Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą ir neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti:

ji, 2015-05-28 apie 22 val., būdama svečiuose pas L. D., adresu (duomenys neskelbtini), iš jos rankinuko pagrobė pastarajai priklausančią piniginę 25 eurų vertės, kurioje buvo 150 eurų bei A. D. vardu išduota AB „Swedbank“ banko elektroninė mokėjimo kortelė bei šios mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, t. y. lapelis su jame nurodytu PIN kodu. Tokiu būdu M. V. pagrobė L. D. priklausančio turto už 175 eurus bei neteisėtai įgijo A. D. priklausančią AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos laikė prie savęs iki 2015-05-29.

Be to, M. V. neteisėtai atliko finansinę operaciją, panaudodama vieną elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdama iš L. D. neteisėtai įgytą A. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninė mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybę patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, save identifikuodama, kaip teisėtą duomenų naudotoją, atliko dvi neteisėtas finansines operacijas, ir apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2015-05-28, 23.08 val. atėjusi prie AB „Swedbank“ priklausančio bankomato H023/HB, esančio Taikos pr. 115, Klaipėdoje, panaudodama neteisėtai įgytą A. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, save identifikuodama, kaip teisėtą duomenų naudotoją, bankomate išgrynino 700 eurų.

Po to tęsdama nusikalstamą veiką, M. V. 2015-05-29 00.21 val. atėjusi prie AB „Swedbank“ priklausančio bankomato H763/HB, esančio Taikos pr. 98, Klaipėdoje, panaudodama neteisėtai įgytą A. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, save identifikuodama, kaip teisėtą duomenų naudotoją, bankomate išgrynino 20 eurų. Tokiu būdu M. V. apgaule savo naudai įgijo A. D. priklausančius 720 eurų.

Kaltinamoji M. V. kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, parodė, kad ji pažįsta nukentėjusiąją L. D.. Tikslios dienos neatsimena, kai 2015 metais ji buvo (duomenys neskelbtini) pas savo močiutę. Paprašius L. D., kuri buvo atvykusi pas savo tėvus, ją parvežti iki Klaipėdos, ji sutiko ir apie 21.00 val. ją paėmė iš autobusų stotelės. Įsėdusi į automobilį, pastebėjo, kad automobilyje buvo dar vienas vaikinas, kuris sėdėjo automobilio gale. Atvažiavusios į Klaipėdą, nusprendė užsukti pas L. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atsigerti kavos. Kiek ten pabuvusi, iš L. D. išėjo apie 22 val. ir grįžo automobusu Nr. 5 į savo namus, esančius Šilutės plente. Ryte, apie 6.30 val., jai paskambino L.. Ji jai pasakė, kad ji atiduotų jos piniginę, nes neva ji pavogė jos pinigus. Tuo metu ji nebuvo pilnai prabudusi, todėl neatsimena, ar L. ką nors pasakė. Vėliau L. jai rašė SMS žinutes. Kai ji vėl jai paskambino, L. jai grasino, kad jei ji neatiduos piniginės, ji pasakys savo tėvui, jog ji neva nuėmė iš jo kortelės pinigus. Tada ji paaiškino L., kad ji jokios piniginės neėmė ir jokių jos tėvo pinigų iš bankomato neėmė. L. pradėjo grasinti, kad jei ji nenori, kad visi sužinotų apie pavogtą piniginę, tai ji privalo pasiimti paskolą ir atiduoti jai pavogtus pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui nenurodė, kad tą vakarą buvo užsukusi pas L. į namus, kadangi ji bijo L., ji pastoviai jai grasina, negali ramiai praeiti pro ją. Tvirtina, kad ji nevogė iš L. D. rankinės piniginės ir neatliko jokių bankinių operacijų, pasinaudodama A. D. banko kortele. Negali paaiškinti, kodėl specialisto išvadoje konstatuota, kad bankomato fotonuotraukose yra jos atvaizdas ir kaip piniginėje atsirado raštelis, su jos ranka užrašytu L. D. telefono numeriu.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad ji įvykio dieną nuvyko pas savo tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime. Vakare važiuojant atgal į Klaipėdą, autobusų stotelėje pastebėjo M., kuriai pasiūlė ją parvežti iki Klaipėdos. Automobiliu ji važiavo viena, jokio vaikino, kaip kaltinamoji teigia, su ja nebuvo. Grįžus su M. iki jos namų, M. užsuko pas ją į namus, kadangi jai ilgai būtų tekę laukti autobuso. Jai reikėjo ruoštis išleistuvėms, todėl ji iškart nuėjo į virtuvę ruošti užkandžių, o M. vis vaikščiojo po jos butą. Po kiek laiko M. išvyko namo. Tik ryte pastebėjo, kad rankinuke nebėra jos piniginės. Rankinuką grįžusi namo paliko koridoriuje. Iš pradžių pamanė, kad piniginę paliko pas tėvą, paskiau atsiminė, kad atsirakinusi duris ir dėdama raktus į rankinuką, matė, kad jos piniginė buvo rankinuke. Tada ji iškart parašė M. SMS žinutę ir pareikalavo gražinti jai jos piniginę. M. prisipažino, kad paėmė iš jos piniginę. Jai paklausus M., kiek jai liko iš banko koretelėje buvusių 1000 Eur, M. pasakė, kad jai liko tik 100 eurų, todėl ji pradėjo ant M. šaukti ir reikalauti, kad grąžintų nors tiek, kiek jai liko. Tada M. prižadėjo atvežti jai piniginę į darbą, tačiau vėliau kažkur dingo. Po kiek laiko jai paskambino iš policijos komisariato ir pranešė apie rastą jos piniginę. Nuvažiavusi ten, atsiėmė savo piniginę. Prieš vagystę piniginėje buvo 150 eurų, tėvo kortelė su PIN kodu, kurių atgavusi piniginę, jų neberado. Ji piniginėje turėjo tėvo banko kortelę su PIN kodu, kadangi reikėjo vežti mamą į ligoninę, todėl tėvas davė kortelę su PIN kodu, kad ji nuimtų grynųjų pinigų. Policijos pareigūnai ją nukreipė į kitą komisariatą, kur nuvykusi parašė pareiškimą dėl įvykusios vagystės. Nuėjusi iki bankomato, pamatė, kad iš tėvo sąskaitos nuimti visi pinigai. Apžiūrėjusi piniginę, joje rado raštelį su užrašytu jos telefono numeriu. Ji niekada tokio raštelio neturėjo piniginėje. Byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamosios.

Liudytojas N. S. parodė, kad datos neatsimena, tai buvo prieš metus laiko, kai jis su draugu važiavo iki savo namų autobusu Nr. 12. Įlipo į autobusą Tilžės g. (prie Tilžės turgaus) ir važiavo link 3 poliklinikos Šilutės plentu. Jiems atsisėdus, jo draugas pastebėjo ant grindų gulinčią piniginę, netoli jos sėdėjo mergina, tačiau mano, kad tai buvo ne tos merginos piniginė. Ši mergina kiek pavažiavusi, išlipo iš autobuso, todėl jis su draugu paėmė numestą piniginę. Išlipę iš autobuso, pasižiūrėjo į piniginės vidų, ten rado raštelį su telefono numeriu, todėl surinkę užrašytą numerį, pranešė atsiliepusiai moteriai, kad jie rado piniginę. Tačiau moteris pradėjo šaukti, kad neva jie pavogė jos piniginę ir ji kreipsis į policiją. Jis su savo draugu išsigando, todėl iškart paskambino savo mamai, kuri liepė atvykti pas ją į darbą ir iš ten kartu su mama nuvyko į policijos komisariatą, kur atidavė rastą piniginę.

Iš 2015-05-29 protokolo-pareiškimo matyti, kad L. D. kreipėsi į policiją, nurodydama, kad ji 2015-05-29, apie 07.05 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog iš jos rankinuko yra pavogta piniginė, kurioje buvo 150 eurų, įvairios nuolaidų kortelės, jos vardu išduoti dokumentai. Mano, kad jos piniginę pavogė M. V., kuri vakare buvo jos namuose ir po jos išėjimo, į butą niekas nebuvo atėję. Ji gyvena viena. Susisiekus su M. V. telefonu, ji prisipažino, kad pavogė iš jos piniginę ir kad nuo piniginėje buvusios tėčio kortelės nuėmė 700 eurų, žadėjo viską grąžinti, tačiau negrąžino. Vėliau jai iš PK paskambino ir pranešė, jog jie turi jos piniginę. Nuvykus į minėtą komisariatą, piniginė jai buvo gražinta. Apžiūrėjus piniginę, pastebėjo, kad joje nėra 150 eurų, dokumentai, buvę piniginėje, palikti. Piniginėje rado raštelį su jame užrašytu jos telefono numeriu. Ant šio raštelio buvo ne jos ranka parašytas telefono numeris. 2015-05-29 patikrinus AB „Swedbank” bankomate pinigų likutį, pastebėjo, kad nuo jos tėčio A. D. yra nuimta apie 700 eurų (1 tomas, b. l. 1).

Iš 2015-06-08 protokolo-pareiškimo matyti, kad A. D. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad 2015-05-29 apie 15.00 val. jam paskambino jo dukra, kuri pranešė, kad ji 2015-05-29, apie 07.00 val. pamatė, kad iš jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogta jos piniginė, kurioje buvo AB „Swedbank” banko kortelė, išduota jo vardu, nuo jos nuimta 720 eurų be jo sutikimo. PIN kodas buvo užrašytas ant lapelio ir įdėtas toje pačioje piniginėje (1 tomas, b. l. 2).

Iš nukentėjusiojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015-05-27, iš namų adresu (duomenys neskelbtini), dukra L. D. gim. (duomenys neskelbtini) vežė žmoną į ligoninę, todėl jis davė savo dukrai savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankomato kortelę ir pasakė jos PIN kodą, kad galėtų mieste nuimti bankomate pinigų. Kiek žino, dukra PIN kodą užsirašė ant lapelio ir su jo bankomato kortele įsidėjo į piniginę. Vėliau buvo grįžusi namo į kaimą. 2015-05-28 vakare dukra išvažiavo į Klaipėdos m. 2015-05-29 ryte paskambino jam dukra L. D. ir pasakė, kad rankinėje nėra piniginės. Vėliau tos pačios dienos vakare jam vėl paskambino dukra ir pasakė, kad policijoje jai buvo grąžinta piniginė ir kad ji bankomate patikrinusi jo sąskaitos likutį, pamatė, kad jo sąskaitoje beveik nėra likę pinigų, tik keli euro centai. Suprato, kad nuo jo sąskaitos be jo leidimo buvo nuimti pinigai. Tada dukra pasakė, kad 2015-05-28 važiuodama į Klaipėdos m. kaime sutiko savo vaikystės draugę M. V. ir ją pavežė iki Klaipėdos, dar sakė, kad M. V. buvo užėjusi pas dukrą į namus, adresu (duomenys neskelbtini), palaukti autobuso ir tik ji galėjo iš rankinuko pagrobti jos piniginę, kurioje buvo ir jo minėta banko kortelė. Patikrinęs banke savo sąskaitą, pamatė, kad 2015-05-28 bankomate, esančiame Taikos pr. 115, Klaipėdoje, nuo jo sąskaitos su jo bankomato kortele buvo nuimti 700 eurų bei 2015-05-29 bankomate, esančiame adresu Taikos pr. 98, Klaipėda, su jo bankomato kortele nuo jo sąskaitos be jo leidimo buvo nuimta dar 20 eurų. Viso be jo leidimo nuo jo sąskaitos buvo nuimta 720 eurų. Dėl nuimtų pinigų nuo jo sąskaitos padaryta 720 eurų turtinė žala (1 tomas, b. l. 28-29).

Iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų papildomų parodymų matyti, kad Klaipėdos miesto 1PK 405 kabinete jai buvo parodytos iš AB „Swedbank“ banko atsiųstos foto nuotraukos asmens, kuris nuo jos tėčio A. D. sąskaitos bankomate nuima pinigus. Iš ten esančių nuotraukų ji atpažino, kad bankomate pinigus nuima būtent M. V.. Nors nuotraukos neryškios, tačiau ją atpažįsta iš bendrų bruožų, šukuosenos, net striukė tokia pati, kaip ji buvo 2015-05-28 (vagystės dieną) apsirengusi (1 tomas, b. l. 15-16).

Iš 2015-06-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. D. savo iniciatyva pateikė daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefoną „SONY“, piniginę, L. D. vardu išduotus: asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, AB „Swedbank“ dvi bankomato korteles, tris parduotuvių nuolaidų korteles „Lukoil“, „Orlean“, „Lukoil“ ir A. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ bankomato kortelę, lapelį su PIN kodu, lapelį su telefono numeriu (1 tomas, b. l. 17).

Iš 2015-06-02 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas L. D. priklausantis telefonas „SONY“ ir jame esančios žinutės, nustatyta, kad L. D. telefonu susirašinėja su adresatu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), adresų knygelėje pažymėtas kaip „M. J“. Susirašinėjimas vyksta apie pinigų nuėmimą nuo tėvo kortelės ir jų grąžinimą. Taip pat apžiūrėti: piniginė, L. D. vardu išduoti: asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, dvi AB „Swedbank“ banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), trys parduotuvių nuolaidų kortelės: „Lukoil“, „Orlean“, „Lukoil“, A. D. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Lapelis su užrašu „0473“. Lapelis su užrašu „(duomenys neskelbtini) Mano Numeris“ (1 tomas, b. l. 18-24).

Iš AB banko „Swedbank“ A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog AB „Swedbank“ bankomate H023/HB, adresu Taikos pr. 115, Klaipėda, 2015-05-28 23.08 val. buvo nuimta 700 eurų, AB „Swedbank“ bankomate H763, adresu Taikos pr. 98, Klaipėda, 2015-05-29 00.21 val. buvo nuimta 20 eurų (1 tomas, b. l. 33, 37).

2015-09-07 specialisto išvadoje Nr. 11-1593 (15), 11K-236 (15) nurodyta, kad yra tikimybės, jog tirti pateiktose foto nuotraukose (nuotraukos iš bankomatų, kuriuose atliktos pinigų išgryninimo operacijos 2015-05-28 23.08 val. ir 2015-05-29 00.21 val.) ir pateiktoje fotografuotoje lyginamojoje medžiagoje yra vienas ir tas pats asmuo (1 tomas, b. l. 50-55).

2015-12-21 specialisto išvadoje Nr. 11K-232(15) nurodyta, kad tirti pateiktame lapelyje esantis įrašas „(duomenys neskelbtini) Mano Numeris!“ yra tinkamas rašiusiojo asmens identifikavimui ir šį įrašą parašė M. V. (1 tomas, b. l. 94-97).

2015-09-01 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-263/2015 konstatuota, kad tyrimo metu M. V. <...iš pradžių išvis neigė bet kokius veiksmus su A. D. vardu išduota banko kortele, vėliau pasakojo, kad ji nevogė piniginės, o pati L. D., kurią pažįsta nuo vaikystės, jai davė savo tėvo kortelę ir jos paprašė išgryninti iš bankomato su ta kortele pinigų, pasakė PIN kodą, ir ji sutikusi....> (1 tomas, b. l. 155).

