Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nr.1A - 446- 138/2010 Proceso numeris:13-1-3258-06 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4. 6. (S) Pranešėjas A. Stankus

2010 m. lapkričio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorams Donatui Puzinui, Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Ramūnui Gudašiui, Vytautui Gineikai, Rasai Kalkauskienei, Alvydai Medišauskienei, Reginai Atkočaitienei, Singridai Samoškienei, Ramutei Budrytei, Alfonsui Šarkai, nuteistiesiems G. K. , K. V. , M. Z. , A. P. , Ž. K. , teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų Ž. K. , A. M. , M. Z. , G. K. , E. C. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžio, kuriuo:

G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 289 str. ir 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. (2 epizodai) ir nubaustas: pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 str. 3 d., 289 str. 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 215 str. 1 d. (D. J. mokėjimo kortelės panaudojimas) 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. (S. R. mokėjimo kortelės panaudojimas) 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 289 str. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ši bausmė subendrinta su pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. (2 epizodai) paskirtomis bausmėmis, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 25 str. 3 d., 289 str. ir nubaustas: pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 5 m. laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 str. 3 d. ir 289 str. 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 25 str. 3 d., 289 str. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-08-04 nuosprendžiu paskirta 3 metų 9 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 m. laisvės atėmimo bausmė.

K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubaustas 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-17 nuosprendžiu paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. ir 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. ir nubaustas: pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. ši bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000-12-28 nuosprendžiu paskirta ir Kauno apygardos teismo 2003-11-20 nutartimi paskirta 7 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausme (neatlikta bausmės dalis – 5 dienos) ir paskirta galutinė subendrinta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Ž. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. ir nubaustas 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme.

A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. ir 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. ir nubaustas: pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-10-27 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 50 MGL bauda ir paskirta subendrinta bausmė - 3 metų laisvės atėmimas ir 50 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-04-10 nuosprendžiu paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta bausmė– 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 50 MGL bauda.

K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 259 str. 2 d. ir nubaustas: pagal BK 178 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 4 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 str. 2 d. 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-05-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

O. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 259 str. 1 d. ir nubaustas: pagal BK 178 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 str. 1 d. nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006-11-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, ją iš dalies pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

E. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. ir nubaustas 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.

E. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. ir 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. ir nubaustas: pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. - 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 str. 3 d. ir 215 str. 1 d. - 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat paskirta jam baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šiuos darbus paskirta atlikti per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. ir nubaustas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-01-20 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

I. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. ir nubaustas 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėn. laikotarpiui, įpareigojant I. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat paskirta jam baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šiuos darbus paskirta atlikti per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. ir nubaustas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 2008-03-13 nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d.. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Tenkintas civilinio ieškovo I. Š. ieškinys pilnai ir priteista jam iš K. B. ir O. D. solidariai 2092,51 Lt.

Tenkintas civilinio ieškovo A. Č. ieškinys pilnai ir priteista jam iš G. K. , K. V. , K. B. ir Ž. K. solidariai 18 300 Lt.

Tenkintas civilinio ieškovo D. D. ieškinys pilnai ir priteista jai iš G. K. ir A. M. solidariai 2 860 Lt.

Tenkintas civilinio ieškovo A. V. ieškinys pilnai ir priteista jai iš G. K. ir A. M. solidariai 2 140 Lt.

Tenkintas civilinio ieškovo V. S. ieškinys pilnai ir priteista jai iš G. K. , A. P. , E. C. , A. V. , E. Š. solidariai 8 281 Lt.

Tenkintas civilinio ieškovo O. N. ieškinys pilnai ir priteista jai iš G. K. , K. V. , M. Z. , O. D. ir K. B. solidariai 1 200 Lt.

Tenkintas civilinio ieškovo M. M. ieškinys pilnai ir priteista jam iš G. K. , K. V. , M. Z. , O. D. ir K. B. solidariai 20 000 Lt.

Tenkintas civilinio ieškovo D. J. ieškinys pilnai ir priteista jai iš G. K. , M. Z. , A. P. ir E. Š. solidariai 2 500 Lt.

Tenkintas civilinio ieškovo A. S. ieškinys pilnai ir priteista jai iš G. K. , A. P. , Ž. K. , E. C. ir I. K. solidariai 1 000 Lt.

Tenkintas civilinio ieškovo R. A. ieškinys pilnai ir priteista jai iš G. K. ir Ž. K. solidariai 600 Lt.

Dėl kitų nuteistųjų apeliacine tvarka skundų negauta.

Kolegija išnagrinėjo skundus, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. , Ž. K. ir G. K. nuteisti už tai, kad jie ir K. V. bei A. P. , būdami nuteisti teismo nuosprendžiais laisvės atėmimo bausmėmis ir jas atlikdami Marijampolės pataisos namuose 25 būryje, turėdami vieningą tikslą nekonkretizuotą laiko tarpą ir nusikalstamos veiklos epizodų skaičių skambinti nepažįstamiems, dažniausiai senyvo amžiaus ir nepilnamečiams asmenims ir prisistačius jų artimais giminaičiais, šių tariamai nurodytais asmenimis ar policijos pareigūnais, klaidinti nukentėjusiuosius pranešimais apie tai, kad jiems artimi asmenys yra padarę teisėtvarkos pažeidimus ir susitaikymui su nukentėjusiaisiais bei baudžiamosios atsakomybės išvengimui yra būtina perduoti pastariesiems asmenims ar pareigūnams nurodytas pinigų sumas, ir, tokiu būdu, savo, bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti didelės, konkrečiau neapibrėžtos, vertės svetimą turtą, pinigines lėšas ar lėšas išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitoms papildyti, ne vėliau 2006 m. spalio mėnesio, patys tiesiogiai, o su laisvėje esančiais asmenimis - telekomunikacijos priemonių pagalba, subūrė organizuotą nusikalstamą grupę, kurios nariams pavedė skirtingas užduotis ir vaidmenis, tai yra:

G. K. , M. Z. , K. V. , A. P. ir Ž. K. skambindavo nepažįstamiems, dažniausiai senyvo amžiaus ar nepilnamečiams asmenims, prisistatydavo jų artimais giminaičiais ar policijos pareigūnais, klaidindavo nukentėjusiuosius pranešimais apie tai, kad jiems artimi asmenys yra padarę teisėtvarkos pažeidimus ir susitaikymui su nukentėjusiaisiais bei baudžiamosios atsakomybės išvengimui yra būtina perduoti pastariesiems asmenims įvairias pinigų sumas ar daiktus, sukurstydavo laisvėje esančius pažįstamus asmenis apsimetinėti tariamų nukentėjusiųjų artimais giminaičiais, imti šių apgaulės įtakoje perduodamus pinigus ir kitokias materialines vertybes, telefonu perdavinėdavo šiems bendrininkams nurodymus dėl aukščiau aprašytų veiksmų atlikimo ir disponavimo nusikalstamu būdu įgytu turtu, iš laisvėje esančių bendrininkų gaudavo potencialių aukų telefonų numerius, kitą telefonų knygose spausdinamą informaciją;

A. M. ir E. C. nuteisti už tai, kad jie ir K. B. , O. D. , E. Š. , R. M. , A. M. , I. K. bei A. V. kaltinamųjų G. K. , M. Z. , K. V. , A. P. ir Ž. K. nurodymu vykdavo pas nukentėjusiuosius, prisistatinėdavo tariamais nukentėjusiaisiais, nukentėjusiųjų artimaisiais ar pareigūnais, imdavo iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas, šias sumas pervesdavo arba organizuodavo pervedimą į G. K. tiesiogiai ar per bendrininkus nurodytas sąskaitas bankuose, arba perduodavo G. K. ar jo bendrininkų nurodytiems asmenims, arba organizuodavo nusikalstamai veiklai naudojamų išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitų papildymą;

G. K. , M. Z. , Ž. K. , A. M. , E. C. nuteisti už tai, kad jie ir K. V. , A. P. K. B. , O. D. , E. Š. , R. M. , A. M. , I. K. bei A. V. į nusikalstamos veikos mechanizmą įtraukė ir kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, nesuvokusius savo veiksmų nusikalstamumo, kuriuos įtikino apgaule įgytas sumas pervesti ar organizuoti pervedimą į G. K. tiesiogiai ar per bendrininkus nurodytas sąskaitas bankuose arba perduoti nurodytiems asmenims, arba įgyti už jas ir siųsti kaltininkams materialines vertybes, arba organizuoti nusikalstamai veiklai naudojamų išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitų papildymą, taip pat suteikti savo vardu bankuose atidarytų sąskaitų mokėjimo korteles su prisijungimo duomenimis ir tokiu būdu suteikti galimybę disponuoti į bankų sąskaitas pervestomis pinigų sumomis.

Kaltinamasis A. S. teismui buvo atiduotas kaltinant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 24 str. 4 d., 215 str. 1 d. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinimas A. S. nebuvo pakeistas, jis nebuvo kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d., dėl kurių buvo išteisintas, dėl ko darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. S. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo, kurio nebuvo, o kaltinimas pagal 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. 24 str. 4 d., 215 str. 1 d. liko neišnagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundas atmestinas. Nuteistųjų Ž. K. , A. M. , M. Z. , G. K. ir E. C. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinkamai su prokuroro pozicija pripažįsta, kad teismas vienoje aprašomojoje nuosprendžio dalyje konstatavo ir padarė išvadą, kad nenustatė, kad kaltinamasis A. S. savo veiksmais padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d., kitoje aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas konstatavo, kad kaltinimas neįrodė, kad kaltinamojo A. S. veikoje būtų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. sudėtis. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas A. S. pagal LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. išteisino neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 5 str. 5 d. 1 p.). Kadangi jis buvo kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d. ir pagal BK 24 str. 4 d., 215 str. 1 d., tokiu būdu, skundžiamas nuosprendis neatitinka net minimalių reikalavimų, numatytų BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. Nurodyti pažeidimai daro jį nesuprantamu ir prieštaringu. Šie baudžiamojo proceso pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pagal BPK 369 str. 3 d. nuostatas, tokie pažeidimai laikytini esminiais. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. S. išteisinimo pagal BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir BK 24 str. 4 d., 215 str. 1 d. naikintina. Šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 4 p.).

Iš tikrųjų, kaltinamasis A. S. teismui buvo atiduotas kaltinant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 24 str. 4 d., 215 str. 1 d. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinimas A. S. nebuvo pakeistas, jis nebuvo kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d., dėl kurių buvo išteisintas, dėl ko darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. S. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo, kurio nebuvo, o kaltinimas pagal 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. 24 str. 4 d., 215 str. 1 d. liko neišnagrinėtas.

Sutinkamai su BPK 255 str. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl to apylinkės teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nagrinėdamas ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį visai ne dėl tų nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas A. S. . Kolegijos nuomone, apylinkės teismas paprasčiausiai suklydo, išteisindamas A. S. ne dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo kaltinamas. Kaltinimas A. S. buvo pateiktas pagal 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. 24 str. 4 d., 215 str. 1 d. Kolegijos nuomone, remiantis surinktais įrodymais negalima daryti išvados, kad kaltinimas dėl paminėtų nusikalstamų veikų A. S. yra pagrįstas.

Kaip nenustatė apylinkės teismas, taip pat nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kad A. S. būtų dalyvavęs G. K. suburtoje organizuotoje grupėje, kurios tikslas buvo sukčiauti, tai yra skambinti nepažįstamiems, dažniausiai senyvo amžiaus ir nepilnamečiams asmenims ir prisistačius jų artimais giminaičiais, šių tariamai nurodytais asmenimis ar policijos pareigūnais, klaidinti nukentėjusiuosius pranešimais apie tai, kad jiems artimi asmenys yra padarę teisėtvarkos pažeidimus ir susitaikymui su nukentėjusiaisiais bei baudžiamosios atsakomybės išvengimui yra būtina perduoti pastariesiems asmenims ar pareigūnams šių nurodytas pinigų sumas, ir, tokiu būdu, savo, bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti didelės, konkrečiau neapibrėžtos, vertės svetimą turtą, pinigines lėšas ar lėšas išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitoms papildyti. Dėl to kaltinimas pagal BK 24 str. 6 d. yra nepagrįstas. Padėjėjas BK 24 str. 6 d. prasme yra asmuo, kuris padėjo daryti nusikaltimą duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Paminėtų nusikalstamos veikos požymių A. S. veiksmuose nenustatyta, dėl to nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. inkriminuoti jam negalima.

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, nepriklausė jokiai šioje byloje minimai organizuotai nusikalstamai grupei, kurios nariai būtų užsiėmę telefoniniu sukčiavimu, apie tokią kitų kaltinamųjų veiką nieko nežinojo. Iš visų kaltinamųjų pažįsta tik G. K. , su kuriuo anksčiau yra atlikinėjęs bausmę bei kaltinimuose minimą, teisme apklaustą liudytoją J. P. , kuri tada buvo jo draugė. Jis neigia žadėjęs realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, jokių su tuo susijusių veiksmų atlikti J. P. neprašė. A. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotose jo pokalbiuose galimai telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugumoje atvejų jo balsas, jis dažnai kalbėdavęs su kaltinamuoju G. K. laisvės atėmimo vietoje nelegaliai turėtu mobiliuoju telefonu, nes G. K. jam buvo įsiskolinęs ir per tą laikotarpį, kuris yra tiriamas šioje byloje, grąžindavo jam skolą pinigais ar daiktais, kuriuos G. K. perduodavo per jam nežinomus asmenis jo draugei J. P. asmeniškai ar pervesdavo į jam nežinomą banko kortelę, iš kurios jo draugė nuimdavo pinigus, vėliau juos persiųsdavo jam į Marijampolės PN esančią jo sąskaitą ar perduodavo jo nurodytiems asmenims bei jo artimiesiems. Šios skolos dydžio teisme negalėjo nurodyti, nes ji keisdavosi. A. S. būdamas Marijampolės PN neigia tiekęs narkotines ar psichotropines medžiagas bausmę atliekančiam G. K. ar jo pažįstamiems, teigia kartais per tarpininkus perduodavo G. K. alkoholinių gėrimų, todėl su juo kalbėdavo telefonu ir susirašydavo SMS žinutėmis apie jo sveikatą, kad mažintų dozes, kad grąžintų skolas. Byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kad yra padarytas sukčiavimas V. S. atžvilgiu ir Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, kurio padarymu kaltinamas A. S. . Iš operatyvinių priemonių panaudojimo protokolo ir specialisto išvados matyti, kad ne vėliau, kaip nuo 2007-01-09, tačiau tiksli data nenustatyta, abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. S. . Kaip nurodyta nuosprendyje, tikėtina, kad šiuo abonentu galėjo naudotis A. S. , nes tuo metu užfiksuota labai daug pokalbių su jo drauge J. P. . Kas iš G. K. bendrininkų prisistatęs policijos pareigūnu kalbėjo su V. S. , nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nenustatyta. Taip pat nėra surinkta nenuginčijamų įrodymų, kad buvo padarytas sukčiavimas Ž. K. atžvilgiu ir Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, kurio padarymu kaltinamas A. S. . Yra nustatyta, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. S. . Kokiais reikalais E. C. bendravo su asmeniu esančiu Marijampolės PN, kuris naudojosi Nr. (duomenys neskelbtini), galimai su A. S. , teismas remdamasis bylos medžiaga nenustatė. Tikėtina, kad šiuo abonentu galėjo naudotis A. S. , nes tuo metu užfiksuota labai daug pokalbių su jo drauge J. P. . Taip pat byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kad įvykdytas sukčiavimas Z. G. atžvilgiu ir Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, kurio padarymu kaltinamas A. S. . Iš protokolo dėl operatyvinių priemonių panaudojimo ir specialisto išvadų (t.29, b.l. 30-199, t. 30, b.l. 1-159) matyti, kad policijos pareigūnai 2007-01-09 slapta padarė pokalbių įrašus, kuriuose apie šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes kalbasi M. Z. , G. K. ir A. M. . Apie tai, kad būtų užfiksuotas A. S. pokalbis su šią nusikalstamą veiką dariusias asmenimis apie šio nusikaltimo darymą nėra duomenų. Nesant nenuginčijamų įrodymų, yra neįrodytas sukčiavimas O. N. atžvilgiu ir Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, kurio padarymu kaltinamas A. S. . Iš protokolo dėl operatyvinių priemonių panaudojimo ir specialistų išvadų (t.29, b.l. 30-199, t. 30, b.l. 1-159) yra matyti, kad policijos pareigūnai 2007-01-09 slapta padarė pokalbių įrašus, kuriuose apie šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes kalbasi K. V. , O. D. , M. Z. , K. B. . Vien iš užfiksuoto G. K. ir A. S. pokalbio nėra aišku, kad A. S. atsiųstai merginai bus perduoti pinigai būtent nusikalstamu būdu gauti iš O. N. . Nėra nenuginčijamų įrodymų, kad galima būtų padaryti išvadą, jog buvo įvykdytas sukčiavimas E. A. K. atžvilgiu ir Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, kurio padarymu kaltinamas A. S. . Iš protokolo dėl operatyvinių priemonių panaudojimo ir specialistų išvadų (t.29, b.l. 30-199, t. 30, b.l. 1-159) matyti, kad policijos pareigūnai 2007-01-09 slapta padarė pokalbių įrašus, kuriuose apie šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes kalbasi kaltinamieji K. V. , M. Z. bei O. D. , kurį į pinigų paėmimo vietą atvežė K. B. . Iš vėliau vykusio kaltinamojo G. K. telefoninio pokalbio su kaltinamuoju A. S. bei SMS žinutes teksto neaišku, kad A. S. žino apie jo nusikalstamu būdu gautus pinigus ir jų perdavimus jo draugei J. P. . Byloje nėra nustatyta nenuginčijamų įrodymų, kad būtų galima teigti, kad buvo padarytas sukčiavimas M. M. atžvilgiu ir Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, kurio padarymu kaltinamas A. S. . Šio nusikaltimo darymo metu operatyvinių priemonių pagalba užfiksuoti du pokalbiai tarp asmenų, kurie įvardinti, kaip tikėtina A. S. ir G. K. , kuriuose kalbama apie pinigų sumas, skolas, sveikatą, rūkalus ir kitus reikalus. Vėliau kituose pokalbiuose, jau po nusikaltimo padarymo, kuriuose specialistai kategoriškai įvardija kalbėjusiuosius kaip G. K. ir A. S. , nėra perduodama informacija, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad A. S. būtų žinojęs apie prieš N. M. padarytą sukčiavimą. Nesant įrodančių duomenų, negalima daryti išvados, jog buvo įvykdytas sukčiavimas D. J. atžvilgiu ir Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, kurio padarymu buvo kaltinamas A. S. . Teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad negalima kategoriškai teigti, kad asmuo, tikėtina A. S. - taip nurodo specialistas, žino apie G. K. , M. Z. , A. P. ir E. Š. daromą nusikaltimą prieš D. J. ir jis padeda šį nusikaltimą daryti ar padeda suorganizuoti neteisėtu būdu gautų pinigų paskirstymą, šiuose pokalbiuose G. K. vėl prašo „kažką“ paduoti, kad „atsigautų ir toliau galėtų „dirbti“. Tolimesniuose šių asmenų pokalbiuose vėl kalbama, kad „kažkas“ G. K. paduota, dėkojama ir kitų su G. K. „dirbančių“ asmenų vardu, žadama greit grąžinti skolą, aptariamas jos dydis. Sukčiavimas A. S. atžvilgiu ir Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas taip pat neįrodytas, kurio padarymu kaltinamas A. S. . Iš protokolo dėl operatyvinių priemonių panaudojimo ir specialisto išvados (t.29, b.l. 30-199, t. 30, b.l. 1-159) matyti, kad policijos pareigūnai 2007-01-13 slapta padarė pokalbių įrašus, iš kurių matyti, kaip A. P. , E. C. , Ž. K. , I. K. aptaria nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš užfiksuotų kaltinamųjų G. K. ir A. S. pokalbių matyti, kad kalbama apie pinigines lėšas, jų pervedimus, tačiau iš pokalbių turinio negalima daryti kategorišką išvadą, kad kalbama apie lėšų, gautų apgavus A. S. paskirstymą. (laikmena Nr. 3 su užrašu „8-644 46959 1/2“ - duomenų byla 01788_0.wav, 01791_0.wav, 01793_0.wav, 01945_0.wav, 01970_0.wav). Iš teisme išanalizuotų telefoninių pokalbių išklotinių sekos, negalima daryti išvados, kad A. S. žinojo apie daromas nusikalstamas veikas ir jose dalyvavo. Nesant įrodymų dėl šios nusikalstamos veikos, negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio A. S. atžvilgiu. Taip pat teismas nedaro išvados, jog buvo įvykdytas sukčiavimas R. D. atžvilgiu ir Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, kurio padarymu kaltinamas A. S. . Šio nusikaltimo darymo laiku buvo užfiksuoti ir kaltinamųjų G. K. pokalbiai su E. Š. ir A. S. . Iš pokalbių įrašų teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis A. S. galimai padėjo perduoti E. Š. pinigus J. P. , tačiau iš pokalbių negalima duoti kategoriškos išvados, kad A. S. žinojo, kokiu būdu gauti jo draugei perduotini pinigai. Tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad jis būtų davęs pažadą realizuoti G. K. organizuotos grupės nusikalstamos veikos gautus pinigus ir daiktus. Nėra nenuginčijamų įrodymų, kad yra įvykdyta A. S. nusikalstama veika, kad jis G. K. telekomunikacijų priemonių pagalba ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu suorganizavus AB bankas „Hansabankas“ magnetinės mokėjimo kortelės Nr. 6763760060767749, išduotos S. R. , neteisėtą įgijimą ir persiuntimą savo motinai V. K. , vykdydamas G. K. duotą pažadą neribotą laiko tarpą sistemingai realizuoti iš nusikalstamos veiklos gautus pinigus ir daiktus – suorganizuoti, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas būtų legalizuotas ir panaudotas laisvės atėmimo vietoje esančių bendrininkų interesais, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, taigi neturėdamas teisės disponuoti ne specialioje pataisos įstaigos sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, žinodamas, kad banko mokėjimo kortele disponuos ne tas asmuo, su kuriuo bankas buvo sudaręs debetinės mokėjimo kortelės sutartį, o į banko sąskaitą bus pervedami apgaule įgytos piniginės lėšos, veikdamas ne asmens, su kuriuo bankas buvo sudaręs debetinės mokėjimo kortelės sutartį, o nusikalstamais savo ir G. K. vadovautos organizuotos grupės interesais, 2007-01-09 kartu su G. K. suorganizavęs nurodytos elektroninės mokėjimo priemonės perdavimą J. P. ir, žinodamas, kad į S. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervedamos apgaule įgytos piniginės lėšos, skambindavęs iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. į šios mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), informuodavęs pastarąją apie pinigų patekimą į sąskaitą ir perduodavęs nurodymus kokias sumas iš sąskaitos paimti ir kaip jas panaudoti, laikotarpiu iki 2007-01-17, kartu su G. K. suorganizavęs 4 neteisėtų finansinių operacijų viena svetima elektronine mokėjimo priemone – AB bankas „Hansabankas“ S. R. išduota magnetine mokėjimo kortele Nr. 6763760060767749 inicijavimą ir atlikimą – tai, kad J. P. panaudodama šią elektroninio mokėjimo priemonę per 4 kartus - 2007-01-09, 2007-01-10, 2007-01-12 ir 2007-01-17, bankomatuose, įrengtuose adresais Savanorių pr. 346 ir Draugystės pr. 8 Kaune, grynaisiais pinigais iš S. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimtų viso 2.630 Lt. Teismas sprendžia, kad nesant nenuginčijamų įrodymų dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kaltinimai A. S. pagal LR BK 24 str. 4 d. ir BK 215 str. 1 d. yra nepagrįsti. Kaip ir kaltinimai A. S. dėl to, kad 2007-01-03-2007-01-14 laikotarpiu A. S. , turėdamas vieningą tyčią, padėjo G. K. ir pastarojo suburtos ir vadovautos organizuotos grupės nariams iš 9 nukentėjusiųjų apgaule įgyti 15 200 Lt piniginių lėšų, nepagrįsti įrodomąja medžiaga. Vertinant turimus įrodymus, negalima daryti išvados, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d.

Šioje byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti kategoriškai išvadai, kad kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl vadovaudamasis išdėstytu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S. šioje byloje dėl jam pateiktų kaltinimų pagal BK 24 str. 6 d. , 182 str. 1 d. ir BK 24 str. 4 d., 215 str. 1 d. išteisintinas, o prokuroro skundas šiuo aspektu atmetamas.

Be to, prokuroro skunde teigiama, kad teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, kadangi nuteistiesiems G. K. , K. V. , Ž. K. , A. P. ir M. Z. nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose. Anot prokuroro, teismas neatsižvelgė į kaltinamųjų asmenybes bei padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, ir neteisingai paskyrė bausmes atlikti pataisos namuose, o ne kalėjime. Kolegijos nuomone, teismas teisingai bausmę nuteistiesiems G. K. , K. V. , Ž. K. , A. P. ir M. Z. paskyrė atlikti pataisos namuose, o ne kalėjime. Didžiausią izoliacijos laipsnį ir griežčiausią teisinę padėtį taikyti paminėtų nuteistųjų atžvilgiu kolegija nemato pagrindo. Jiems nėra būtina atlikti bausmę kalėjime. Kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas, remdamasis BK 50 str. nuostatomis. Bausmės atlikimo vietą teismas parenka, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Paskiriant laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nuteistiesiems, įvertina kaltinamųjų asmenybes: G. K. yra teistas 8 kartus, nusikalto teistumui neišnykus, jis yra recidyvistas; K. V. yra teistas 6 kartus, nusikalto teistumui neišnykus, yra recidyvistas; Ž. K. yra teistas 10 kartų, nusikalto teistumui neišnykus, yra recidyvistas; A. P. yra teistas 2 kartus, nusikalto teistumui neišnykus, yra recidyvistas; M. Z. yra teistas 8 kartus, nusikalto teistumui neišnykus, yra recidyvistas. Nors kaltinamieji turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas, ir jie yra pavojingos visuomenei asmenybės, tačiau jų padaryti nusikaltimai nėra smurtiniai. Tik viena BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika, dėl kurios įvykdymo yra nuteisti G. K. , M. Z. , K. V. , pagal galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau kitos nuosprendyje paminėtos nusikalstamos veikos nėra sunkūs nusikaltimai. Baudžiamasis įstatymas nenustato griežtų ir formalių kriterijų pagal kuriuos teismas parinktų pataisos įstaigos rūšį, tačiau pagrindine pataisos įstaigos rūšimi laikomi pataisos namai. Įstatyme imperatyviai nustatyta tik viena bausmės rūšis, atliekama tik kalėjime, - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės atlikimas kalėjimuose skirtinas tik išimtiniais atvejais pilnamečiams asmenims, padariusiems tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Kolegijos nuomone, kalėjime atlikti laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems paskirti yra netikslinga. Todėl prokuroro skundas atmetamas ir šiuo aspektu.

