Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-56-904/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
II-56-904/2013
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-01004-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Administracinė byla Nr. II-56-904/2013Teisminio proceso Nr. 4-24-3-01004-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)39.1.; 42.12.;73.KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 12 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinės nuobaudos pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-11-01 administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 079522 G. R. surašytas už tai, kad jis 2013-11-01, 14.40 val., Šalpės upėje, prie buvusio malūno užtvankos, Klaipėdos rajone, žvejojo vienu žvejybos įrankiu - dugnine meškere. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., Šalpės upėje mėgėjų žvejyba uždrausta. Žuvies sugavęs neturėjo. Šiais savo veiksmais G. R. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandens taisyklių 11.14 p., 2 priedo 132 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-11-13 nutarimu, G. R. paskirta 400,00 Lt nuobauda.

Šalies argumentai

G. R. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-11-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtą nuobaudą ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą, nei tai numatyta įstatyme. Prašyme G. R. nurodo, kad dėl padaryto pažeisimo nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodo, kad yra neįgalus, nedirbantis, jo pajamas sudaro tik gautos išmokos už neįgalumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

G. R. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandens taisyklių 11.14 p., 2 priedo 132 d. reikalavimus, kita vertus, jis prisipažino padaręs pažeidimą, žala gamtai nepadaryta, žuvies sugavęs neturėjo, žvejojo su viena meškere, byloje nėra duomenų, kad anksčiau būtų buvęs baustas už analogiškus teisės pažeidimus. Be to, G. R. yra neįgalus, nedirbantis, jo pajamos yra tik neįgalumo išmokos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas G. R. taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skundžiamu nutarimu paskirtą baudą sumažinti iki 200,00 Lt, nes švelnesnė nuobauda šiuo atveju neprieštaraus Lietuvos Respublikos ATPK 1 ir 20 straipsniuose numatytiems administracinės nuobaudos tikslams. Teismo nuomone, tokio baudos dydžio paskyrimas G. R. yra pakankamas, kad jis pajaustų neigiamas padaryto pažeidimo pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., teismas

nutaria:

G. R. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-11-13 nutarimą ir G. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹straipsnį, paskirtą 400,00 Lt baudą sumažinti iki 200,00 Lt.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas