- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- I-252-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00181-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Ernestas Spruogis, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- UAB „Juvelta“
- Atsakovas
- VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Juvelta“ atstovams šios bendrovės direktoriui L. V. ir advokatei Astai Astrauskienei, atsakovės VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ atstovams šios įmonės Teisės–revizijų skyriaus viršininkei V. P. ir direktoriaus pavaduotojui V. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Juvelta“ skundą atsakovei VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. UAB „Juvelta“ (toliau – ir pareiškėja, ir bendrovė) su skundu, kurį patikslino (t. 1, b. l. 1–5, 31–36), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – ir atsakovė) 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906.
2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad, vykdydami 2011 m. lapkričio 3 d. pavedimą Nr. 4.1-S-271, Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai 2011 m. lapkričio 7 d. patikrino bendrovės veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, ir 2011 m. lapkričio 10 d. surašė pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atlikdami patikrinimą, pareigūnai paėmė iš prekybos (duomenys neskelbtini) vienetus pareiškėjai priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose nebuvo įspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai. Už šiuos pažeidimus atsakovė 2011 m. lapkričio 14 d. skyrė privalomą vykdyti nurodymą, t. y. iki 2011 m. lapkričio 30 d. įpareigojo pareiškėją per patikrinimą rastus (duomenys neskelbtini) vienetus auksinių gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl šio įpareigojimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo pareiškėja 2011 m. lapkričio 30 d. padavė skundą, tačiau jos skundas netenkintas. Apie sprendimą pareiškėjai pranešta 2011 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1.5-906. Pareiškėja 2012 m. sausio 2 d. pateikė atsakovei papildomą pretenziją, nes 2011 m. gruodžio 12 d. rašte nepateikti visi atsakymai į pareiškėjos 2011 m. lapkričio 30 d. skunde nurodytus argumentus. Pareiškėja aiškina, kad jos auksiniai gaminiai buvo tinkamai pažymėti, t. y. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Naujos žymėjimo taisyklės Lietuvos Respublikoje įsigaliojo tik 2010 m. vasario 2 d., t. y. vėliau, negu pareiškėja importavo ir pažymėjo auksinius gaminius. Pareiškėjos nuomone, naujasis teisinis reguliavimas neturi būti taikomas jai, t. y. tiems auksiniams gaminiams, kurie buvo pažymėti iki tol, kol įsigaliojo naujos auksinių gaminių žymėjimo taisyklės. Pareigūnai, surašę protokolą ir įpareigoję pareiškėją iki 2011 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) vienetus aukso gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal dabar Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, elgėsi neteisėtai, netinkamai, jų veiksmai prieštarauja visuotinai pripažintam principui lex retro non agit. Pareigūnų rasti (duomenys neskelbtini) vienetai auksinių gaminių buvo importuoti ir pažymėti iki įsigaliojant naujoms auksinių gaminių ženklinimo taisyklėms, todėl akivaizdu, kad taip pažymėti jie gali būti realizuojami Lietuvos Respublikoje ir neturi būti iš naujo paženklinti. Surašydami protokolą, pareigūnai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011, kurioje ginčas kilęs ne tuo pačiu pagrindu ir ne dėl to paties dalyko. Atvejis, dėl kurio pareigūnai surašė protokolą, ir ginčas, kuris buvo išnagrinėtas, priėmus sprendimą minėtoje administracinėje byloje, iš esmės skiriasi (bylų faktinės aplinkybės nėra panašios). Pareiškėjos įsitikinimu, ji teisėtai realizuoja (duomenys neskelbtini) vienetus auksinių gaminių, nes jie buvo importuoti ir pažymėti iki ženklinimo taisyklių naujos redakcijos įsigaliojimo, pareiškėjai nėra taikomos naujojo įstatymo nuostatos. Pareiškėja nekvestionuoja VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ teisės duoti privalomus įpareigojimus, tačiau nesutinka su privalomojo įpareigojimo turiniu, t. y. kad pareiškėjai gali būti skirtas įpareigojimas iš naujo paženklinti auksinius gaminius. Pareiškėjos nuomone, toks įpareigojimas riboja jos teises, kadangi užkerta galimybę turimą turtą (aukso gaminius) realizuoti ne Lietuvos rinkoje arba apskritai išimti šiuos gaminius iš prekybos. Nustatyti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pažeidimai siejami su aukso gaminių ženklinimo reikalavimais, kurie taikomi aukso gaminiams, realizuojamiems Lietuvos Respublikoje. Įstatymų leidėjas už tokio pobūdžio pažeidimus yra suteikęs įgaliojimus VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, kaip kontroliuojančiai institucijai, sustabdyti tokių tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių gamybą, perdirbimą, supirkimą, realizavimą, paslaugų teikimą, prekybą ir kitą su tuo susijusią veiklą. Nurodytos administracinio poveikio priemonės tikslas yra uždrausti netinkamai paženklintus aukso gaminius realizuoti Lietuvos rinkoje, todėl VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ įgaliotų pareigūnų privalomas nurodymas negali būti platesnis, t. y. negali uždrausti šiuos aukso gaminius pareiškėjai realizuoti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ar trečiosiose valstybėse, kur esamas aukso gaminių žymėjimas yra laikomas tinkamu pagal atitinkamos valstybės teisinį reguliavimą. Be to, pareiškėja turi teisę minėtus aukso gaminius ne tik eksportuoti, bet ir grąžinti pardavėjams arba išimti šiuos aukso gaminius iš prekybos ir sandėliuoti, arba išlydyti aukso gaminius. Taigi, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsniu, sustabdę tauriųjų metalų prekybą, t. y. atrinkę (duomenys neskelbtini) gaminius ir sudėję į maišelį, kurį užantspaudavo, nepagrįstai nurodė šį maišelį (nepažeistą) pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai, nes toks įpareigojimas riboja pareiškėjos nuosavybės teises.
II
1. Atsakovė VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 64–66) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
2. Atsakovė remiasi Įstatymo 26 straipsniu, paaiškina, kad pareiškėja, pateikusi VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriui 2011 m. lapkričio 30 d. skundą dėl VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus duoto privalomo nurodymo, neskundė tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų, o skundą dėl privalomojo nurodymo turėjo nagrinėti tik teismas, ne direktorius, kurio sprendimas skundžiamas. Pareiškėja, pateikdama 2011 m. lapkričio 30 d. skundą VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriui dėl jo paties priimto 2011 m. lapkričio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. 1.5.-814, taip pat pateikdama 2012 m. sausio 2 d. papildomą pretenziją dėl to paties privalomojo nurodymo, praleido Įstatymo 26 straipsnyje nustatytą 30 dienų skundo dėl 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1.5-81 padavimo teismui terminą. Galiojantys teisės aktai nenustato, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ vadovui apskundę tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmus arba ketinantys VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ vadovo sprendimus skųsti teismui, turėtų pateikti papildomą pretenziją. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad pareigūnai, davę privalomą nurodymą ir surašę protokolą, elgėsi neteisėtai, netinkamai, o jų veiksmai prieštarauja visuotinai pripažintam principui lex retro non agit. Ir tikrinant UAB „Juvelta“ veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, ir surašant jos direktoriui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4.2/04-1S-208, ir 2011 m. lapkričio 14 d. duodant privalomą nurodymą Nr. 1.5-814, vadovautasi minėtų dokumentų surašymo momentu galiojusio Įstatymo nuostatomis. Įstatymo 3, 4, 6, 15, 17, 19 straipsnių pakeitimo įstatymą Seimas priėmė 2010 m. sausio 21 d. ir nenustatė jokių įstatymo ar atskirų jo straipsnių įsigaliojimo nukėlimo terminų, todėl visi, taip pat ir nauja įstatymo 3 straipsnio 21 dalies (valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo sąvokos apibrėžimas), 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija įsigaliojo Lietuvos Respublikoje 2010 m. vasario 2 d., paskelbus Įstatymą leidinyje „Valstybės žinios“. Pareigūnai, UAB „Juvelta“ mažmeninės prekybos vietoje patikrinę visus prekybos vitrinose išdėstytus skirtus realizuoti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, rado (duomenys neskelbtini) auksinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prabų gaminius, paženklintus prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. Patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes užfiksavo patikrinimo akte, kuriame konstatavo, kad gaminiuose esantis Lenkijos Respublikos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas su skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“ nėra Įstatymo reikalavimus atitinkantis ženklas, nes Lenkijos Respublikos valstybiniame kontroliniame prabavimo ženkle esantis vienas arabiškas skaičius „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtina nustatytos prabos – santykinio tauriųjų metalų kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių. Atlikdami patikrinimą, pareigūnai vadovavosi tuo metu (2011 m. lapkričio 7 d.) galiojusio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, t. y. teisės norma, kuri nustato reikalavimus tauriųjų metalų gaminiams, kada Lietuvos rinkoje tauriųjų metalų gaminiai, įvežti iš kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, gali būti realizuojami Lietuvoje be VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo. Pareiškėja, teigdama, jog neginčija, kad auksinių gaminių žymėjimas ženklu „A“ ar arabišku skaitmeniu neišreiškia prabos, bet nesutikdama, kad toks žymėjimas yra privalomas tiems gaminiams, kurie iki 2010 m. vasario 2 d. buvo tinkamai pažymėti pagal tuo metu galiojančias teisės normas, pati pripažįsta, kad atlikus jos veiklos patikrinimą rasti skirti realizuoti auksiniai gaminiai su atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu yra (buvo) netinkamai paženklinti. Be to, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikdamas išvadą dėl Įstatymo 3, 4, 6, 15, 17, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog kai kurie arabiškais skaičiais ar tam tikrais simboliais išreikšti kitų valstybių kontroliniai prabavimo ženklai Lietuvos Respublikos vartotojams yra nesuprantami, galima reikalauti juos pakartotinai prabuoti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad pareigūnai, surašydami protokolą, negalėjo vadovautis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011, kadangi minėta nutartis priimta išnagrinėjus analogišką bylą, kurioje faktinės aplinkybės yra tapačios ginčo su pareiškėja aplinkybėms dėl auksinių gaminių, paženklintų prabos ženklu, atsakomybės ženklu ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu su vienu arabišku skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“, bei ūkio subjektui duoto privalomojo nurodymo Lietuvos rinkoje rastus skirtus realizuoti netinkamai paženklintus gaminius pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011 išaiškino, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu“ turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje, todėl skirtų realizuoti Lietuvos rinkoje auksinių gaminių su Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu su vienu arabišku skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“ ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjos skundo teiginiai dėl privalomojo nurodymo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintai asmens nuosavybės teisės apsaugai yra neargumentuoti, nes bet kokia komercinė veikla turi būti vykdoma pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, o reikalavimų nevykdymas negali būti dangstomas asmens nuosavybės teisės apsauga. UAB „Juvelta“ direktorius iki jo vadovaujamos bendrovės veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimų ne kartą telefonu konsultavosi su VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ specialistais dėl jo, kaip bendrovės direktoriaus, pareigų, susijusių su tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių, skirtų realizuoti Lietuvos Respublikos rinkoje, ženklinimu ir teisės priimti sprendimą dėl rinkoje esamų netinkamai (Lenkijos Respublikos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu) paženklintų auksinių gaminių. Direktoriui paaiškinta jo teisė priimti vieną iš jam labiausiai priimtinų sprendimų: netinkamai paženklintus gaminius išimti iš apyvartos Lietuvoje ir išvežti į kitas šalis; sulydyti; pateikti gaminius jo pasirinktai įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Be to, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ specialistės asmeniškai konsultavo UAB „Juvelta“ direktorių 2011 m. kovo 3 d. parodoje „Amber trip“. Taigi, UAB „Juvelta“ direktorius, būdamas ne naujokas tauriųjų metalų versle, ne tik galėjo ar turėjo, bet privalėjo domėtis ir žinoti galiojančių teisės aktų reikalavimus dėl tauriųjų metalų gaminių ženklinimo, taip pat turėjo žinoti ir LVAT 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą analogiško ginčo atveju. Teismui patenkinus pareiškėjos skundą, į Lietuvos Respublikos rinką laisvai patektų tauriųjų metalų gaminiai, paženklinti ne tik Lenkijos Respublikos, bet ir kitų valstybių valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais, nesuprantamais Lietuvos vartotojams, ir taip būtų pažeidžiamos vartotojų teisės, būtų sudarytos nevienodos verslo ir konkurencijos sąlygos.
