- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-1186-260/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „TPP“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantysis ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4310-292/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Psyops Constructions” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TPP“ dėl nuostolių priteisimo ir pagal šios atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nesumokėto atlygio už atliktą darbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „ MAXI logistic“, bylos nagrinėjimo metu pakeitusi įmonės pavadinimą į „Psyops Constructions“, 2013-09-24 pateiktu ieškiniu (b.l. 1-7, t. I) prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „TPP“ 23282,47 Lt dydžio nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ji su atsakove 2013-08-02 sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais suteikti ieškovei pastato fasado armavimo, dekoratyvinio tinko uždėjimo ir dekoratyvinio tinko dažymo darbus, o ieškovė už tai atsakovei sumokėti. Atsakovė netinkamai vykdė sutartį, dėl ko ieškovė patyrė 23282,47 Lt nuostolius. Šiuos nuotolius sudaro: 2414,05 Lt suma už viešbučio paslaugas, 3500 Lt atsakovei sumokėtas avansas, 3000 Lt suma už pastolių nuomos sutarties pratęsimą, 676,80 Lt už dažus, įsigytus atsakovės darbų trūkumų šalinimui, 912,62 Lt kuro išlaidos, 5445 Lt suma už sutartimi atsakovės neatliktų darbų atlikimą7334 Lt suma sumokėta už atsakovės darbų trūkumų ištaisymą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „TPP“ atsiliepime į ieškinį (b.l. 132-134, t. I) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė ieškinyje nurodė tik bendro pobūdžio nuostatas, reglamentuojančias statybos rangą, reikalaujamas priteisti sumas, tačiau iš ieškinio negalima suprasti, kokiu pagrindu ieškovė reiškia tokius reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „TPP“ byloje 2013 12 04 pateikė priešieškinį (b.l. 14-15, t. II), kuriame prašė priteisti jai iš ieškovės 3229,54 Lt nesumokėto atlygio už atliktą darbą ir 6% dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio padavimo iki pilno teismo sprendimo įvykdymo. Prieškinyje paaiškino, jog atsakovė pagal 2013-08-02 sutartį atliko ieškovės užsakymu darbų už 6729,54 Lt. Ieškovė, sumokėjusi 3500 Lt avansą liko skolinga 3229,54 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (b.l. 51-54, t. II) nurodė, kad ji su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovė neprivalo mokėti atsakove, nes ši netinkamai vykdė sutartį, sutartimi numatytus darbus atliko nekokybiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – priteisė iš ieškovės UAB „Psyops Constructions“ atsakovei UAB „TPP” 3229,54 Lt už atliktus darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3229,54 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo priešieškinio priėmimo dienos, t.y. nuo 2013-12-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 97 Lt žyminį mokestį, ir valstybei 44,59 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Atmesdamas ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus, teismas nurodė, kad ieškovė nuostolius prašo priteisti CK 6.664 str. 1 d. nustatytu pagrindu dėl to, jog atsakovė neįvykdė sutartyje nurodytų darbų apimties – atliko tik dalį darbų, pažeidė sutartyje nustatytus terminus ir darbų neperdavė ieškovei, dėl ko sutartis su atsakove buvo nutraukta, o darbus nurodytame objekte atliko kitas rangovas. Atsakovė 2013-08-02 sutartimi įsipareigojo, gavus ieškovės užsakymą, naudojant ieškovės medžiagas, tinkamai atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasado armavimo, dekoratyvinio tinko uždėjimo ir dekoratyvinio tinko dažymo darbus fasado 500 kv. m. plote 4 ir G ašyse, darbus pradėti ne vėliau kaip 2013-08-06 ir baigti 4 ašyje iki 2013-08-14, o G ašyje – 2013-08-16. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį pripažino, kad atsakovei perdavė atlikti darbus B fasado ašyje, t. y. ne tose ašyse, dėl kurių buvo susitarta sutartimi. Šalys nurodo skirtingas aplinkybes dėl kurių atsakovė atliko darbus kitoje fasado B ašyje. Sutarties 3.1.5. p. numatyti ne tik darbų atlikimo terminai ir vieta, bet numatyta, kad prieš darbų pradžią turi būti gautas ir ieškovės užsakymas sutartyje nurodytiems darbams pradėti (sutarties 3.1.1. p.). Todėl tikėtina atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad sutartyje nurodytu terminu atvykus atlikti darbus, ieškovė nurodytose ašyse nebuvo paruošusi darbų fronto ir atsakovė negalėjo pradėti darbų, todėl darbus pradėjo B fasado ašyje, kur buvo paruoštas darbų frontas ir sutartyje numatyti darbai galėjo būti atliekami. Ieškovė nenurodo aplinkybių, kodėl atsakovė, atvykusi į objektą sutartyje nurodytu terminu, pasišalino iš objekto, ir nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad pastaroji negalėjo atlikti fasado armavimo, dekoratyvinio tinko uždėjimo ir jo dažymo darbų, nes ieškovė šiems darbams nepasiruošė. CK 6.681 str. numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą atlikti statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo leisti rangovui laiku pradėti tinkamai vykdyti ir laiku užbaigti statybą (CK 6.688 str. 1 d.). Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga) ir imtis protingų priemonių kliūtims pašalinti, o šalis, kuri šios pareigos nevykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 str.). Ieškovė nepašalino kliūčių, trukdančių atsakovei laiku pradėti ir užbaigti sutartyje numatytus darbus, prarado teisę į nuostolių atlyginimą, todėl ieškinys atmestinas.
