdama į pareiškėjos pareikšto reikalavimo pobūdį ir juo apibrėžtas administracinio ginčo nagrinėjamoje byloje ribas, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria teismas nepatenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius