- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-70/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazis Kialiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- B.I., VĮ Registrų centro, BUAB „Varėnos paruošos“, UAB „Orinata“
- Ieškovas
- Z. K.
- Kategorijos
- 21.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.33pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio Kialiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B.I. ir VĮ Registrų centro Alytaus filialo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-1239-28/2006 pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovams BUAB „Varėnos paruošos“, UAB „Orinata“, B. I., VĮ Registrų centro Alytaus filialui dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir įrašų nekilnojamojo turto registre panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir įrašų nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Nurodo, kad jai, remiantis Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gegužės 28 d. sprendimu, priklauso 0,31 ha ploto namų valdos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Šiame sklype maždaug nuo 1956 metų stovi grybinė, t.y. paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas, kurį iki 1989 m. valdė UAB „Varėnos paruošos“. Šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, įmonės administratoriaus UAB „Orinata“ įgaliotas asmuo bandė įteisinti nuosavybę į paruošų supirkimo ir perdirbimo punktą, tačiau prašymas buvo atmestas Registrų centro ir teismo sprendimais. Nežiūrint į tai, kad daiktinės teisės į pastatą įregistruotos nebuvo, bankrutuojančios įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo Antanas Sadauskas 2004 m. birželio 21 d. varžytinių aktu Nr. 1 Pamerkių paruošų punktą pardavė B. I. už 630 Lt, o minėto akto pagrindu VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2004 m. birželio 25 d. įregistravo B. I. daiktines teises į minėtą statinį. Tokiu būdu ieškovei priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype įteisinta atsakovės nuosavybės teisė į sklype stovintį neregistruotą statinį. Todėl ieškovė prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo daikto – paruošų supirkimo ir perdirbimo punkto, (duomenys neskelbtini) įregistravimo, pripažinti negaliojančiu 2004 m. birželio 21 d. varžytinių aktą Nr. 1, kuriuo A. S. pardavė B. I. Pamerkių paruošų punktą, panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių į Paruošų supirkimo ir perdirbimo punkto pastatą, , (duomenys neskelbtini), įregistravimo B. I., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nuo reikalavimo įpareigoti BUAB „Varėnos paruošos“ nugriauti ieškovės sklype stovintį paruošų punktą ir išvežti statybines medžiagas atsisakė, nes bylos išnagrinėjimo momentui minėtai bendrovei teismo sprendimu jau buvo paskelbta įmonės pabaiga nagrinėtoje bankroto byloje ir ji išregistruota iš įmonių registro.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas panaikino įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl paruošų supirkimo ir perdirbimo punkto įregistravimo (Nr. 60/91545) bei panaikino įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių į šį pastatą (Nr. 3896-4013-7015) B. I.. Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, siekdamas realizuoti bendrovės turtą, kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą dėl daiktinių teisių įregistravimo į nekilnojamąjį turtą, tačiau Registras 2003 m. gegužės 12 d. prašymo netenkino, nes nebuvo pateikti jokie nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. 2003 m. rugsėjo 10 d. Varėnos rajono savivaldybė administratorių informavo, jog statybos leidimų registracijos knygose įrašų apie leidimus supirkimo punktams statyti nerasta. BUAB „Varėnos paruošos“ pareiškimas teismui dėl nuosavybės teisės įgijimo į paruošų punktus pagal įgyjamąją senatį buvo atmestas, konstatuojant, kad paruošų punktai buvo laikini statiniai. Teismas nurodė, kad įrodymų apie Pamerkių paruošų supirkimo ir perdirbimo punkto statybos teisėtumą, įrašus ūkinėse knygose, ar statinio pripažinimą tinkamu naudoti pagal nurodytus reikalavimus ir nustatytą formą byloje nėra, duomenys, kad reikalaujamos formos