Dėl nuteistojo Ž. K. apeliacinio skundo

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog neteisėtai atliktas procesinis veiksmas – balso pavyzdžio paėmimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžių metu buvo išklausyti visi įrašyti pokalbiai, nors kai kurie kaltinamieji nurodė, kad Marijampolės PN jų paimti balso pavyzdžiai buvo paimti pažeidžiant BPK, neužtikrinus jiems tinkamos gynybos, jiems nežinant. Teismas visiems kaltinamiesiems teismo posėdžio metu, siekdamas panaikinti galimai minimus BPK pažeidimus ikiteisminio tyrimo metu paimant jų balso pavyzdžius, pasiūlė duoti laisvanoriškai lyginamuosius balso pavyzdžius, dalyvaujant jų gynėjams bei ekspertams Ž. P. ir E. Š. , kurie teismo prašymu tuo tikslu buvo atsivežę visą būtiną aparatūrą paimti lyginamiesiems pavyzdžiams, ir atlikti pakartotinę ekspertizę. Visi kaltinamieji atsisakė duoti pakartotinius ir sutiko su byloje esančiais jų balso lyginamaisiais pavyzdžiais ir fonoskopinės ekspertizės išvada. Dėl to toks skundo argumentas atmetamas. Nėra pagrindo teismo posėdžių metu išklausytų įrašytų pokalbių pripažinti neteisėtais, nes jie buvo padaryti su kaltinamųjų sutikimu.

Skundo argumentas dėl to, jog šios bylos metu kelis kartus buvo keičiami kaltinimai, kuo buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynyba, atmetamas kaip nepagrįstas. Kolegija nenustatė, kad baudžiamojo proceso metu tiriant šią bylą būtų pažeista teisė į gynybą. Kaltinimų pakeitimas pažeidžia teisę į gynybą tik tuo atveju, jei apie kaltinimo pakeitimą teisme kaltinamajam iš anksto nėra pranešama. BPK 256 str. reikalavimų pažeidimų byloje nenustatyta.

Skunde teigiama, kad buvo pažeisti BPK 227 str. 1 d., 144 str. 3 d., 145 str. 3 d. reikalavimai, tačiau kolegija nesutinka su tokiu teiginiu, kadangi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nėra nustatyta. Kadangi pats apeliantas konkrečių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenurodė, savo skunde nekonkretizavo, kokios jo teisės buvo pažeistos, todėl kolegija šiuos jo argumentus atmeta.

Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi abejotinais liudytojų parodymais, kadangi šios bylos pagrindą sudaro būtent buvusių kalinių ar bandančių išvengti atsakomybės asmenų parodymai. Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje teismas teisingai vertino tuos įrodymus, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, todėl jų patikimumas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Ž. K. teigia, kad jis nuteistas pernelyg griežta bausme pagal BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 1 d. Toks skundo argumentas atmestinas, kadangi jam paskirta teisinga bausmė. Teismas, skirdamas bausmę Ž. K. , ją individualizavo, neišėjo už straipsnio sankcijoje numatytosios bausmės ribų. Teismas teisingai įvertino kaltinamojo Ž. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas jos aktyvus narys (BK 60 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgė teismas ir į tai, kad Ž. K. charakterizuojamas neigiamai - yra 10 kartų teistas (t. 34, b.l. 107-117), nusikalto teistumui neišnykus, jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Tuo laiku, kai neatlikinėjo paskirtų laisvės atėmimo bausmių, baustas administracine tvarka (t. 18, b.l. 28). Įvertinęs susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, teismas teisingai skyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurios dydis yra parinktas tinkamai, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Švelninti Ž. K. paskirtą bausmę įstatyminio pagrindo nėra.

Nepagrįstai skunde teigiama, kad jis buvo kaltinamas tik dėl padėjimo padarant nusikaltimą, ir tai tik 2 epizoduose. Jo dalyvavimas organizuotoje grupėje yra įrodytas, jį pagrindžia užfiksuoti pokalbių įrašai, liudytojų parodymai. Jo dalyvavimas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme yra įrodytas bylos duomenimis, neabejojama, kad jis yra organizuotos grupės narys, todėl, kolegijos nuomone, išteisinti Ž. K. pagrindo nėra.

Dėl to, kas pasakyta, Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo

Nuteistasis A. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad jis inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje, nors jo nusikalstamus veiksmus yra tikslinga traktuoti, kaip bendrininkavimą, bet ne kaip organizuotos grupės nario veiksmus. Skunde nurodoma, jog jis nėra susijęs su jam inkriminuojama nusikalstama veika, jis nežinojo, kad yra daromas nusikaltimas. Argumentas nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad kaltinamiesiems G. K. , M. Z. , K. V. , A. P. , Ž. K. , A. M. , K. B. , O. D. , E. C. , R. Š. , R. M. , A. M. , I. K. ir A. V. pateikti kaltinimai, kad jie jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje pasitvirtino, nes byloje buvo surinkta pakankamai duomenų liudijančių jų, kaip organizuotos grupės narių, vaidmenų pasiskirstymą – tai, kad vieni bendrininkai – tie, kurie veikų padarymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes - skambino ir apgaudinėjo, kiti – buvę laisvėje - ėmė apgaulės įtakoje nukentėjusiųjų perduodamas pinigines lėšas bei organizavo šių piniginių lėšų pervedimą į jiems nurodomas bankų sąskaitas. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą. Iš byloje surinktų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų bei teisme pagarsintų pokalbių įrašų matyti, kad visi išvardinti kaltinamieji buvo susitarę daryti ne vieną, o eilę nusikalstamų veikų, kas yra būtinasis organizuotos grupės požymis pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. Nuteistasis neigia kalbėjęs telefonu su kitais kaltinamaisiais apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau tai yra neginčijamai įrodyta bylos duomenimis. Kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją padaryti įrašai teismo pagrįstai pripažinti įrodymais. Nustatyta, kad kiekvienas iš kaltinamųjų išreiškė savo valią (nekonkretizuotą tyčią) daryti ne vieną, o iš anksto neaptartą analogiškų veikų skaičių. Tai, kad dėl kažkokių priežasčių jie tokios savo valios įvykdyti neturėjo galimybės ar tiesiog dėl šių veikų nėra gauti nukentėjusiųjų skundai, veikos kvalifikavimui įtakos neturėjo. Neginčijamai nustatyta, kad visi nuteistieji veikė organizuotoje grupėje. Pasitvirtino ir yra įrodyta, kad A. M. veikdamas organizuotoje grupėje, padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, liudijančių jų, kaip organizuotos grupės narių, vaidmenų pasiskirstymą – tai, kad vieni bendrininkai – tie, kurie veikų padarymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes - skambino ir apgaudinėjo, kiti – buvę laisvėje - ėmė apgaulės įtakoje nukentėjusiųjų perduodamas pinigines lėšas bei organizavo šių piniginių lėšų pervedimą į jiems nurodomas bankų sąskaitas. Iš byloje surinktų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų bei teisme pagarsintų pokalbių įrašų matyti, kad visi nuosprendyje išvardinti kaltinamieji buvo susitarę daryti ne vieną, o eilę nusikalstamų veikų, kas yra būtinasis organizuotos grupės požymis pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. Nėra pagrindo perkvalifikuoti A. M. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 25 str. 3 d. į BK 24 str. 1 d. Organizuota grupė inkriminuota pagrįstai.