Patenkindamas atsakovės priešieškinį, teismas nurodė, atsakovė reikalauja iš ieškovės sumokėti skolą už atliktus darbus pagal 2013-08-23 atliktų darbų aktą Nr. 08/23, kurį atsakovė pasirašė vienašališkai, ieškovei atsisakius jį pasirašyti, ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. TPP 00787 bendrai 6729,54 Lt sumai (reikalavimo suma yra be ieškovės atsakovei sumokėto 3500 Lt avanso). Pagal tarp šalių sudarytos 2013-08-02 sutarties 2 dalį visa paslaugų kaina apskaičiuojama po faktinio paslaugų atlikimo, bet ne vėliau kaip 5 dienos po atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Atsakovė subrangos darbus turėjo pradėti 2013-08-06 ir užbaigti 2013-08-16. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodytuose objektuose dirbo du subrangovai – atsakovė ir UAB „Naujas fasadas“, su kuria atliktų darbų aktai pasirašyti rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl 2013-08-23 atsakovės vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto, kurio pagrindu ji prašo sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Pagal CK 6.694 str. užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 str. 4 d.). Tačiau užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus tik CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5 ir 6 d. nurodytais atvejais. Ieškovės atsisakymo pasirašyti aktą priežastys nurodytos ieškovės atsakovei 2013-08-27 rašytame rašte Nr. S-222, kuriame teigiama, kad darbų kokybė ir darbų kiekiai nėra priduoti techninei priežiūrai ir užsakovo atstovui, kad nėra mokama už nekokybiškai atliktus darbus, kurie nėra priduoti, be to apmokėjimas vyksta po paslaugų suteikimo, todėl negalimi tarpiniai aktavimai ir nemokama neatlikus visų darbų. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį teismas, ankstesniu 2013-08-19 raštu Nr. S-216 ieškovė informavo atsakovę, kad sutartį su ja nutraukia. Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.). Įrodymų apie tai, kad ieškovei nutraukus sutartį su atsakove, ieškovė būtų reikalavusi perduoti jai atliktų darbų rezultatą, nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų kokius konkrečiai darbus atliko ir kokių darbų neatliko atsakovė iki sutarties nutraukimo, juolab, kad tame pačiame objekte darbus atliko du subrangovai – atsakovė ir UAB „Naujas fasadas“, nors paskirstant įrodinėjimo naštą, veikia įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas įrodinėja“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
Ieškovė UAB „Psyops Constructions“ apeliaciniame skunde (b.l. 3-8, t. III) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, ieškinį pilnai patenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „TPP“ 23282,47 Lt nuostolius, 6% procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Skunde ji nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį ir atmetė ieškovės pareikštą ieškinį.
1.Teismas pripažino nustatytomis atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė neva nebuvo paruošusi darbų frontų ir nepašalinusi trukdžių atsakovei laiku pradėti darbus ir juos baigti, prarado teisę į nuostolių atlyginimą. Su tokia teismo padaryta išvada negalima sutikti, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, t.y. atsakovė nepateikė jos siųsto ieškovei rašto, pranešimo, ar elektroninio laiško, taip pat nėra tai užfiksuota gamybinių pasitarimų protokoluose, nors CPK 178 str. aiškiai nurodo, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik atsakovės priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė yra pateikusi atliktų darbų aktą ir vien ši aplinkybė parodo prieštaringas pačios atsakovės nurodomas aplinkybes dėl darbų fronto perdavimo, nes tada neaišku, kaip atsakovė galėjo atlikti darbus, už kuriuos prašo apmokėjimo, jeigu jai nebuvo perduotas darbų frontas. Atsakovė darbus pradėjo laiku, t,y, 2013-08-06, tačiau sekančią dieną 2013-08-07 ryte apie 8 val. visi atsakovės darbininkai pasišalino iš objekto. Ieškovė, suprasdama, kad atsakovė nespės laiku atlikti sutartyje numatytų darbų, kadangi 2013-08-06 pasišalinę iš objekto, dirbti grįžo tik 2013-08-12. Atsakovui perdavė atlikti darbus B fasado ašyje, kadangi ji buvo mažiausia iš visų. Taigi darbų atlikti Sutartyje nurodytoje G ašyje nebuvo galima išimtinai vien tik dėl pačios atsakovės veiksmų, t.y. neturėjo pakankamai darbo jėgos (darbininkų) atlikti darbus. Atsakovei neatlikus visų darbų, ieškovė buvo priversta pasisamdyti trečiuosius asmenims nebaigtiems darbams atlikti. Šiuos darbus atliko UAB „Naujasis fasadas“. Sutartį dėl netinkamo jos vykdymo ieškovė su atsakove nutraukė. Dėl žalos padarytos netinkamai vykdant sutartį ieškovė informavo atsakovę.