aktas būtų buvęs priimtas nepateikti, todėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo atstovės nurodytos aplinkybės, jog turėjo pakankamą pagrindą atlikti Pamerkių km. esančio paruošų punkto kadastrinius matavimus minėtų norminių aktų pagrindu yra neteisėti. Teismas taip pat nurodė, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialo kadastro tvarkytojui nebuvo pateikti BUAB „Varėnos paruošos“ nuosavybės ar valdymo teisę į Pamerkių paruošų supirkimo ir perdirbimo punktą patvirtinantys įrodymai, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl nebuvo teisėtų prielaidų suformuoti statinį, kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Kadangi statinio kadastriniai matavimai atlikti neteisėtai, o nekilnojamojo daikto suformavimui nebuvo pateikti nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinantys dokumentai, todėl Pamerkių paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas nebuvo ir negalėjo būti įregistruotas nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registre. Minėto įstatymo 13 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamas daiktas. Todėl bankrutuojančios UAB „Varėnos paruošos“ 2004 m. birželio 21 d. varžytinių akto Nr. 1 pagrindu B. I. daiktinės teisės į Pamerkių paruošų punktą yra įregistruotos neteisėtai, o įrašas nekilnojamojo turto registre dėl B. I. nuosavybės teisių į paruošų supirkimo ir perdirbimo punktą Varėnos raj. Pamerkių km. naikintinas. Teismas, spręsdamas 2004 m. birželio 21 d. varžytinių akto Nr.1 pripažinimo negaliojančiu klausimą, nurodė, kad administratorius išsiaiškino statinių būklę, bandė atlikti jų teisinę registraciją, įsiteisinti nuosavybę teismo sprendimu, tačiau negavus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą patvirtinančių dokumentų, turimą informaciją perdavė bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetui, kuris, įvertinęs situaciją, priėmė nutarimą faktiškai egzistuojantį ir esantį apskaitoje bankrutuojančios įmonės nekilnojamąjį turtą parduoti be teisinės registracijos. Turtas buvo parduodamas iš varžytinių, skelbime nurodant, kad teisinės statinių registracijos nėra. Teismas bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiksmus parduodant bankrutuojančios įmonės turtą įvertino kaip sąžiningus, atitikusius teisės, reguliuojančių turto pardavimą iš varžytinių, keliamiems reikalavimams. Iš esmės buvo parduotas toks turtas, koks bankrutuojančios įmonės administratoriaus buvo perimtas, įmonei iškėlus bankroto bylą. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pardavimas iš varžytinių būtų pažeidęs imperatyvias pirkimo-pardavimo sandorius reguliuojančias normas, ar įstatymu saugomas pirkėjo teises. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimas dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu atmestinas. Teismas pasisakė dėl nuosavybės teisių B. I. įregistravimo į nekilnojamąjį turtą teisėtumo, o aplinkybė, jog ginčo statinys yra ieškovei nuosavybės teise grąžintame žemės sklype, nebuvo įtakota dalyvaujančių byloje asmenų veiksmais. Klausimas dėl ieškovės galimybių netrukdomai naudotis ir valdyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame stovi atsakovei priklausantis statinys, teismo pripažintinas kaip nesuformuotas atskiras nekilnojamojo daikto objektas, į kurį negalėtų būti įregistruotos daiktinės teisės nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka, spręstinas atskiru ieškovės reikalavimu, kuris šioje byloje nebuvo pareikštas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. I. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai dėl įrašų nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Nurodo, kad:
1. Teismas priėmė prieštaringą sprendimą, nes pripažino, jog šis turtas gali būti pirkimo-pardavimo dalyku, tačiau jo registracija negalima.
2. Įgyto pastato registracijos įrašų panaikinimas neišsprendžia klausimo dėl tolimesnio pastato likimo, nes pripažįstama, kad daiktas įgytas teisėtai, bet jis negali būti įregistruojamas.
3. Byloje turėjo būti sprendžiamas ne pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo klausimas, o ką daryti kai pastatas priklauso vienam, o žemė kitam asmeniui.
Apeliaciniu skundu atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. sprendimą ir ieškovės Z. K. ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
1. VĮ Registrų centro Alytaus filialas atlikdamas kadastrinius matavimus pagal faktinio naudotojo prašymą nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių statinių kadastro duomenų surinkimą.
2. VĮ Registrų centro Alytaus filialas nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų įregistravo aukščiau minėtą pastatą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtino sąrašą dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius, įgytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir neįregistruoti registre. CK 1.8 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinės teisės normų nesureguliuotiems santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai. Šiuo atveju, nesant teisės akto, reglamentuojančio kitų statinių, esančių kaimo vietovėje, ir teisių į juos įregistravimą, taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278. Pagal šio nutarimo 2.2 punktą, dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą faktą, neturi būti reikalaujama, nes sutinkamai su šiuo punktu dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą, reikalingi, jeigu statiniai pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d.
3. Įregistruojant statinį, žemės sklypas priklausantis ieškovei, dar nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
4. VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsako tik už kaupiamų duomenų apsaugą ir teisingumą, tačiau jam nesuteiktos teisės spręsti dėl pateikiamų dokumentų teisėtumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo motyvu, kad įregistruojant reikėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, nes jo 10 punkte numatyta, kad šio nutarimo nuostatos netaikomos laikiniems statiniams. O šiuo atveju Varėnos rajono apylinkės teismas šį pastatą pripažino laikinu. Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentu dėl jo atsakomybės nebuvimo, nes Vilniaus apygardos teismas nustatė visą eilę VĮ Registrų centro teisės aktų pažeidimų, padarytų atliekant kadastrinius matavimus.
Šalys pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui sudarytą taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Taikos sutartis tvirtintina.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina.
CPK 35 straipsnio 1 dalis numato šalių teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje instancijoje (CPK 140 str. 1 d.). Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t.y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).
Šalys 2007 m sausio 8 d. taikos sutartyje nurodė, jog yra susipažinusios su taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinėmis pasekmėmis bei jas supranta (CPK 137 str. 21 d. 4 p., 294 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, šalių pateikta 2007 m sausio 8 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį šioje byloje ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl tvirtintina (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 ir 3 d.).
Šalims susitarus taikiai užbaigti ginčą ir teismui patvirtinus taikos sutartį, panaikintinas Vilniaus apygardos teismo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. sprendimas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 5 p.).
Šalių patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą šalys išsprendė taikos sutartimi, nurodydamos, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir atsakovams nėra atlyginamos, jas apmoka kiekviena šalis iš savo lėšų (taikos sutarties 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
1.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. sprendimą.
2.Patvirtinti 2007 m sausio 8 d. ieškovės Z. K. atstovo ir atsakovų B. I., UAB „Orinata“ bei VĮ Registrų centro Alytaus filialo atstovų pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad:
2.1 B. I. (duomenys neskelbtini) perleidžia Z. K. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - Paruošų supirkimo ir perdirbinio punkto pastatą, , (duomenys neskelbtini), už kurį Z. K. sumoka B. I. keturis tūkstančius litų (4000 Lt) per 7 dienas nuo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos. Pastato nuosavybės teisės Z. K. pereina nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo momento.
2.2 Ieškovė Z. K. atsisako visų ieškininių reikalavimų šioje byloje prieš visus atsakovus.
3.Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovams BUAB „Varėnos paruošos“, UAB „Orinata“, B. I., VĮ Registrų centro Alytaus filialui dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir įrašų nekilnojamojo turto registre panaikinimo.
4.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005-02-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą perleisti nuosavybės teisę į paruošų supirkimo ir perdirbimo punkto pastatą, (duomenys neskelbtini).
5.Priteisti iš B.I. 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Lietuvos apeliaciniame teisme.
6.Grąžinti atsakovams B. I. (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centro Alytaus filialui (į.k. 149952323) po 75 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinius skundus.