III
1. Pabrėžtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi šioje administracinėje byloje (ankstesnis Nr. I-1968-171/2012) (t. 1, b. l. 104-111) nutraukė administracinę bylą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 131-143) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu šioje administracinėje byloje (ankstesnis Nr. I-3605-142/2012) (t. 1, 182-192) UAB „Juvelta“ skundą tenkino iš dalies: panaikino valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 7 d. ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo akto Nr. 04-1S-208 dalį, kurioje nutarta netinkamai paženklintus (duomenys neskelbtini) vienetus aukso gaminių paimti iš prekybos, paliekant buhalterės žinioje (sudedant į maišelį Nr. 00897701); įpareigojo Valstybės įmonę „Lietuvos prabavimo rūmai“ papildomai išnagrinėti UAB „Juvelta“ 2011 m. lapkričio 30 d. skundą ir pateikti UAB „Juvelta“ sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) vienetų aukso dirbinių paėmimo iš prekybos teisinio pagrindo bei pareiškėjos teisės disponuoti gaminiais apimties; nutraukė administracinę bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnės 2011 m. lapkričio 10 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 4.2/04-1S-208 panaikinimo, o kitus pareiškėjos UAB „Juvelta“ reikalavimus atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi (t. 2, b. l. 113-123) iš dalies tenkino UAB „Juvelta“ skundą: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria administracinės bylos dalis dėl Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnės 2011 m. lapkričio 10 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 4.2/04-1S-208 panaikinimo nutraukta, paliko nepakeistą; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies panaikintas VĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 7 d. ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo aktas Nr. 04-1S-208, pakeitė ir administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ reikalavimą panaikinti VĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 7 d. ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo aktą Nr. 04-1S-208 nutraukė; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas dėl VĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1.5-906 panaikinimo buvo patenkintas iš dalies ir VĮ Lietuvos prabavimo rūmai įpareigoti papildomai išnagrinėti UAB „Juvelta“ 2011 m. lapkričio 30 d. skundą bei pateikti UAB „Juvelta“ sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) vienetų aukso dirbinių paėmimo iš prekybos teisinio pagrindo bei pareiškėjo teisės disponuoti gaminiais apimties, panaikino ir šią bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti minėtus administracinius aktus perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
IV
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi (t. 2, b. l. 174-178) ši administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5), kadangi nagrinėjama administracinė byla yra analogiška administracinei bylai Nr. I-2904-244/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5), kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą Europos Sąjungos teisės taikymo ir aiškinimo klausimais. Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis buvo palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi (t. 2, b. l. 191-195).
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi (t. 3, b. l. 1-2) atnaujino šios administracinės bylos nagrinėjimą.
V
1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Juvelta“ atstovai šios bendrovės direktorius L. V. (2002 m. spalio 9 d. vienintelio akcininko sprendimas (t. 1, b. l. 53)) bei advokatė Asta Astrauskienė (išrašas iš Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. AAA-2011/0004 (t. 1, b. l. 21–23)) remdamiesi skundu, prašė pareiškėjos reikalavimus tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovės VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ atstovai šios įmonės Teisės-revizijų skyriaus viršininkė V. P. (2015 m. sausio 15 d. įgaliojimas Nr. 1.11-1 (t. 3, b. l. 7)) ir direktoriaus pavaduotojas V. C. (2015 m. sausio 15 d. įgaliojimas Nr. 1.11-2 (t. 3, b. l. 6)) palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
1.1. Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai, vykdydami 2011 m. lapkričio 3 d. pavedimą Nr. 4.1-S-271 (t. 1, b. l. 73), 2011 m. lapkričio 7 d. patikrino UAB „Juvelta“ veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, ir surašė patikrinimo aktą Nr. 04-1S-208 (t. 1, b. l. 6-8, 74-76). Po patikrinimo iš prekybos išimti (duomenys neskelbtini) vienetai pareiškėjai priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose nebuvo įspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai. Nurodoma, kad ūkio subjektas 2011 m. sausio 1 d. atliko inventorizaciją, pardavimai atliekami pagal kompiuterinę programą, nurodytas tikrinimo metu rastas faktinis tauriųjų metalų ir brangakmenių likutis ir pan.
