Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2016-07-14 Pasvalio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., viešieji darbai 4 mėn., įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui. 2017-01-13 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (viešieji darbai) Panevėžio APT Probacijos skyriuje;

2) 2018-06-18 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 149 str. 4 d., 138 str. 2 d. 1 p., 153 str. 1d., 140 str. 2 d., terminuotas laisvės atėmimas 7 metai. 2018-10-17 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2018-06-18 nuosprendis pakeistas, laisvės atėmimo bausmė sušvelninta, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 m. 6 mėn. 2022-12-22 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis G. G., 2024-05-01, apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kambaryje smurtavo prieš savo šeimos narį: tyčia suėmė savo motinai E. V. už dešinės rankos žasto ir stipriai jį suspaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gegužės 1 d., apie pietus, jų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), per stipriai suėmė mamai už rankos žasto ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Jis nuo 2022 metų gyvena kartu su mama E. V. ir jos sugyventiniu J. V.. Jie buvę sutuoktiniai, išsiskyrė, tačiau vėl susiėjo gyventi kartu. Jis su mama jau šių metų balandžio 30 dieną gėrė degtinę. Mamos sugyventinis negėrė kartu. 2024-05-01 anksti ryte dar buvo likę pusę butelio degtinės. Pamanė, kad mamai iš po vakaro bus negera, todėl, pasiėmęs butelį, nuėjo pas mamą ir abu kartu dar išgėrė likusią degtinę. Kai baigė gerti, mama pasakė, kad reiktų dar nupirkti degtinės, davė 20 eurų. Nusipirko dar vieną butelį degtinės. Kai abu išgėrė maždaug pusę butelio degtinės, pamatė, kad mama visai apgirtusi, tai jis paėmė likusią degtinę ir išsinešė į savo kambarį, kuris yra gyvenamo namo antrame aukšte. Savo kambaryje jis pabaigė gerti degtinę vienas ir nuėjo miegoti. Jam bemiegant, į kambarį atėjo mama, ko ji norėjo, šiuo metu neatsimena. Kad būtų įvykęs tarp jų koks žodinis konfliktas, neprisimena. Kad būtų paėmęs mamai už rankos ir ją tempęs link laiptų, to irgi neprisimena. Neprisimena dėl tuo metu buvusio girtumo. Bet jei mama sako, kad įvyko tarp jų žodinis konfliktas, kad jai suėmė už rankos taip, kad jai suskaudo, ir ją tempė link laiptų, tai to neneigia. Mama nebūtų to išsigalvojusi. Vėliau sužinojo, kad vakar jam iš tikrųjų skambino brolis, tik jis to skambučio negirdėjo. Matomai per savo girtumą jis per stipriai mamai suspaudė ranką ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Jis dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Mano, kad vakar mamą taip pat norėjo palydėti laiptais, kaip paprastai visuomet daro, kai ši užlipa į antrą aukštą. Kai ji būna antrame aukšte ir paskui nori nulipti žemyn, jis visuomet paima mamai už rankos ir padeda nulipti laiptais, nes pas juos tie laiptai gana statūs. Tik vakar, matomai, dėl didelio savo girtumo, jis per stipriai mamai suspaudė ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nori savo mamos atsiprašyti ir susitaikyti.

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios E. V. parodymai, liudytojo J. V. parodymai, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

4. Nukentėjusioji E. V. liudytojo apklausos metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo sugyventiniu ir sūnumi G. G.. 2024-05-01 nuo ryto, tikslaus laiko nepamena, ji kartu su sūnumi išgėrė degtinės. Kai pasijuto apgirtusi, nuėjo miegoti į savo miegamojo kambarį, o sūnus užlipo į gyvenamojo namo antrą aukštą, kur yra jo kambarys. Po kiek laiko į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino kitas sūnus ir paklausė, kur yra G., nes šis jam negali priskambinti. Ji pasakė, kad savo kambaryje ir lipo laiptais G. pasakyti, kad skambina brolis. Užlipusi į sūnaus G. kambarį, pasakė, kad jam skambina brolis. G. pradėjo ant jos šaukti, rėkti, ko ji čia atėjo, liepė eiti lauk, sugriebė jai už dešinės rankos žasto ir tyčia jį stipriai spaudė bei tempė ją link laiptų. Tuo metu jai skaudėjo ranką ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Būdama laiptinėje, ji įsikabino į turėklus, kad sūnus, būdamas neblaivus, jos nenumestų nuo laiptų. Po kiek laiko sūnus ją paleido ir ji nulipo laiptais į pirmą aukštą. Būdama savo kambaryje, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešė, kas nutiko ir iškvietė policijos pareigūnus. Šiuo metu jai skauda dešinę ranką, bet pas medikus dėl sukelto fizinio skausmo nesikreipė ir nesikreips. Pas medicinos ekspertus dėl sužalojimo laipsnio nustatymo nevyks. Jų konflikto niekas nematė.

5. Liudytojas J. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine E. V. ir jos sūnumi G. G.. 2024-05-01, nuo 10.30 val., sugyventinė kartu su sūnumi gėrė degtinę. Tuo metu, kai šie pradėjo gerti alkoholį, jis išėjo į lauką pjauti žolės. Jis buvo įėjęs į kambarį ir girdėjo, kaip E. kalba telefonu. Jo sugyventinė pasakė, kad skambino kitas jos sūnus. Matė, kad sugyventinė lipo laiptais į antrą aukštą, o jis išėjo į lauką toliau pjauti žolės. Po kiek laiko, būdamas lauke, pamatė, kad į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Įėjęs į gyvenamojo namo vidų, sužinojo, kad jo sugyventinė buvo užlipusi į antrą aukštą pas sūnų į kambarį, G. pradėjo ant jos šaukti, rėkti, liepė eiti lauk iš jo kambario. Sugyventinė jam ir policijos pareigūnams pasakojo, kad G. sugriebė jai už dešinės rankos žasto, tyčia jį stipriai spaudė ir tempė link laiptų bei sukėlė jai fizinį skausmą. Paties įvykio jis nematė, nes tuo metu nebuvo kambaryje.

6. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. R. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024-05-01, apie 13.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., (nustatytas 1,97 prom. girtumas), tyčia suėmęs neblaiviai kartu gyvenančiai mamai E. V. (nustatytas 1,55 prom. girtumas), už dešinės rankos žasto, jį stipriai spaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

7. Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Rytinėje namo pusėje yra raudonos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į namo viduje esantį koridorių. Koridoriuje, dešinėje pusėje, matomos baltos spalvos medinės durys, kurios veda prie laiptų į antrą aukštą. Užlipus mediniais laiptais į antrą aukštą, tiesiai matoma virtuvės patalpa. Virtuvės patalpoje, dešinėje pusėje prie lango, matoma dujinė viryklė ir valgomasis stalas. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nematyti. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Iš įvykio vietos niekas nepaimta.

8. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės T. Š. 2024-05-01 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, kad ant smurtą patyrusio asmens E. V. dešinio žasto matyti kraujosruva. Smurtą patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas ir apsvaigusi nuo alkoholio. E. V. nustatytas 1,55 prom. girtumas. Smurtu įtariamas asmuo - G. G. buvo ramus, jam nustatytas 1,97 prom. girtumas.

9. Iš 2024-05-01 Asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant E. V. dešinio žasto matyti kraujosruva.

10. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas 2024-05-01, 13 val. 33 min. telefoninio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašas, kuris, pasinaudojus Policijos registruojamų įvykių registro funkcionalumu, buvo atsisiųstas iš tiriamo įvykio "Informacija" lango, "BPC skambučių įrašai" lauko. Pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjos E. V., kuri praneša, jog nori išsikviesti policiją į (duomenys neskelbtini), nes sūnus išprotėjo, sumušė ją, o greitoji nereikalinga.

11. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sūnus jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys, bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

12. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokurorės sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. G. G. su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės rūšimis sutiko, tik prašo, esant galimybei, sumažinti arešto trukmę, nes nenori prarasti savo darbo vietos. G. G. nurodė, kad jei būtų sumažintas arešto parų skaičius, jis galėtų atlikti arešto bausmę savo kasmetinių atostogų metu, nes nenori prarasti darbo vietos ir dėl to, kad nepilnamečiams savo vaikams moka alimentus.

13. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

14. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

15. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (tyčia) ir rūšį (nusikaltimas žmogaus sveikatai), stadiją (nusikaltimas baigtas), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka per 3 metus nebaustas, dirbantis, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas psichiatrinėje ar priklausomybės ligų įskaitoje byloje nėra. Duomenų, kad po nusikaltimų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,97 promilės alkoholinis girtumas), kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį, už kaltinamojo padarytą vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skiriama BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštas (BK 49 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokurorė prašo skirti arešto bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti G. G. skiriant šią bausmę ir nustatant šios bausmės dydį didesnį nei šios bausmės vidurkis. Kaltinamasis su bausmės rūšimi sutiko, prašo skirti mažesnį arešto terminą, kad areštą galėtų atlikti kasmetinių atostogų metu ir neprarastų darbo, išlaiko nepilnamečius vaikus. Pagrindo skirti kitą bausmę, nėra, tačiau įvertinant byloje nurodytas aplinkybes, mažintinas arešto terminas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

16. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė prieš savo šeimos narį – motiną, su kuria kartu gyvena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis), kuri padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

17. G. G. vadovaujantis BPK 140 straipsniu 2024-05-01, 14.09 val. sulaikytas, paleistas 2024-05-02, 11.38 val. Sulaikyme išbūta viena para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

18. Kaltinamajam 2024-05-02 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 parą arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu G. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą 1 (vieną) dieną ir laikyti jį atlikusiu 1 arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72(2) straipsniu, skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo G. G. atvykimo (sulaikymo) dienos.

Kaltinamajam išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

2024-05-02 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs G. G. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.