- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-469-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01708-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- UAB ,,Translitas“, UAB ,,Traslitas“
- Atsakovas
- N. N.
- Trečiasis asmuo
- S.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, Danutės Matiukienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Translitas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-744-641/2013 pagal ieškovo UAB ,,Traslitas“ ieškinį atsakovui N. N., tretiesiems asmenims S. N, E. D. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Translitas“ ieškiniu bei patikslintais ieškiniais (1 t., 1-14; 84-98; 2 t. 116-130; 167-183), kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą reikšdamas tokius reikalavimus:
a) priteisti iš atsakovo N. N. ieškovo UAB ,,Translitas“ naudai 56 679,11 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą, 14 169,78 Lt palūkanų bei 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
b) priteisti iš atsakovo N. N. ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas: 2125 Lt žyminį mokestį bei 17585,21 Lt išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti (dokumentai, patvirtinantys ieškovo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai, bus pateikti bylos nagrinėjimo metu) bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas;
c) atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas manytų, kad jis praleistas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2007-05-14 ir 2007-07-13 atsakovas N. N. (buvęs UAB ,,Translitas“ direktorius) iš bendrovės UAB ,,Translitas“ atliko nepagrįstus mokėjimus pagal suklastotas sąskaitas. Be to, veikdamas kartu su bendrovės vairuotoju E. D. bei tėvu S. N., 2007-09-12, suklastotos sąskaitos- faktūros pagrindu, apgavęs naująją bendrovės direktorę E. B., nepagrįstai susimažino savo skolą bendrovei. Ieškovo manymu, tokie atsakovo veiksmai sąlygojo, bendrovei atsiradusią 56679,11 Lt žalą. Dėl tokių atsakovo veiksmų, Šiaulių apygardos prokuratūroje 2008-03-17, pagal BK 183 str. 2 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2009-05-18 baudžiamojoje byloje, ieškovas N. N. pateikė civilinį ieškinį dėl 56 679,11 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo. Tačiau, suėjus senaties terminui, 2012-09-17 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dėl ko civilinis ieškinys taip ir nebuvo išnagrinėtas, o žala liko neatlyginta.
Atsakovas N. N. su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (1 t., 40-46).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, nuo 2007-09-04 jis buvo nušalintas nuo bendrovės direktoriaus pareigų, ir buvo skirtas dviejų savaičių terminas darbo reikalų ir dokumentacijos perdavimui. Nuo tos pačios datos, 2007-09-04, bendrovės veiklai pradėjo vadovauti kita direktorė- E. B. Galutinai darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2007-09-20, ir iki darbo sutarties nutraukimo N. N., E. B. perdavė 14 520 JAV dolerių, 2700 Lt ir 16 700 Lt bei 1800 Eur grynųjų pinigų žalos dėl trūkumų atlyginimui. Atleidimo metu darbdavys jam nebuvo pareiškęs jokių turtinių pretenzijų. Atsakovas nepripažįsta padaręs bendrovei žalos, esą atliko pareigas sąžiningai, jokių kaltų veiksmų neatliko ir įstatymų nepažeidė. Atsakovas paaiškino, kad 2007-05-14 jis išrašė kasos išlaidų orderį- 8000 Eur sumai, kadangi 2007-05-12 bendrovės vairuotojui D. E., vilkiku SCANIA R124L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeliui vykstant į Maskvą, sugedo vilkiko važiuoklė, dėl ko reikėjo nurodytą sumą sumokėti už automobilio remontą. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo argumentais dėl 22841,67 Lt padarytos bendrovei žalos . Nurodė, kad 2007-07-12 bendrovės vairuotojas V.N., vilkiku Volvo, valst. Nr. (duomenys nesbelbtini), išvykus į Maskvą, pakeliui sugedo vilkikas. Kadangi tuo metu, bendrovėje vadybininku dirbo atsakovo tėvas- S.N., vairuotojas apie gedimą pranešė jam, todėl atsakovas nieko nežinojo, koks tai buvo gedimas. Tik praėjus beveik metams, vykstant ikiteisminiam tyrimui, atsakovas iš savo tėvo S. N. sužinojo, kad buvo sugedusi vilkiko pavarų dėžė, kurią reikėjo pakeisti, ir bendra kaina buvo- 232 400 rub. Pagal S. N. prašymą, atsakovas jam išdavė iš kasos 22 841,67 Lt vilkiko remontui. Atsakovas nesutiko ir su kita ieškovo žalos prašoma suma- 1800 Eur. Pažymėjo, jog 2007-09-04 jis buvo jau nušalintas nuo direktoriaus pareigų, todėl jis nei iš kasos nei savo pinigų nemokėjo už vilkiko remontą, apie kurį nieko nežinojo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, jog ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstai grindžiamas LR CK 6.247 str., 6.248 str., 6.263 str., reglamentuojančiais civilinę atsakomybę.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų S. N. su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį dėl žalos priteisimo (3 t., 22-24 b.l.). Nurodė, kad atsakovas N.N. yra jo sūnus, nuo 2007 m. gegužės ar birželio mėnesio iki 2007-09-20 dirbo UAB ,,Translitas“ vadybininku. Tiesioginis jo darbas buvo rūpintis vilkikų ir puspriekabių priežiūra ir remontu. Apie vilkikų gedimus, tolimųjų reisų vairuotojai pranešdavo jam (S. N.), o jis spręsdavo remonto ir apmokėjimo už remontą klausimus. Patvirtino, kad jo prašymu, direktorius N. N., vilkiko remontui, kol jo sūnus dirbo direktoriumi, iš kasos buvo išdavęs 22 841,67 Lt. Vėliau, vilkiko vairuotojas V. N., patvirtino, kad pinigai buvo sumokėti autoservise. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovo reikalavimu, jog bendrais veiksmais su N.N. ir D. E. padarė bendrovei 1800 Eur žalos. Pabrėžė, jog apie vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą nieko nežinojo, tuo metu direktorė jau buvo E. B., ir pinigų nei iš kasos negavo, nei iš N. N., kurie vėliau būtų užskaityti.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų D. E., su ieškovo ieškiniu nesutiko (3 t., 38, 39 b. l.). Nurodė, kad nuo 2006-12-06 iki 2007-11-15 dirbo bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Patvirtino, atsakovo nurodytas aplinkybes, jog 2007-05-12 vilkiku Scania R124L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš Šiaulių į Maskvą. Greitkelyje Ryga- Maskva, ties Tverės ir Maskvos sričių riba sugedo jo vairuojamo vilkiko važiuoklė. Apie šią aplinkybę informavo N. N.. Baigiant remonto darbus iš Lietuvos atvykęs jam nepažystamas vairuotojas atvežė 276 800 rublių, kuriuos sumokėjo už atliktą vilkiko remontą, sąskaitą- faktūrą, čekį jis parvežė į bendrovę. Grįžęs į bendrovę jis P. B. perdavė iš vilkiko išimtas detales. Apžiūrėję vilkiką N.N. ir P. B. dėl remonto jokių pretenzijų nereiškė. Po to buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, kuriame patvirtino savo parašu, kad 8000 Eur (276 800 rublių) gavo. Dėl kitų aplinkybių, trečiasis asmuo paaiškino, jog 2007-09-07 nenorėjo vykti į Rusiją ne su savo ir techniškai netvarkingu vilkiku Volvo. Tačiau direktorė E.B. privertė, pažadėjusi, grįžus iš reiso, jam suteikti atostogas, o joms pasibaigus- nutraukti su juo darbo sutartį. Nurodė, jog prieš sėdant į krovininį vilkiką Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus jam padavė P. B.. Bevažiuojant Pskovo srityje sugedo vilkiko sankaba. Apie gedimą telefonu informavo vadybininką P. , kuris nurodė važiuoti toliau. Tačiau Tverės srityje vilkikas sustojo galutinai, ir buvo nutemptas iki artimiausio Šachavskaja miestelio. D. E. pažymėjo, jog P. B. nurodė atlikti remontą, kuris kainavo 63000 rublių. Baigus remontą ir sumokėjus pinigus, kuriuos atvežė kitas žmogus, jis bendrovei perdavė sąskaitą- faktūrą ir čekį, detales atidavė P. B.. Trečiasis asmuo, pažymėjo, jog ieškinyje minimuose muitinių dokumentuose ir tachnografų parodymuose užfiksuotas laikas galėjo nesutapti su faktinių įvažiavimo į muitinės teritoriją laiku. Kiekvieną kartą, įvažiavęs į muitinę, jis skambindavo P. B. ir klausė kokią datą ir laiką muitininkai turėtų įrašyti CNR. Muitinės pareigūnai įrašydavo jo nurodytą datą ir laiką. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, jog tachnografų duomenis kartu su P. B., grįžus iš reiso ,,koreguodavo“, todėl jų rodmenys ne visada atitinka faktines aplinkybes. Pažymėjo, jog P. B. nurodymu kartais viename reise naudodavosi net dviem tachnografais. Tai buvo daroma siekiant įrodyti, kad krovinys pristatytas laiku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies (4 t., 23-34 b. l.).
