- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-831-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22501-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „TechAgro“
- Kreditorius
- R. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TechAgro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-27531-964/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TechAgro“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys išieškotoja R. R., antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TechArgo“ (toliau ir pareiškėja) prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį išieškojimą iš UAB „TechAgro“ išieškotojos R. R. naudai.
2. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad 2022 m. lapkričio 4 d. gavo antstolio Dainiaus Šidlausko 2022 m. spalio 10 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2022 m. spalio 10 d. raginimą Nr. S22-31070 per vieną mėnesį nuo šio raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą: sumokėti 30 108,88 Eur skolą ir 313,35 Eur vykdymo išlaidas (bendra suma – 30 422,23 Eur), mokant į antstolio depozitinę sąskaitą. Teigė, kad skolinis įsipareigojimas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sutartinės hipotekos pagrindu sudaro tik 15 000 Eur, todėl neaišku, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas sumokėti daugiau kaip dvigubai didesnę sumą. Pareiškėja nesutinka su raginime nurodytu reikalavimu sumokėti 30 108,88 Eur skolą, skundu prašė panaikinti 2022 m. spalio 10 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2022 m. spalio 10 d. raginimą. Anot pareiškėjos, galimai neteisėti antstolio veiksmai vykdymo procese sukels neigiamas pasekmes pareiškėjai, nes antstolio pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai siekiant iš pareiškėjos išieškoti dvigubai didesnę skolos sumą nei yra pareiškėjos skolinis įsipareigojimas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sutartinės hipotekos pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi prašymą atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas (CPK 18, 281, 584 straipsniai). Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
5. Teismas nustatė, jog būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad jai kils neigiamos pasekmės, kadangi antstolio patvarkyme ir raginime neteisingai nurodyta išieškoma suma, pareiškėjos manymu, ji yra per didelė, neatitinka nurodytos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sutartinėje hipotekoje. Pažymėjo, kad išieškojimas pradėtas priėmus vykdyti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2022 m. liepos 4 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr.7175, piniginis išieškojimas – 15 000 Eur maksimali palūkanų ir delspinigių suma, 15 000 Eur skola ir 108,88 Eur žyminis mokestis.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; inter alia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018). Pirmos instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėja ginčytų notarės išduotą vykdomąjį įrašą, teismui nėra pateiktas pats vykdomasis įrašas, iš kurio būtų galima nustatyti neatitikimą išieškomose sumose, nurodytose vykdomajame įraše ir antstolio priimtuose procesiniuose dokumentuose, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimo.
7. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neargumentavo būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ji tik bendrai nurodė, kad antstolio veiksmai sukels neigiamas pasekmes pareiškėjai. Teismo vertinimu, tai niekaip nepagrindžia jos nurodomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, neįrodo grėsmės teismo sprendimo/nutarties vykdymui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos. Pareiškėjos nurodyti argumentai nesusieti su faktinėmis aplinkybėmis, jos pateikto skundo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad pareiškėja neįrodė ir antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
8. Nurodytų aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl jos prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Pareiškėja UAB „TechArgo“ (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) panaikinti antstolio Dainiaus Šidlausko 2022 m. spalio 10 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2022 m. spalio 10 d. raginimą reg. Nr. S22-31070; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti priverstinį išieškojimą iš UAB „TechArgo“. Atskirajame skunde nurodo, kad:
9.1. Pareiškėja nesutinka su antstolio Dainiaus Šidlausko 2022 m. spalio 10 d. Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei tos pačios dienos Raginimu įvykdyti sprendimą. Anot pareiškėjos, antstolis pažeidė veiklos teisėtumo principus, pažeidė skolininko (pareiškėjos) teises ir teisėtus interesus, nes Raginime įvykdyti sprendimą be jokio pridėto apskaičiavimo ar pagrindimo nurodyta dvigubai didesnė išieškotina suma, nei pareiškėja yra skolinga.
9.2. Anot pareiškėjos, teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neargumentavo būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl galimų neigiamų pasekmių. Pareiškėjos nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus sudaryta prielaida išieškoti dvigubai didesnę sumą nei turėtų, o tai dar labiau pablogintų pareiškėjos finansinę situaciją ir būtų privesta prie bankroto.
9.3. Teigia, jog jos nuomone, CPK nenumato jokios specialios vykdomojo įrašo panaikinimo procedūros.
9.4. Pažymi, jog pareiškėja neturi Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės išduoto vykdomojo įrašo, kadangi jis yra pateiktas antstoliui vykdyti. Mano, kad teismas turėjo visas galimybes minėtą dokumentą išsireikalauti iš antstolio, įpareigojus pastarąjį pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, tačiau minėtos pareigos neįvykdė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajam skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, nes teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti antstolio Dainiaus Šidlausko pradėtus vykdymo veiksmus pagal Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės išduotą vykdomąjį įrašą, iš esmės nurodydamas tik vieną argumentą, jog pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai gali kilti didelė turtinė žala.
13. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjos argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis yra aiški ir argumentuota. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; inter alia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog su pareiškimu pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji ginčytų notarės išduotą vykdomąjį įrašą. Tokių duomenų, kad nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodo atskirajame skunde apeliantė, CPK nenumato vykdomojo įrašo ginčijimo pagrindų ir procedūros, kadangi vykdomasis įrašas ginčijamas pareiškiant teisme ieškinį bendraisiais sandorių nuginčijimo ar negaliojimo pagrindais.
14. Nors pareiškėja teigė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, nebūtų užkirstas kelias galimai žalai atsirasti, t. y. pabloginti apeliantės turtinę padėti ar privesti ją prie bankroto, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečius priverstinius antstolio atliktus vykdymo veiksmus, nėra. Pažymėtina, kad nors pareiškėja byloje pateikė antstolio patvarkymus dėl Vykdomojo dokumento priėmimo bei Raginimo įvykdyti sprendimą, tačiau šie antstolio patvarkymai nepatvirtina, kad antstolis pareiškėjos atžvilgiu būtų atlikęs priverstinį lėšų nurašymą ar kito turto realizavimą, todėl nėra pagrindo spręsti apie galimą pareiškėjos nurodomos žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pareiškėjos samprotavimai, kad gali kilti žalos, negali būti pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti išieškojimo veiksmus. Tokio pobūdžio išimtinė laikinoji apsaugos priemonė, kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos nutartyje, turi būti taikoma, tik esant apskųstam pirminiam vykdomajam dokumentui, kurio pagrindo pradėtas išieškojimas, bei esant pakankami pagrįstų prielaidų žalai atsirasti. Dėl šios priežasties apeliantės argumentas, kad, jos teigimu, nurodyta išieškoti dvigubai didesnė nei hipotekinėje sutartyje nurodytas užtikrintos prievolės dydis, nesuponuoja būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir argumentai patys savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vadovavosi teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos UAB „TechArgo“ atskirąjį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.