Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, kaltinamajam A. J., nukentėjusiajai J. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2015-09-17 apie 14.00 val., savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), konflikto su tėvo K. K. sugyventine J. Ž. metu, keikė ją necenzūriniais žodžiais, jai laikant virdulį su karštu vandeniu, tyčia trenkė iš apačios per virdulį, taip apiplikindamas J. Ž. ir padarydamas nukentėjusiajai nudegimus veide, kakle, krūtinėje, dešinio peties srityje, šiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas J. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad su buvusia tėvo sugyventine J. Ž. nuo pat pradžių jo santykiai buvo įtempti ir blogi, kadangi jam nepatiko, kad ji atsikrausčiusi į jo namus norėjo įvesti savo tvarką. Buvo jai skolingas apie 10 Eur. 2015 m. rugsėjo mėn. 17d. įvykusio eilinio konflikto tarp jo ir J. Ž. metu jis buvo savo kambaryje. Į kambarį atėjusi J. Ž. pradėjo klausinėti, kada jis jai grąžins skolą. Jis atsistojo, ją išstūmė iš savo kambario ir prieš nosį užtrenkė duris. Jis J. Ž. tyčia per jos laikomą virdulį su verdančiu vandeniu netrenkė, jos rankose virdulio nematė. Tuo metu tėvo K. K. nebuvo namie.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo nusikalstama veika įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad 2015-09-17 d. apie 14.00 val. ji atėjo į virtuvę užkaisti virdulį kavai, kurią buvo paruošusi savo kambaryje. Kai užvirė vanduo, užsiplikino kavą ir nešė atgal padėti virdulį. Pakeliui sustojo prie atidarytų kambario durų, kuriame buvo A. J.. Jo paklausė, kada jisai jai grąžins skolą. Kai paklausė, tada A. J. priėjęs prie jos trenkė iš apačios per virdulio apačią. Nuo smūgio atsidarė virdulio dangtis ir verdantis vanduo apdegino jai veidą dešinėje pusėje, kaklą, krūtinę. Tada A. J. pradėjo juoktis ir apsisukęs nuėjo. Tai darydamas A. J. tiksliai žinojo, jog virdulyje yra verdantis vanduo ir trenkė per virdulį tyčia. Ji nuėjo ir šlakstė sužeistas vietas šaltu vandeniu. Tą pačią dieną ji išvažiavo į savo namus. Tos pačios dienos vakare pamatė, kad ant nuplikintų vietų pasidarė didžiulės pūslės, todėl kitą dieną nuvyko į KMUK Nudegimų skyrių, kur jai buvo suteikta pagalba ir buvo paleista namo. Buvo išrašyti tepalai, kuriais gydėsi namuose. A. J. jos neatsiprašė, nesidomėjo jos sveikatos būkle. Nori, kad jis už tokį savo elgesį būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka.

Iš 2015-09-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog atvykusi į Kauno AVPK KTV Nusikalstamų veikų registravimo skyrių J. Ž. pranešė apie tai, kad 2015-09-17 apie 14.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinio sūnus A. J., pokalbio metu, jai laikant virdulį su verdančiu vandeniu, tyčia trenkė jai per rankas ir apdegino veidą, kaklą, krūtinę, petį, po ko ji kreipėsi į Kauno klinikas (b. l. 5-6).

Šiuos savo parodymus nukentėjusioji J. Ž. patvirtino ir akistatos su įtariamuoju A. J. metu (b. l. 43-45).

Iš nukentėjusiosios J. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad užfiksuota nusikaltimo vieta ir aplinkybės (b.l . 13-19).

Iš 2015-09-21 VTMT Specialisto išvados Nr. G2638/15(02) matyti, kad J. Ž. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl nudegimų plotų veide, kakle, krūtinėje, dešinio peties srityje, kurie galėjo būti padaryti karštu daiktu, galimai 2015-09-17 (b. l. 21).

Liudytojas K. K. parodė, kad J. Ž. santykiai su A. J. buvo nekokie, įtempti. Ji Andrių lenkdavo prie tvarkos, nes jis labai netvarkingas, bet jis į jos pastabas nereaguodavo ir jai grubiai rusiškais keiksmažodžiais atsikirsdavo. Apie J. Ž. apiplikinimą gali pasakyti tik tiek, kad 2015m. rugsėjo mėn. viduryje, tikslaus laiko nežino, pabudęs nerado Jolantos ir nuėjęs pas A. paklausė, kur ji. A. atsakė, kad Jolanta susikrovė daiktus ir išėjo, priežasties jam nesakė. Kitą dieną susiskambinęs susitiko su Jolanta ir ji parodė nudegimų žaizdas ant veido, kaklo, krūtinės ir pasakė, kad jo sūnus A., jai laikant virdulį su verdančiu vandeniu, tyčia trenkė per jį ir ją apiplikino. Grįžęs jis paklausė A., kas tarp jų atsitiko. A. pasakė, kad J. atėjusi pas jį su virduliu rankose pristojo, kada jis jai grąžins skolą. Jis ją pasiuntė, o J. Ž. traukėsi atbula, už kažko užkliuvo ir pati užkliuvusi apsipylė vandeniu. A. sakė, kad tyčia jai per virdulį netrenkė.

Pagal LR BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo A. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes jis savo tėvo sugyventinei J. Ž., jai laikant virdulį su karštu vandeniu, tyčia trenkė iš apačios per virdulį, taip apiplikindamas J. Ž. ir padarydamas jai nudegimus veide, kakle, krūtinėje, dešinio peties srityje, tokiais savo veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis tik pastūmė nukentėjusiąją iš savo kambario, jog nesudavė iš apačios per virdulį, dėl ko karštas vanduo išsiliejo ir apipylė J. Ž. kūną. Šį jo aiškinimą pilnai paneigia pačios nukentėjusiosios J. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai ir byloje esantys dokumentai. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. J. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad baustas administracine tvarka, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė.

Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo A. J. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusioji J. Ž. prašė priteisti iš kaltinamojo 15 Eur turtinės ir 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis su prašymu nesutinka.

Seka išvada, kad nukentėjusiosios J. Ž. prašymas priteisti jai žalos atlyginimą paliktinas nenagrinėtu, kadangi ji iki įrodymų tyrimo pradžios nepateikė teismui civilinio ieškinio prašomoms sumoms pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti

Pripažinti teisę nukentėjusiajai J. Ž. teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.