Apeliantas prašo peržiūrėti nuosprendį, nes teismas pridėdamas dalį neatliktos bausmės, paskirtos Jonavos rajono apylinkės teismo nusprendžiu, neįvertino tos aplinkybės, kad bausmės laiką – 10 mėnesių laisvės atėmimo, jis išbuvo suėmime. Todėl ta nuosprendžio dalis, kuria buvo pridėta neatlikta bausmės dalis, turi būti panaikinta. Kolegija konstatuoja, jog iš tikrųjų A. M. teismas pridėjo Jonavos rajono apylinkės teismo nusprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau neatlikta bausmės dalis nėra laikoma sulaikyme ir suėmime išbūtu laiku, kurį pagal BPK 307 str. 1 d. 4 p. teismas turi įskaityti į bausmės laiką. Suėmime išbūtas laikas A. M. į bausmės laiką įskaitytas teisingai.

Nuteistasis prašo peržiūrėti nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 1 d., nes jo manymu yra suėję senaties terminai. Visas ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas vyko virš trijų metų, kai tuo tarpu straipsnio sankcijoje numatyta didžiausia bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Argumentas atmestinas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmė neturi įtakos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas priklauso nuo nusikalstamos veikos pavojingumo, tai yra kuo sunkesnis yra padarytas nusikaltimas, tuo ilgesnis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Tačiau straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydis nėra tapatus senaties terminui. Pagal BK 182 str. 1 d. numatytoji bausmė – iki 3 metų laisvės atėmimo rodo, kad ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Pagal tuo metu galiojusio BK 95 str. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo 5 metai nuo padaryto nesunkaus nusikaltimo (BK 95 str. 1 d. (b)). Šioje byloje nusikalstama veika padaryta 2006 metais. Todėl senaties terminai dėl BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nesuėję.

Nuteistasis prašo panaikinti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas, kadangi jis negali padengti priteisto civilinio ieškinio. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas tuomet, kai ši priemonė tampa nebereikalinga. Šiuo atveju ji yra reikalinga civilinio ieškinio užtikrinimui. Ir tik tuomet, kai bus padengtas civilinis ieškinys, ji bus panaikinta. Pažymėtina, kad jeigu pats nuteistasis nepadengia civilinio ieškinio, išieškojimas yra vykdomas įstatymų numatyta tvarka iš nuteistajam priklausančių lėšų.

Kolegija netenkina nuteistojo prašymo skirti jam švelnesnę bausmę. Toks skundo argumentas atmestinas, kadangi jam paskirta teisinga bausmė. Teismas, skirdamas bausmę A. M. , ją individualizavo, neišėjo už straipsnio sankcijoje numatytosios bausmės ribų. A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai įvertino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), nusikaltimą padarė prieš mažametę A. V. (BK 60 str. 1 d. 5 p.), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. M. charakterizuojamas neigiamai - yra 7 kartus teistas (t. 34, b.l. 136-145), nusikalto teistumui neišnykus, yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Tuo laiku, kai neatlikinėjo paskirtų laisvės atėmimo bausmių, sistemingai baustas administracine tvarka, už smulkius svetimo turto grobimus ir sunaikinimą (t. 21, b.l 109), nedirba ir neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio (t. 21, b.l. 112). Įvertinęs susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, teismas teisingai skyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurios dydis yra parinktas tinkamai, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Švelninti A. M. paskirtą bausmę įstatyminio pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo M. Z. apeliacinio skundo

Nuteistasis M. Z. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl pernelyg griežtos bausmės ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Argumentas atmestinas. Teismas bausmę M. Z. paskyrė teisingai. M. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas įvertino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas jos aktyvus narys (BK 60 str. 1 d. 1 p.), nusikaltimą padarė prieš mažametį N. M. (BK 60 str. 1 d. 5 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. M. Z. charakterizuojamas neigiamai - yra 8 kartus teistas (t. 35, b.l. 25-34), nusikalto teistumui neišnykus, yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškų veikų – telefoninių sukčiavimų, tuo laiku, kai šioje byloje vyko ikiteisminis tyrimas ir jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Būdamas laisvėje sistemingai baustas administracine tvarka, už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir disponavimą narkotinėmis priemonėmis (t. 23, b.l. 68-75). Teismas jam pagrįstai skyrė bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, kuri savo dydžiu yra didesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytosios bausmės vidurkis.

Skunde nurodama, jog visiškai neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, negali būti vertinami atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu M. Z. savo kaltės nepripažino, todėl jo prisipažinimas teisme negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pateikus kaltinamajam kaltinimus jis savo kaltę pripažino tik tuose epizoduose, kuriuose buvo sulaikytas policijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu nenustatyta teisingai. Be to, nėra nustatyta, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis reiškia, kad kaltininkas nurodo šią veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis. Paminėtų duomenų byloje nėra nustatyta, bausmė tuo pagrindu nešvelninama.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad jis inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje. Argumentas atmestinas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamiesiems G. K. , M. Z. , K. V. , A. P. , Ž. K. , A. M. , K. B. , O. D. , E. C. , R. Š. , R. M. , A. M. , I. K. ir A. V. pateikti kaltinimai, kad jie jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje pasitvirtino, nes byloje kolegijos manymu buvo surinkta pakankamai duomenų liudijančių jų, kaip organizuotos grupės narių, vaidmenų pasiskirstymą – tai, kad vieni bendrininkai – tie, kurie veikų padarymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes - skambino ir apgaudinėjo, kiti – buvę laisvėje - ėmė apgaulės įtakoje nukentėjusiųjų perduodamas pinigines lėšas bei organizavo šių piniginių lėšų pervedimą į jiems nurodomas bankų sąskaitas. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus ar vieną sunkų nusikaltimą. Iš byloje surinktų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų bei teisme pagarsintų pokalbių įrašų matyti, kad visi išvardinti kaltinamieji buvo susitarę daryti ne vieną, o eilę nusikalstamų veikų, kas yra būtinasis organizuotos grupės požymis pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. Organizuota grupė inkriminuota pagrįstai.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nusikaltimus darė vienas, ir nieko daugiau nusikalsti nevertė. Byloje nustatyta, kad E. C. , E. Š. , R. M. , A. M. , I. K. bei A. V. kaltinamųjų G. K. , M. Z. , K. V. , A. P. ir Ž. K. nurodymu vykdavo pas nukentėjusiuosius, prisistatinėdavo tariamais nukentėjusiaisiais, nukentėjusiųjų artimaisiais ar pareigūnais, imdavo iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas, šias sumas pervesdavo arba organizuodavo pervedimą į G. K. tiesiogiai ar per bendrininkus nurodytas sąskaitas bankuose, arba perduodavo G. K. ar jo bendrininkų nurodytiems asmenims, arba organizuodavo nusikalstamai veiklai naudojamų išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitų papildymą. Neginčijami bylos duomenys įrodo, kad M. Z. ir jo bendrų jų veika buvo tęstinė, dėl tų pačių motyvų – tyčios vieningumo, kurį pagrindžia telefoninių pokalbių įrašai – tai, kad pokalbių metu jie bet kuriuo metu sutiko sistemingai vykdyti ir vykdė jiems pavestas užduotis – iš anksto neaptartą skaičių kartų – tiek kiek bendrininkai sugebės apgauti - vykti pas nukentėjusiuosius ir apsimetę tariamo nukentėjusiojo giminaičiu paimti apgaulės įtakoje perduodamas pinigines lėšas. Todėl pagrįstai laikoma, kad tokiu būdu jie siekė vieningo rezultato – pastovių pajamų iš daromo tęstinio nusikaltimo, domėdavosi, kaip sekasi apgaudinėti, jų užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose nėra nustatyta atsisakymo vykdyti veiksmus. Pasitvirtino ir yra įrodyta, kad M. Z. veikdamas organizuotoje grupėje, padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, liudijančių jų, kaip organizuotos grupės narių, vaidmenų pasiskirstymą – tai, kad vieni bendrininkai – tie, kurie veikų padarymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes - skambino ir apgaudinėjo, kiti – buvę laisvėje - ėmė apgaulės įtakoje nukentėjusiųjų perduodamas pinigines lėšas bei organizavo šių piniginių lėšų pervedimą į jiems nurodomas bankų sąskaitas.