Priteisė iš atsakovo N. N., ieškovui UAB ,,Translitas“ 50 464,07 Lt turtinės žalos atlyginimo, 12 616,02 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (63080,09 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Priteisė iš atsakovo N.N., bylinėjimosi išlaidas: ieškovo UAB ,,Translitas“ naudai- 1891,25 Lt žyminio mokesčio bei 8792,61 Lt išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti bei valstybės naudai- 68,30 Lt teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisė iš ieškovo UAB ,,Translitas“ bylinėjimosi išlaidas: atsakovo N. N. naudai- 440,00 Lt išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti bei valstybės naudai- 8,44 Lt teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas remdamasis byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, pažymėjo, jog atsakovas byloje neginčijo vilkiko remonto, ginčo mokėjimo dokumentų surašymo ir išdavimo laiko, šių aplinkybių nepaneigė ir byloje apklausti liudytojai, ko pasėkoje, teismas laikė, jog mokėjimuose dokumentuose (2007-05-136 akte ir čekyje) fiksuota data ir laikas atitinka atsakovo minimo remonto faktinio atlikimo ir šių dokumentų išrašymo datą ir laiką.
Teismas atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes patvirtino, jog 2007-05-13 mokėjimo dokumentų (akto ir čekio) išrašymo metu D. E. su vilkiku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), net nebuvo pasiekęs Pskovo. Iš viešai prieinamų duomenų apie atstumą tarp Pskovo ir Šachovskajos, teismas pastebėjo, jog nuo Pskovo iki Šachoskaja yra 588,5 km. atstumas, kas taip pat tik patvirtina minėtų mokėjimo dokumentų neteisingumą ir leidžia teismui įsitikinti, jog D. E. 2007-05-13 niekaip negalėjo remontuoti vilkiko, valstybinis Nr. . (duomenys neskelbtini), autoservise, esančiame Šachovskaja miestelyje, Rusijoje.
Teismas pažymėjo, jog atsakovo ir trečiojo asmens D. E. parodymai nesutampa. Paneigė atsakovo įvykių versiją, jo paties parodymais. Atkreipė dėmesį, jog nesutampa liudytojo D. E. nurodyta remonto kaina, kuri neva buvo sumokėta autoservise (63000 rublių), kai tuo tarpu sąskaita (aktas) ir čekis buvo išrašyti visiškai kitai sumai (276800,00 rublių), be to, teismas atkreipė dėmesį, kad duodamas parodymus D. E. minėjo net 3 valiutas (rublius, dolerius, eurus), ir tai, jog važiavo su pinigus atvežusiu vairuotoju į pinigų keityklą keisti atvežtus dolerius į rublius, o vėliau jau teigė, kad iš viso nematė atvežtų pinigų, kas teismo manymu, rodo visišką D. E. parodymų nenuoseklumą ir nepatikimumą.
Teismas remdamasis byloje šalių parodymais ir nustatytais faktais, darė išvadą, kad anksčiau nurodyti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog 2007-05-13 mokėjimo dokumentai (2007-05-13 aktas Nr. 45124 ir 2007-05-13 čekis dėl 276800,00 rublių apmokėjimo) yra tariami.
Teismas nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl atsakovo veiksmų teisinio vertinimo. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, akcentavo, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne darbo sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdinga įstatyminio atstovavimo bruožai.
Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas UAB ,,Translitas“ direktoriumi, ir atlikdamas 2007-05-14, 2007-07-13 mokėjimus iš ieškovo kasos ir vėliau pateikdamas buhalterijos įmonei juridinės galios neturinčius (tariamus) mokėjimo dokumentus veikė ,,išoriniuose“ bendrovės ir vadovo teisiniuose santykiuose, kadangi minėti atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmai (pinigų išėmimas iš kasos ir vėlesnis tariamų mokėjimų pateikimas buhalterijos įmonei) buvo grindžiami tikslu apmokėti už atliekamo įmonės turto (vilkikų) remonto paslaugas kitiems juridiniams asmenims (Rusijos autoservisams), t.y. atsakovas vienvaldiškai veikė bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis.