Iš akistatos tarp nukentėjusiosios L. D. ir kaltinamosios M. V. protokolo matyti, kad abi pasiliko prie savo parodymų (1 tomas, b. l. 112-114).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji M. V. 2015-05-28, apie 22.00 val., būdama svečiuose pas L. D., iš jos rankinuko pagrobė pastarajai priklausančią piniginę 25 eurų vertės, kurioje buvo 150 eurų bei AB „Swedbank“ banko elektroninė mokėjimo kortelė, išduota A. D. vardu, bei šios mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, t. y. lapelis su jame nurodytu PIN kodu, ir neteisėtai laikė prie savęs iki 2015-05-29. Tokia asmens veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos) ir 214 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad M. V. laikotarpiu nuo 2015-05-28 23.08 val. iki 2015-05-29 00.21 val. neteisėtai atliko dvi finansines operacijas svetima – A. D. vardu išduota AB „Swedbank“ banko elektronine mokėjimo kortele, identifikuodama save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, taip apgaule savo naudai įgijo A. D. priklausančius 720 eurų. Teismas sprendžia, kad ši kaltinamosios veika ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo kvalifikuota atskirai pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, tai yra neteisėtu mokėjimo kortelės duomenų (PIN kodo) panaudojimu, neteisėtu finansinių operacijų atlikimu M. V. buvo kaltinama dviem nusikaltimais, kaip pavieniais atskirais nusikaltimais, todėl kvalifikacija keistina iš pavienių nusikalstamų veikų, perkvalifikuojant į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Teisės teorijoje nurodoma, kad tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų sudaryti savarankiškus nusikaltimus, tačiau šiuo atveju tokiais nelaikomi, bet sudaro vieno nusikaltimo atskiras grandis. Nustatyta, kad M. V. neteisėtas finansines operacijas atliko turėdama vieningą tikslą – užvaldyti A. D. sąskaitoje esančius pinigus ir tuo tikslu veikė. Ji atliko finansines operacijas nors ir skirtinguose bankomatuose, tačiau nedideliu laiko skirtumu ir ši veika tęsėsi tol, kol sąskaitoje buvo pinigų. Šios aplinkybės rodo, kad M. V. veikė esant vieningai tyčiai, todėl tokie jos veiksmai kvalifikuotini kaip tęstiniai ir kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o ne kaip atskiri nusikalstamų veikų epizodai.

Nors kaltinamoji neprisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tvirtino, kad ji būdama svečiuose pas L. D., iš jos rankinuko jokios piniginės su joje esančiais daiktais nevogė ir pasinaudodama svetima banko koretele, jokių pinigų bankomatuose neišgrynino, tačiau tokius jos parodymus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tokie kaltinamosios teiginiai vertintini kritiškai ir laikytini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. M. V. kaltę dėl minėtų veikų padarymo patvirtina nukentėjusiosios L. D., liudytojo N. S. parodymai, nukentėjusiojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiosios L. D. parodymais, abejoti jų patikimumu, nes jie išliko nuoseklūs, aiškūs, konkretūs viso proceso metu nuo pat pareiškimo policijai apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką parašymo momento. Jos parodymai atitinka byloje esančiuose A. D. banko sąskaitos išrašuose užfiksuotą informaciją apie iš sąskaitos išskaitytas pinigines lėšas, AB „Swedbank“ banko pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas pinigus bankomatuose išėmęs asmuo, specialisto išvadas, kuriose nurodyta, jog tikimybė, kad tirti pateiktose foto nuotraukose ir pateiktoje fotografuotoje lyginamojoje medžiagoje yra vienas ir tas pats asmuo bei kad tirti pateiktame lapelyje esantį įrašą „(duomenys neskelbtini) Mano Numeris!“ parašė M. V., taip pat ir apžiūros protokole užfiksuotą informaciją apie nukentėjusiosios susirašinėjimą su kaltinamąja po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina ir tai, kad pati kaltinamoji teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nors ir iš pradžių neigė savo kaltę dėl jai inkriminuojamų veikų, tačiau vėliau nurodė, kad ji nevogė piniginės, pati L. D. jai davė savo tėvo kortelę ir jos paprašė išgryninti iš bankomato pinigų, pasakė PIN kodą, o ji sutikusi. Tokiu būdu aptartų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. V. įvykdė jai inkriminuojamas nusikaltimas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad turtas pagal BK 178 straipsnį – tai turintys vertę daiktai, todėl aprašant veiką, kuri pripažinta įrodyta, į pagrobtų daiktų sąrašą neturi būti įtraukiami daiktai, neturintys piniginės vertės, taip pat dokumentai, mokėjimo instrumentai. Minėtų daiktų pagrobimas turto vertei, kartu ir veikos kvalifikavimui bei bausmės dydžiui pagal BK 178 straipsnį neturi įtakos, jie nėra vagystės dalykas, todėl jų išvardijimas yra perteklinis. Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad M. V. pagrobė tris nuolaidų korteles, L. D. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, L. D. vardu išduotas dvi AB „Swedbank“ banko korteles.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamosios M. V. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių (nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje), apysunkių (nusikaltimai, numatyti BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) bei baudžiamajam nusižengimui (veika, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje), jos nukreiptos į kito asmens nuosavybę bei elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumą, jais nukentėjusiesiems padaryta žala, ji neatlyginta. Kaltinamoji anksčiau neteista, 4 kartus bausta administracine tvarka, iš jų 2 kartus už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, yra jauno darbingo amžiaus, augina mažametį vaiką. Bylos duomenimis, kaltinamoji gydėsi VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale, paskutinį kartą nuo 2011-09-23 iki 2011-09-30, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu reikalaujančiu gydymo (1 tomas, b. l. 135). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-263/2015 nurodyta, kad su M. V. šiuo metu galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir ji gali dalyvauti teismo posėdyje (1 tomas, b. l. 153-156). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. M. V. nepripažino jai inkriminuojamų nusikaltimų, dėl savo veiksmų nesigailėjo, kritiškai savo elgesio nevertino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad M. V. skirtinos BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant mažesnius, nei pagal BK 50 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio reikalavimus apskaičiuotas šių bausmių vidurkis, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą pagal BK 49 straipsnio 3 dalies, 61 straipsnio reikalavimus apskaičiuotam šios bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, tokios bausmės atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji M. V., kaip minėta, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną tyčinį nesunkų, du tyčinius apysunkius nusikaltimus, už kuriuos jai skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė nesiekianti ketverių metų. Teismas taip pat turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes, kaip minėta, kaltinamoji anksčiau neteista, yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką. Todėl paskirtos bausmės vykdymas M. V. atidėtinas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, jai skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei auklėti ir prižiūrėti savo mažametį sūnų M. V., rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinė ieškovė L. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 13). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamosios kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamosios neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamosios M. V. civilinės ieškovės L. D. naudai priteistina 150 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 720 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 31). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamosios kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamosios neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamosios M. V. civilinio ieškovo A. D. naudai priteistina 720 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lapelis su užrašu „+37060753011 Mano Numeris“ (1 tomas, b. l. 26) bei dvi optinės duomenų laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 25 parų arešto bausme;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes bausmes, po to bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei auklėti ir prižiūrėti savo mažametį sūnų M. V., rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės L. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl 150 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios M. V. civilinės ieškovės L. D. naudai priteisti 150 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo A. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl 720 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios M. V. civilinio ieškovo A. D. naudai priteisti 720 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lapelį su užrašu „+37060753011 Mano Numeris“ (1 tomas, b. l. 26) bei dvi optines duomenų laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.