Skunde teigiama, kad teismas subendrindamas bausmę su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009-08-04 nuosprendžiu paskirtąja bausme, neįskaitė sulaikyme išbūto laiko į bausmės laiką. Argumentas atmestinas. Kolegija konstatuoja, jog iš tikrųjų M. Z. subendrindamas bausmę teismas dalinai pridėjo Lazdijų rajono apylinkės teismo nusprendžiu paskirtą bausmę - 3 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Ši bausmė nėra laikoma sulaikyme ir suėmime išbūtu laiku, kurį pagal BPK 307 str. 1 d. 4 p. teismas turi įskaityti į bausmės laiką. Teismas teisingai vadovavosi BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatomis, pagal kurias skiriama bausmė, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą. Suėmime išbūtas laikas M. Z. į bausmės laiką nėra įskaitytas, kadangi M. Z. suimtas nebuvo. M. Z. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta nebuvo, kadangi jis nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose.

Dėl išdėstytų motyvų M. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo E. C. apeliacinio skundo

Nuteistasis E. C. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Anot jo, bausmė yra per griežta, nes baudžiamasis įstatymas numato bausmę – laisvės atėmimą iki 3 metų, ir jam už kelis epizodus paskirta beveik maksimali bausmė. Argumentas atmestinas.

Teismas įvertino tą aplinkybę, kad jis inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

E. C. charakterizuojamas neigiamai - yra 9 kartus teistas (t. 22, b.l. 134-156), nusikalto teistumui neišnykus, yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Tuo laiku, kai neatlikinėjo paskirtų laisvės atėmimo bausmių, baustas administracine tvarka (t. 22, b.l. 115), nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio (t. 22, b.l. 132). Teismas jam pagrįstai skyrė bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, kuri savo dydžiu yra didesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytosios bausmės vidurkis. Teismo paskirtoji bausmė yra teisinga.

Nuteistasis nesutinka su tuo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas organizuotos grupės nariu, nes jo asmeniškai niekas neprašė atlikti kokią nors paslaugą. Byloje nustatyta, kad E. C. , E. Š. , R. M. , A. M. , I. K. bei A. V. kaltinamųjų G. K. , M. Z. , K. V. , A. P. ir Ž. K. nurodymu vykdavo pas nukentėjusiuosius, prisistatinėdavo tariamais nukentėjusiaisiais, nukentėjusiųjų artimaisiais ar pareigūnais, imdavo iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas, šias sumas pervesdavo arba organizuodavo pervedimą į G. K. tiesiogiai ar per bendrininkus nurodytas sąskaitas bankuose, arba perduodavo G. K. ar jo bendrininkų nurodytiems asmenims, arba organizuodavo nusikalstamai veiklai naudojamų išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitų papildymą. Neginčijami bylos duomenys įrodo, kad E. C. ir jo bendrų jų veika buvo tęstinė, dėl tų pačių motyvų – tyčios vieningumo, kurį pagrindžia telefoninių pokalbių įrašai – tai, kad pokalbių metu jie bet kuriuo metu sutiko sistemingai vykdyti ir vykdė jiems pavestas užduotis – iš anksto neaptartą skaičių kartų – tiek kiek bendrininkai sugebės apgauti - vykti pas nukentėjusiuosius ir apsimetę tariamo nukentėjusiojo giminaičiu paimti apgaulės įtakoje perduodamas pinigines lėšas. Todėl pagrįstai laikoma, kad tokiu būdu jie siekė vieningo rezultato – pastovių pajamų iš daromo tęstinio nusikaltimo, domėdavosi, kaip sekasi apgaudinėti, jų užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose nėra nustatyta atsisakymo vykdyti veiksmus. Pasitvirtino ir yra įrodyta, kad E. C. veikdamas organizuotoje grupėje, padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, liudijančių jų, kaip organizuotos grupės narių, vaidmenų pasiskirstymą – tai, kad vieni bendrininkai – tie, kurie veikų padarymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes - skambino ir apgaudinėjo, kiti – buvę laisvėje - ėmė apgaulės įtakoje nukentėjusiųjų perduodamas pinigines lėšas bei organizavo šių piniginių lėšų pervedimą į jiems nurodomas bankų sąskaitas. Iš byloje surinktų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų bei teisme pagarsintų pokalbių įrašų matyti, kad visi nuosprendyje išvardinti kaltinamieji buvo susitarę daryti ne vieną, o eilę nusikalstamų veikų, kas yra būtinasis organizuotos grupės požymis pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. Organizuota grupė inkriminuota pagrįstai.

Skunde nurodama, jog visiškai neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, be to, augina vaiką. Šiuo atveju, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, negali būti vertinami atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu E. C. savo kaltės nepripažino, todėl jo prisipažinimas teisme negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pateikus kaltinamajam E. C. kaltinimus jis savo kaltę pripažino tik tuose epizoduose, kuriuose buvo sulaikytas policijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu nenustatyta teisingai. Be to, nėra nustatyta, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis reiškia, kad kaltininkas nurodo šią veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis. Paminėtų aplinkybių byloje nėra nustatyta, bausmė E. C. tuo pagrindu nešvelninama.

E. C. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo G. K. apeliacinio skundo

Nuteistasis G. K. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Kolegija pažymi, kad bausmė paskirta teisingai. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad G. K. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje. Dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltės nepripažino. Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas teisingai įvertino tai, kad veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas jos aktyvus narys, jai vadovaudamas (BK 60 str. 1 d. 1 p.), penkias nusikalstamas veikas padarė prieš mažamečius (BK 60 str. 1 d. 5 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl to, kad G. K. charakterizuojamas neigiamai, yra 8 kartus teistas (t. 34, b.l. 118-125), nusikalto teistumui neišnykus, jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), teismas jam skyrė bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu, kuri savo dydžiu yra didesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismo paskirtoji bausmė yra teisinga.