Teismas įvertinęs atsakovo argumentus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, laikė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip bendrovės valdymo organo (vadovo) fiduciarinių pareigų bendrovės atžvilgiu pažeidimą (neteisėtus veiksmus)- nesilaikė įstatymuose ir bendrovės įstatuose įtvirtintų savo pareigų (netinkamai ir neapdairiai tikrino buhalteriją tvarkančiai įmonei pateikiamų dokumentų patikrinimą, teisingumą ir tikrumą, organizavo įmonės veiklą ir priėmė akivaizdžiai nuostolingus, neatitinkančius protingos ir sąžiningos veiklos standartų sprendimus).
Teismo vertinimu, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jei atsakovas būtų tinkamai atlikęs savo, kaip bendrovės valdymo organo (vadovo) fiduciarines pareigas (rūpestingai tikrinęs savo darbuotojų veiksmus reisų į Rusija metu ir atsakingai tikrinęs mokėjimo dokumentus, prieš juos pateikdamas buhalterijos paslaugas teikiančiai įmonei), iš ieškovo kasos 2007-05-14 ir 2007-07-13 nebūtų išimtos anksčiau įvardintos pinigų sumos ir ieškovas nebūtų netekęs turto, t.y. patyręs 50464,07 Lt žalos.
Teismas nustatė, jog byloje neįrodytas 2007-05-13, ir 2007-07-13 autoremonto paslaugų suteikimo ir už minėtas paslaugas išrašytų mokėjimo dokumentų realumas, t.y. jog tikrai vilkikai buvo suremontuoti už iš ieškovo kasos išimtas pinigų sumas, ko pasėkoje, atsižvelgiant į anksčiau aptartą, teismas įvertinęs ieškovo patirtą žalą, padarė išvadą, jog ieškovas turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą.
Teismas atsižvelgdamas į tai, jog pagal teismų formuojamą praktiką vadovo atšaukimui iš pareigų darbo sutarties nutraukimas neturi lemiamos reikšmės, o visuotinis akcininkų susirinkimas atsakovą atšaukė iš direktoriaus pareigų 2007-09-04, darė išvadą, jog ieškovas su direktoriumi N. N. darbo santykius nutraukė 2007-09-04.
Dėl 2007-09-12 mokėjimo, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog nuostolių patyręs ieškovas dėl savo paties neapdairumo ir nerūpestingumo nesugebėjo įgyvendinti ieškovo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, dėl ko atsakovo praturtėjimas nelaikytinas nepagrįstu ir nesąžiningu, todėl ieškovo reikalavimą dėl 1800 Eur nuotolių priteisimo atmetė (CK 6.242 str. 3 d.).Byloje nėra įrodymų , kurie patvirtintų nesąžiningus atsakovo veiksmus, be to atsakovas pateikia įrodymus apie tai, kad jis atlygindamas žalą įmonei, sumokėjo ieškovui 1800 eurų.
Teismas atsižvelgdamas į CK normas, Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-09-17 nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti teisme prasidėjo iš naujo (CK 1.130 str. 3,4 d.). Kadangi ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovas civiline tvarka pareiškė 2012-11-29, t.y. praėjus vos 2 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, teismas konstatuoja, jog ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo civiline tvarka teisme pareiškė nepraėjus 3 metų ieškinio senaties terminui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Translitas“ (4 t., 41- 48 b.l.) prašo 2013 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas 2013-05-21 patikslintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškovo UAB ,,Translitas“ patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Priteisti iš atsakovo N.N. ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje: 233 Lt žyminį mokestį bei išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu, atmesta dalyje dėl 6215,04 Lt žalos, iš atsakovo turėjo būti priteista arba civilinę atsakomybę reglamentuojančių CK 6.263 str. nuostatų pagrindu, arba nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių CK nuostatų pagrindu.Apeliantas pažymėjo, kad nors pakvitavime nurodyta, kad direktorė E. B. gavo 1800 Eur, tačiau šie pinigai iš atsakovo realiai nebuvo gauti. Tokiu būdu paprasčiausiai buvo įformintas atsakovo skolos bendrovei sumažinimas 1800 Eur suma. Apelianto nurodymu, N. N.skola bendrovei buvo sumažinta sąskaitos- faktūros, kurią išrašė Rusijos Federacijoje esanti įmonė ,,R-FIN“ pagrindu ir neva jo tėvo lėšomis atliko mokėjimo pagal šią sąskaitą pagrindu. Tačiau, apelianto teigimu šios sąskaitos išrašymas ir remonto darbų atlikimo faktas yra akivaizdžiai suklastotas.Apeliantas pažymėjo, kad Šiaulių apskrities VMI 2011-07-15 atlikusi operatyvų patikrinimą, kaip UAB ,,Translitas“ buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos sumos, kurios nurodytos Rusijos Federacijos įmonių ,,R-FIN“ ir ,,KRAFT“ 2007-05-13, 2007-07-13 ir 2007-09-12 išrašytose sąskaitose- faktūrose, kurios yra fiktyvios.Apeliantas mano, jog buvo pagrįstas pagrindas iš N.N. priteisti ir 1800 Eur žalai atlyginti, todėl mano, jog teismas šioje dalyje ieškinį atmetė nepagrįstai.Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas dėl savo paties neapdairumo ir nerūpestingumo nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad nuostolių būtų išvengta, dėl ko atsakovo praturtėjimą nelaikė nepagrįstu ir nesąžiningu.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.242 str. 3 d. Mano, jog 6215,04 Lt suma iš atsakovo turėjo būti priteista remiantis CK 6.242 str. pagrindu, kaip nepagrįstas praturtėjimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. N. (4 t. 106-110 b. l.) prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jam procesinio dokumento surašymo išlaidas.