1.2. Prabavimo rūmų pareigūnė V. P., atsižvelgdama į minėto patikrinimo rezultatus (2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą), 2011 m. lapkričio 8 d surašė UAB „Juvelta“ direktoriui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4.2/04-1S-208 (t. 1, b. l. 78).
1.3. Prabavimo rūmai 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1.5-814 (t. 1, b. l. 11, 79) skyrė pareiškėjai privalomą vykdyti nurodymą – iki 2011 m. lapkričio 30 d. įpareigojo per patikrinimą rastus (duomenys neskelbtini) vienetus auksinių gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Rašte nurodyta, kad neįvykdžius duoto nurodymo, UAB „Juvelta“ registracija Ūkio subjektų, užsiimančių komercine-ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, registre bus sustabdyta pagal šių subjektų registravimo taisyklių 25.1 punktą už valstybinės priežiūros pareigūnų privalomų nurodymų nevykdymą. Taip pat nurodyta, kad privalomų nurodymų nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 193¹ straipsnį.
1.4. Pareiškėja, nesutikdama su paskirtu įpareigojimu, kreipėsi į Prabavimo rūmus su 2011 m. lapkričio 30 d. skundu (t. 1, b. l. 12-14, 80-81) ir prašė pripažinti įpareigojimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Nurodė, kad surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakovas nepagrįstai rėmėsi LVAT administracine byla Nr. A662-2650/2011. Pareiškėja skunde nurodė, kad gaminiai buvo pažymėti iki 2010 m. vasario 2 d., kai pasikeitė Įstatymas, pagal tuo metu galiojusio įstatymo nuostatų reikalavimus, todėl, pareiškėjos manymu, jie gali būti realizuoti Lietuvoje be papildomo ženklinimo. Teigia, kad Įstatymas taikytas atgal.
1.5. Prabavimo rūmų direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2011 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1.5-906 (t. 1, b. l. 15-16, 84) informavo pareiškėją, kad atliekant patikrinimą, surašant protokolą ir duodant privalomąjį nurodymą, vadovavosi minėtų dokumentų surašymo metu galiojusio Įstatymo nuostatomis, nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija dėl Įstatymo „galiojimo atgal“ taikymo.
1.6. Prabavimo rūmuose 2012 m. sausio 9 d. gauta pareiškėjos papildoma pretenzija, kurioje pareiškėja vėl prašė panaikinti įpareigojimą ir leisti gaminius išimti iš užantspauduotų maišelių (t. 1, b. l. 18-19, 85).
1.7. Prabavimo rūmai, atsakydami į papildomą pretenziją, 2012 m. sausio 24 d. rašte Nr. 1.5-72 (t. 1, b. l. 86) pakartotinai konstatavo, kad ir patikrinimo aktas, ir protokolas, ir privalomasis nurodymas surašyti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.
2. Pareiškėja UAB „Juvelta“ prašo panaikinti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906, nes, jos teigimu, šie sprendimai nėra pagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti.
2.1. Teismas akcentuoja, kad jis buvo sustabdęs šią administracinę bylą tol, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-22/2014, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5), konstatavo:
„Siekdama įvertinti minėto ginčo teisiniams santykiams taikytino nacionalinio teisinio reglamentavimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 34 straipsnio reikalavimams, išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje priimta 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kreipėsi į Teisingumo Teismą, prašydama priimti prejudicinį sprendimą. Atsakymus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje suformuluotus klausimus Europos Sąjungos teisminė institucija pateikė 2014 m. sausio 16 d. sprendime byloje Juvelta (C-481/12).
Šiame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 34 straipsnis draudžia nacionalinį teisinį reguliavimą, kaip įtvirtintas ginčo teisiniams santykiams taikytinose minėtose Priežiūros įstatymo nuostatose, pagal kurį, norint valstybės narės rinkoje prekiauti tauriųjų metalų gaminiais, įvežtais iš kitos valstybės narės, kurioje jais leidžiama prekiauti, ir paženklintais prabavimo ženklu laikantis šios antrosios valstybės narės teisės aktų, privaloma, kai šiame ženkle esanti informacija apie šių gaminių prabą neatitinka pirmosios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, šiuos gaminius iš naujo paženklinti pirmosios valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, patvirtinančiu, kad gaminiai buvo patikrinti, ir nurodančiu jų prabą laikantis minėtų reikalavimų.
Iš tiesų valstybė narė negali reikalauti iš naujo ženklinti prekes, importuotas iš kitos valstybės narės, kur jomis buvo teisėtai prekiaujama ir jos buvo paženklintos laikantis tos valstybės teisės aktų, jeigu pradinio prabavimo ženklo, kad ir kokia būtų jo forma, turinys yra lygiavertis tam, kurio reikalaujama importo valstybėje narėje, ir suprantamas šios valstybės vartotojams. Siekiant nustatyti, ar nurodant prabą valstybės narės teisės aktuose nenumatyta forma šios valstybės vartotojams suteikiama lygiavertė ir suprantama informacija, reikia atsižvelgti į vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo preziumuojamus lūkesčius (žr. minėto sprendimo byloje Juvelta 22 ir 23 p.).
Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo aukso gaminiai buvo paženklinti Lenkijos Respublikos prabavimo ženklu, kuriame nurodytas arabiškas skaitmuo „3“, kaip patvirtina atsakovas. <...> Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas minėto sprendimo byloje Juvelta 26 punkte, aptariamu skaitmeniu „(duomenys neskelbtini)“ perteikiama informacija, kiek tai susiję su Lenkijoje paženklintais tauriųjų metalų gaminiais, yra lygiavertė nurodomai skaitmeniu „(duomenys neskelbtini)“, esančiu prabavimo ženkle, kurį uždeda atsakovas Lietuvoje.
Žinoma, toks prabos žymėjimas, t. y. arabišku skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“, yra naudojamas tik Lenkijos Respublikoje, šio žymėjimo reikšmė yra nustatyta šios valstybės narės nacionalinėje teisėje, todėl pagrįstai manytina, jog jis nėra suprantamas paprastam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam Lietuvos vartotojui.“
2.2. Kartu minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-22/2014 konstatuota, kad be minėto Lenkijos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo (kuris nėra pakankamas Lietuvos vartotojui) ginčo aukso gaminiai buvo pažymėti (deklaruojamos) prabos ženklu ir atsakomybės ženklais „A“, „A&A“ – visų šių trijų žymėjimų visuma yra pakankama Lietuvos vartotojams. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra tapati situacija, t. y. patikrinimo akte Nr. 04-1S-208 (t. 1, b. l. 6-8, 74-76) konstatuota, jog po patikrinimo iš prekybos išimti (duomenys neskelbtini) vienetai pareiškėjai priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti 1) prabos ženklu, 2) atsakomybės ženklu „A“ ir 3) Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose nebuvo įspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai. Teismas daro išvadą, kad esant tai pačiai situacijai, kokia buvo nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-22/2014, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. bei 2007 m. spalio 24 d. nutarimų doktrininėmis nuostatomis, jog teismai privalo vadovautis precedentais ir sekti konstituciniu imperatyvu, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos vienodai, pareiškėjos skundas tenkintinas ir šioje byloje, nes atsakovė pareiškėjai davė neteisėtus reikalavimus. Todėl VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 1.5-814, kuriuo nustatytas privalomas nurodymas, ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 1.5-906, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties (t. 2, b. l. 113-123) motyvaciją), naikintini.
3. Pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas šiuo sprendimu nesprendžiamas, išaiškinant pareiškėjai, kad per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ji turi teisę pateikti teismui rašytinį detalizuotą ir pagrįstą prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,Juvelta“ skundą tenkinti.
Panaikinti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.