Skunde nuteistasis prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d., o dėl kitų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų jį iš viso išteisinti. Nurodo, kad sukčiavimo veikose, kuriose jis prisipažino, nėra BK 182 str. 2 d. sudėties, šios nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku, visiškai skirtingi nukentėję asmenys, tokiu būdu atskiromis veikomis padaryta žala negali sudaryti BK 182 str. 2 d. numatyto sudėties požymio – didelės vertės. Argumentas nepagrįstas. Nustatyta, kad G. K. ir kiti organizuotos grupės nariai, veikdamas kartu su kitais organizuotos grupės nariais, padarė tęstinę nusikalstamą veiką – tęstinį sukčiavimą. Šioje byloje, nors akivaizdu, kad sukčiavimai kiekvienu atveju buvo nukreipti prieš skirtingus nukentėjusiuosius bei vykdyti skirtingų sudėčių bendrininkų grupių, buvo surinkta pakankamai duomenų, kad kaltininkų tyčia buvo nukreipta sistemingai vykdyti analogiškas veikas, siekti maksimalaus neteisėto pelno. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs baudžiamąsias bylas 2K-307/2004, 2K-27/2006 konstatavo, kad tęstiniu nusikaltimu laikoma veika susidedanti iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo rezultatu yra tai, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis yra savarankiški nusikaltimai. Dėl to, kad nusikalstami veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, laikytina, kad G. K. padarė vieną tęstinį nusikaltimą, kurio galutinis rezultatas yra didelė žala. BK 182 str. 2 d. nusikalstamos veikos požymis yra būtent nusikalstamais veiksmais padaryta didelė žala. Be to, tai, kad jis kituose epizoduose neprisipažino, nėra pagrindas jo nepripažinti kaltu. Tai tik nėra vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip kad būtų, jeigu jis būtų savo kaltę pripažinęs pilnai visuose epizoduose.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad nėra duomenų, kad G. K. dalyvavo K. V. , M. Z. padarytuose nusikaltimuose. Byloje nustatyta, kad E. C. , E. Š. , R. M. , A. M. , I. K. bei A. V. kaltinamųjų G. K. , M. Z. , K. V. , A. P. ir Ž. K. nurodymu vykdavo pas nukentėjusiuosius, prisistatinėdavo tariamais nukentėjusiaisiais, nukentėjusiųjų artimaisiais ar pareigūnais, imdavo iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas, šias sumas pervesdavo arba organizuodavo pervedimą į G. K. tiesiogiai ar per bendrininkus nurodytas sąskaitas bankuose, arba perduodavo G. K. ar jo bendrininkų nurodytiems asmenims, arba organizuodavo nusikalstamai veiklai naudojamų išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitų papildymą. Neginčijami bylos duomenys įrodo, kad G. K. ir jo bendrų veika buvo tęstinė, dėl tų pačių motyvų – tyčios vieningumo, kurį pagrindžia telefoninių pokalbių įrašai – tai, kad pokalbių metu jie bet kuriuo metu sutiko sistemingai vykdyti ir vykdė jiems pavestas užduotis – iš anksto neaptartą skaičių kartų – tiek, kiek bendrininkai sugebės apgauti - vykti pas nukentėjusiuosius ir apsimetę tariamo nukentėjusiojo giminaičiu paimti apgaulės įtakoje perduodamas pinigines lėšas. Todėl pagrįstai laikoma, kad tokiu būdu jie siekė vieningo rezultato – pastovių pajamų iš daromo tęstinio nusikaltimo, domėdavosi, kaip sekasi apgaudinėti, jų užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose nėra nustatyta atsisakymo vykdyti veiksmus. Pasitvirtino ir yra įrodyta, kad G. K. veikdamas organizuotoje grupėje, padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, liudijančių jų, kaip organizuotos grupės narių, vaidmenų pasiskirstymą – tai, kad vieni bendrininkai – tie, kurie veikų padarymo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes - skambino ir apgaudinėjo, kiti – buvę laisvėje - ėmė apgaulės įtakoje nukentėjusiųjų perduodamas pinigines lėšas bei organizavo šių piniginių lėšų pervedimą į jiems nurodomas bankų sąskaitas. Iš byloje surinktų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų bei teisme pagarsintų pokalbių įrašų matyti, kad visi nuosprendyje išvardinti kaltinamieji buvo susitarę daryti ne vieną, o eilę nusikalstamų veikų. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jis neprivalo atsakyti už kitų kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų epizodus. Bendrininkų veiksmų kvalifikacija priklauso nuo to, kiek vykdytojas realizuoja bendrą nusikalstamą ketinimą. Vykdytojo veika nulemia, kurią stadiją pasiekia bendra nusikalstama veika. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, yra laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bedravykdytojai. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Dėl to, kad šioje byloje organizuotos grupės padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, bendrininkai atsako už visus šios nusikalstamos veikos epizodus.

Anot apelianto, teismas pažeidė BPK 301 str., 369 str. reikalavimus, todėl apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas. Kolegijos nuomone, baudžiamasis įstatymas G. K. atžvilgiu pritaikytas tinkamai. BPK 301 str. numatytų reikalavimų įrodymams, kuriais turi būti pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, pažeidimų kolegija nenustatė. Teismas nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, jų patikimumas kolegijai abejonių nekelia. Todėl skunde nurodytas argumentas, kad buvo pažeistas BPK 301 str. yra nepagrįstas. Apeliantas neišdėstė motyvų, kurie būtent įrodymai teisme buvo įvertinti ir pripažinti turintys kaltinamąją galią neteisingai. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Taigi pripažintina, kad teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus.

Nuteistojo G. K. apeliacinio skundo tenkinti įstatyme numatytų pagrindų nėra, todėl jis atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tiek prokuroro, tiek nuteistųjų apeliaciniai skundai yra atmetami. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. S. išteisinimo pagal LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. yra naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis A. S. atžvilgiu pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. ir BK 24 str. 4 d., 215 str. 1 d., nes nenustatyta, kad A. S. įvykdė kaltinimo jam inkriminuotus nusikaltimus. Nesant nenuginčijamų įrodymų, jog A. S. įvykdė kaltinimo jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jis yra išteisinamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendis dalyje dėl A. S. išteisinimo yra naikinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (išteisino A. S. ne dėl kaltinimo pateiktų veikų), kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Tai yra pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas BPK 329 str. 4 p. nurodytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų Ž. K. , A. M. , M. Z. , G. K. , E. C. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžio atmesti.

Panaikinti tą Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžio dalį, kurioje A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 215 str. 1 d.. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priimti naują nuosprendį – A. S. išteisinti, neįrodžius, kad jis įvykdė Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str.1 d. ir BK 24 str. 4 d., 215 str. 1 d. numatytas veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.