Atsakovas nurodė, kad įmonėje buvo nusistovėjusi tvarka, kad užsienyje sugedus vilkikams, jų vairuotojai skambindavo direktoriui, šis per vadybininkus telefonu susiskambindavo su įmonės užsienyje atstovais, išsiaiškindavo gedimo pobūdį, kainą, ir grynuosius pinigus išlaiduodavo iš kasos, išrašydavo kasos išlaidų orderį ir pats tiesiogiai, ar per vadybininkus perduodavo pasienyje grynuosius pinigus kitų įmonių vairuotojams, kad nuvežtų ir perduotų vairuotojams. Pažymėjo, jog dokumentai buvo pateikiami P. B., kuris juos patikrindavo, vėliau-buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, tačiau nei vienas iš šių asmenų nepastebėjo kokių nors šių dokumentų fiktyvumo požymių. Atsakovas pabrėžė, jog įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais, įstatymais yra griežtai reglamentuota vežėjo atsakomybė už krovinio laiku nepristatymą ar greitai gendančio krovinio sugadinimą, todėl kiekvienas uždelsimas įmonei būtų kainavęs baudas ir delspinigius.
Atsakovas pripažino, jog bendrovei buvo skolingas, todėl iki darbo sutarties nutraukimo E. B. perdavė 14 520 JAV dolerių, 2700 Lt ir 16700 Lt bei 1800 eurų grynųjų pinigų. E. B. parašė pakvitavimus, kad pinigus gavo, tai nebuvo pinigai skirti užskaitoms.
Atsakovas atkreipė dėmesį, jog atleidimo metu, darbdavys jo atžvilgiu jokių pretenzijų nepareiškė.
Atsakovas, remdamasis LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartimi Nr. 2K-7-81/2013, suformuota teismų praktika, pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti traktuojama kaip prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 ir 3 d.). Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutiko su apelianto argumentu, neva jis pripažino savo kaltę 2009-10-12 vykusios akistatos metu. Pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl senaties, o akistatos protokolas yra vienas iš procesinių nutrauktos baudžiamosios bylos dokumentų, kurie negali turėti įrodomosios galios civiliniame procese.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, jog ieškovo pateikta Rusijos Federacijos mokesčių ir rinkliavų ministro 2004-03-03 įsakymo Nr. BG-3-09/178 kopija negali būti tinkamu rašytiniu įrodymu čekio fiktyvumui pagrįsti, nes nepateikti įrodymai, ar šis aktas galiojo čekio išrašymo dieną. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad pinigų gavimo čekis neatitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, jog ieškovo pateikta kitos įmonės sąskaita už vilkiko remontą, negali būti laikomas tinkamu rašytiniu įrodymu, jog už atliktus remonto darbus Rusijoje, Lietuvos bendrovėms pridėtinės vertės mokestis neskaičiuojamas.
Apeliantas mano, jog apeliantas nepagrįstai remiasi liudytojų E. B. (kuri ėjo tuo metu direktorės pareigas) ir P. B. (kuris organizavo vilkiko remontą) parodymais, nes šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų S. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą (4 t., 103-105).
Šalies argumentai
Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo faktines bylos aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės. Esą apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Nerijaus Navicko skola bendrovei buvo sumažinta sąskaitos- faktūros, kurią išrašė Rusijos Federacijos įmonė ,,R-FIN“, pagrindu 1800 eurų sumai už vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Trečiasis asmuo S. N. pabrėžė, jog jis negavo jokių pinigų iš E. B., jokių vilkiko remonto darbų jis nederino ir už juos neapmokėjo.
Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, jog apeliantas įrodinėja jo kartu su E. D. ir N. N., kaip solidarią trijų atsakomybę, nors žalos priteisti prašė tik iš N. N..
Mano, jog apeliacinis skundas nepagrįstai grindžiamas LR CK 6.279 straipsniu, reglamentuojančiu civilinę atsakomybę, kadangi jį ir darbdavį siejo darbo santykiai, reglamentuojami LR Darbo kodekso normų, todėl jo manymu darbuotojų atsakomybės turi būti sprendžiama pagal darbo teisės normas, ne pagal civilinės teisės.
Atkreipė dėmesį, kad su juo darbdavys nebuvo sudaręs sutarties nei dėl visiškos individualios materialinės atsakomybės taikymo, nei dėl grupės materialinės atsakomybės taikymo.
Trečiojo asmens manymu, apeliantas nepagrįstai remiasi ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kaip neva S. N., N. N. ir E. D. kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kadangi Šiaulių apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė dėl senaties termino.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. N. pabrėžė, jog tuo metu, kai vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas, už transporto priemonių remontą buvo atsakingas P. B. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo mano, jog apeliacinis skundas nepagrįstai grindžiamas liudytojo P. B. ir jo žmonos –direktorės E. B. parodymais, nors faktiškai jie buvo atsakingi už įmonės veiklą nuo 2007 m. rugsėjo 5 d.
Trečiasis asmuo, atkreipė dėmesį, jog N.N. atsiskaitant su darbdaviu, jis dalyvavo ir matė, jog N. N. perdavė direktorei E. B. 16700 Lt ir 1800 eurų grynųjų pinigų, o E. B. parašė pakvitavimus, kad pinigus gavo. Minėtieji pinigai nebuvo susiję su kokiomis nors užskaitomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų UAB „Translitas“ apeliacinio skundo ribose. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas 2013-12-31 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą skundžia iš dalies, t.y. toje dalyje, kurioje buvo atmestas jo reikalavimas dėl 6 215,04 Lt žalos ir 1553,76 palūkanų priteisimo, t.y. nuostolių, patirtų dėl to, kad neva atsakovo skola buvo sumažinta sąskaitos-faktūros, kurią išrašė Rusijos Federacijos įmonė “R-FIN pagrindu 1800 eurų sumai už vilkiko VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę, bet šis nepagrįstai atsisakė ją taikyti, nes atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko įmonei buvo padaryta nurodyta žala. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jam nepagrįstai buvo sumažinta jo skola įmonei neva jo tėvo lėšomis atlikto mokėjimo pagal D.. pateiktą suklastotą sąskaitą bei darbų atlikimo aktą, kuri buvo išrašyta Rusijos Federacijoje neegzistuojančios įmonės sąskaitos pagrindu. Apeliantas nurodo, kad šiuos veiksmus atsakovas atliko veikdamas išvien su savo tėvu S. N. bei vairuotoju E. D.. Ieškovas nurodo, kad atsakovas šias aplinkybes žinojo, nes leido direktorei sumažinti skolą. Mano, kad jei S.N., D.E. nebūtų apgavę direktorės dėl tariamo vilkiko remonto, tariamo jo apmokėjimo iš asmeninių lėšų, o atsakovas N.N. nebūtų leidęs bendrovei sumažinti jo skolos, bendrovė nebūtų patyrusi žalos. Veiksmai yra atlikti bendrai nurodytų asmenų, ieškinį reiškia solidariam skolininkui N. N., gavusiam naudą.
Taip pat apeliantas teigia, kad buvo pagrindas taikyti nepagrįstą praturtėjimą CK 6.237 arba 6.242 straipsnį. Nesutinka su teismo išvadomis, nes atsakovas pinigus sutaupė nesąžiningai, žinodamas, kad tokios naudos iš tiesų neturi gauti. Taisyklė, kurią taikė teismas, gali būti taikoma tik tuo atveju, jei praturtėjusi šalis buvo sąžininga ir prieš nuostolių patyrusią dėl šalį nesiėmė apgaulės ar kitokių nesąžiningų veiksmų. Taigi apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Nors darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, kad atsakovas iki 2007-09-20 buvo įmonės direktorius, darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2007-09-20 (1t.,114b.l.),tačiau 2007-09-04 įmonės Visuotino akcininkų susirinkimo nutarimu(protokolas Nr.27) jis buvo nušalintas nuo direktorius pareigų, nutarta jį atleisti iš direktoriaus pareigų nuo 2009-09-04 dieno, direktore nuo 2007-09-05 buvo paskirta E. B.. Teismas remdamasis kasacinio teismo praktika pripažino darbo santykių su vadovu pabaigą 2007-09-04.Ieškovas nepateikė duomenų, kada įregistruotas šis vadovų pasikeitimas, tačiau proceso dalyviai šias aplinkybes, kad atsakovas nuo 2007-09-05 nebevykdė direktoriaus pareigų, o jas atliko E.B., pripažįsta, todėl jos laikytinos nustatytomis. Taigi šiuo atveju atsakovui nebegalėjo būti taikoma vadovo atsakomybė už žalą. Byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovas savo iniciatyva ar direktorės pavedimu 2007 m rugsėjo mėn. būtų organizavęs vilkiko VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus. Todėl kaip pagrįstai sprendė teismas, šiuo atveju pagal bylos aplinkybes galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl nepagrįsto praturtėjimo. Tiek vilkiko vairuotojo D.. P. B., E. B. paaiškinimai byloje patvirtina, kad šiuos vilkiko VOLVO remonto atlikimo klausimus bei apmokėjimą už jį sprendė E. B su P. B. Pats atsakovas neigia žinojęs apie kokius nors susitarimus dėl apmokėjimo už remontą, ką patvirtino ir byloje apklaustas liudytoju S.N.. Teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų nesąžiningas dėl 2007-09-12 atlikto mokėjimo už įmonės vilkiko automobilio remontą, su kuo teisėjų kolegija sutinka .Bylos duomenimis D. E. apie vilkiko gedimą pranešė P.B., vėliau šio vilkiko remonto, jo apmokėjimo klausimą sprendė E. B. su S. N. Apeliantas, skunde nurodydamas apie tariamą atsakovo žinojimą apie D.E., S.N. susitarimą, nepateikia jokių įrodymų, grindžia tik savo samprotavimais ir prielaidomis. Grįžęs iš reiso vilkiko vairuotojas D.E. sąskaitą už vilkiko remontą, darbų atlikimo aktą bei kitus su kelione susijusius dokumentus pateikė P. B, o ne N.N, ką teisme pripažino ir pats P. B., kuris bei įmonės vadovė turėjo įvertinti jų patikimumą ir tik tada priimti sprendimą dėl apmokėjimo.
Pažymėtina, kad vairuotojas D.E. reisą išvyko tuo metu, kai buvęs vadovas atsiskaitinėjo su įmone, nebevykdė joje jokių pareigų, įmonei tuo metu vadovavo E.B., t.y. D.E. išvyko į reisą 2007-09-12.Atsakovas visuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai tvirtino, kad jis nežinojo apie remontą ir nederino vilkiko remonto darbų, nematė remonto sąskaitų, kitų dokumentų ir negalėjo priimti jokių sprendimų, sąskaita jam nebuvo pateikta, pinigų remontui jis neišdavė iš kasos bei savo pinigais nemokėjo už remontą, apie sąskaitos apmokėjimą irgi nežinojo. Tai patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Teisme dalį šių aplinkybių patvirtino ir P.B., parodydamas, kad dėl remonto su D. E. kalbėjo jis ir sutiko, kad vilkikas būtų remontuotas, vairuotojas atsiųstų sąskaitą į įmonę, o vairuotojui grįžus iš reiso, šis patikino, kad automobilis buvo suremontuotas,visus pateiktus dokumentus apie remontą perdavė buhalterijai.
Atsakovas N. N. visuose procesiniuose dokumentuose, teisme tvirtino, kad jis perdavė grynais pinigais įmonės vadovei E. B. 14 520 JAV dolerių,2700 Lt , 16 7000 Lt bei 1800 eurų jo padarytos žalos apmokėjimui, ką teisme patvirtino ir jo tėvas S. N..Tuo tarpu E. B. tvirtina, kad ji gavo tik dalį pinigų, bet negavo 1800 eurų, kuriuos, pasitikėdama N. N., kad šis apmokėjo už atliktą remontą, užskaitė atsakovo skolos padengimui. Apeliantas skunde remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. 2009-10-12 akistatos su E.B. metu duotais parodymais (2 t, 83 b. l.).Tačiau šiuos parodymus negalima laikyti objektyviais. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad neesant apkaltinamojo nuosprendžio, šie parodymai neturi prejudicinės galios ir jais kaip patikimais įrodymais negalima remtis civiliniame procese, juolab, kad ikiteisminiame tyrime atsakovas pats paneigė šiuos parodymus, nurodydamas kaip netinkamai suprastą klausimą, kas užfiksuota ir 2011-01-14 d ikiteisminio tyrimo Šiaulių apygardos prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr.40-9-00008-08, teigdamas, jog apklausoje nurodydamas, kad 1800 eurų buvo užskaityti už vilkiko VOVO, v/n (duomenys neskelbtini) remontą, suprato, kad šie pinigai buvo užskaityti už UAB Translitas“ paimtus pinigus iš kasos, t.y. užskaityti kaip gryni pinigai, o ne kaip užskaita už minėto vilkiko remontą, nes jokių remonto darbų dėl šio vilkiko jis nederino, iš kasos paimtus pinigus grąžino dalimis grynais pinigais, įvairia valiuta (2t.,148-153 b .l.).Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti traktuojama kaip prejudiciniai faktai(CPK 182 str,2, 3 d).Taip pat pažymėtina, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsakovas tvirtino, kad sumokėjo 1800 eurų skolos grąžinimui, ką patvirtino ir pati įmonės direktorė, išduodama skolos patvirtinimo raštą, tokį raštą išdavė ir pačiam atsakovui.
Byloje apklausti liudytojai duoda prieštaringus parodymus, vieni atsakovo naudai, kiti ieškovo naudai. Abiejų pusių liudytojų parodymai vertintini kaip subjektyvūs ir teismas negali juos laikyti patikimais.
Atsakovo paaiškinimus patvirtina rašytinis įrodymas E. B. raštas, kad ji gavo iš N.N. 14 520 JAV dolerių,2700 lt , 16 700 lt ir 1800 eurų (1t.,51 b.l.,2t.79 b. l.).Nors ieškovas, liudytoja E. .N. eurų gavimo nėra nuneigtas, ieškovas neprašė pripažinti jo negaliojančiu. Ieškovas teigia tokiu būdu atlikęs N. N. skolos užskaitą , tačiau ieškovas yra įmonė, kuriai kaip juridiniam asmeniui keliami didesni reikalavimai. Nors įmonės vadovė teigia atlikusi skolos užskaitymą, tačiau nei buhalterinių dokumentų apie užskaitos atlikimą, nei vadovo įsakymo apie šio veiksmo atlikimą nepateikė. Byloje remiasi tik savo paaiškinimais, kurie prieštarauja atsakovo paaiškinimams. Esant prieštaravimams, yra remiamasi rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais šios sumos sumokėjimą. Teismas irgi konstatavo, kad byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas sumokėjo 1800 eurų. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu ir įrodinėjo, kad neatliko neteisėtų veiksmų ir nepraturtėjo ieškovo sąskaita. Visos operacijos, ūkiniai įvykiai, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu turėjo būti įforminami atitinkamais įrašais.
Sutiktina su apelianto nuomone, kad pateikti įmonei vilkiko remonto dokumentai –aktas, sąskaita, atsižvelgiant į pinigų sumokėjimo laiką, kitas aplinkybes, yra tariami, tačiau atsakovas jų nematė, jokių sprendimų nei dėl remonto, nei dėl užskaitos, kurią ieškovas nurodo atlikęs, nepriėmė. Ieškovas nepateikė įrodymų apie užskaitos atlikimą, apie nesąžiningus atsakovo veiksmus, nenuneigė grynųjų pinigų iš atsakovo gavimo. Ieškovo atstovė, teigdama, kad ji po to nurašė atsakovo 1800 eurų, tai atliko neapdairiai, nerūpestingai, netinkamai vykdydama pareigas, priimdama netinkamai įformintus remonto dokumentus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atmeta apeliacinį skundą.
Netenkinus ieškinio šioje dalyje, tuo pačiu pagrįstai nebuvo priteistos ir ieškovo paskaičiuotos palūkanos. Bylinėjimosi išlaidos advokato atsakovo teisinei pagalbai apmokėti buvo priteistos, laikantis ieškinio patenkinimo ir atmetimo proporcingumo taisyklių.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui yra priteistinos jo patirtos apeliacinėje instancijoje atstovavimo išlaidos 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Translitas“(įm.kodas 110019434) atsakovui N.N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.