2. Teismas nepagrįstai patenkino atsakovės priešieškinį. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, t.y. buvo sugadintas balkonų grindinys (tinko likučiai), reikėjo perdaryti palangių angokraščių formavimą, perdažyti fasadą, išvežti atsakovo šiukšles bei užbaigti atsakovės prisiimtus, tačiau taip ir nepabaigtus darbus. Esant tokiai situacijai, ieškovei nekilo pareiga atsiskaityti su atsakove už netinkamai atliktus darbus, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog apeliantui kyla pareiga atsiskaityti su atsakove už jo vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą. Teismas sprendime visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmetė apeliantės pastabas dėl darbų kokybės ir aktų nepriėmimo, nors darbų aktuose pastabos yra esminiai ieškovės argumentai. Nors įstatymas nereikalauja teismo sprendime pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento, o tik dėl esminių, pirmos instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl ieškovės pastabų atsakovės aktuose. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje iškilo ginčas dėl darbų kokybės tinkamumo, teismas privalėjo dėl to išsamiai pasisakyti. Ieškovė, tinkamai vykdydama CK 6.694 str. jai nustatytą pareigą išsamiai akte nurodė darbų nepriėmimo priežastis, todėl negalima laikyti, jog pagal atsakovės vienašališkai pasirašytą aktą gali ieškovei atsirasti apmokėjimo pareiga.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l. 41-43, t.III) pateikusi atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodė, kad teismas pilnai išsiaiškino bylos aplinkybes. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė privalėjo įrodyti savo teiginius bei argumentuotai juos pagrįsti. Ieškovė savo reikalavimo nepagrindė, o atsakovė pagrindė. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir objektyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu.
Absoliučių apskųstojo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra būtų priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) – nagrinėjamu atveju ieškovei ir atsakovei. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Nagrinėjamoje byloje įvertinusi šalių apeliaciniame skunde bei atsiliepime į šį skundą nurodytus argumentus, byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad teismas pilnai išsiaiškino bylos aplinkybes, o teismo sprendimas yra pagrįstas ir objektyvus ir iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, kad dalis teismo padarytų išvadų yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija vertina, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimo bei netinkamo procesinių normų taikymo yra pagrindas pripažinti, kad šio teismo ieškovės apskųstas sprendimas yra nepagrįstas, o bylą išnagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pirmiausia, nepareikalavo, kad ieškovė pateiktų ieškinį, kuris pilnai atitiktų (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai nustato, kad ieškinyje ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat įrodymus, kurie patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes. Kad ieškovė to nepadarė, jau atsiliepime į ieškinį atkreipė dėmesį atsakovė. Šiame procesiniame dokumente atsakovė nurodė, kad jai yra nesuprantama, kodėl ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius, patirtus ieškovės apmokant už viešbučio paslaugas, pastolių nuomą, kuro ir dažų įgijimą, kito rangovo atliktų darbų pabrangimą, neaišku, kokias įrodymais ieškovė grindžia reikalavimą apmokėti už atsakovės nekokybiškai atliktų darbų trūkumų ištaisymą. Pasirengimo nagrinėti bylą metu, 2013-01-30 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, į kurį neatvyko ieškovės atstovas, teismas, nepašalinęs paminėtų trūkumų, nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje, taigi pripažino, kad visi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai atlikti, byla parengta nagrinėti teisme.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, į kurį neatvyko ieškovės atstovas, Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-04-28 sprendimu ieškinį paliko negarinėtą, o priešieškinį patenkino. Ieškovei tokį teismo sprendimą apskundus apeliacine tvarka, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-09-03 nutartimi šį Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šis teismas bylą antrą kartą nagrinėjo 2014 m. spalio 27 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame vėl nedalyvavo ieškovės atstovas. Iš šio teismo posėdžio garso įrašo, teisėjų kolegijos nuomone, galima daryti išvadą, kad nei teismui, nei atsakovės atstovams ieškovės reikalavimų faktiniai pagrindai buvo ir liko neaiškūs, atsakovės atstovai daug kartų teismui paaiškino, kad jiems nesuprantamas ir eilės ieškovės pateiktų bei teismo priimtų įrodymų ryšys su byla. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo nei CPK 296 straipsnyje numatyta galimybe priversti ieškovą pateikti visus CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį, o to nepadarius palikti ieškinį nenagrinėtą, nei CPK 160 straipsnio 1 d. 1 p. teisėjui suteikta teise pripažinti, kad ieškovės atstovas būtinai turi atvykti į teismo posėdį ir pateikti paaiškinimus dėl teismui ir atsakovei neaiškių bei nesuprantamų reikalavimų. Išnagrinėjęs bylą pagal ne visiškai suprantamą ir aiškų, CPK reikalavimams neatitinkantį, bet teismo priimtą ieškinį, ir tokį ieškinį atmetęs kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismas ir neatskleidė bylos esmės, ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, teisėjų kolegijos vertinimu, galima pripažinti ir todėl, kad nagrinėjant bylą nebuvo, kaip akivaizdu iš teismo posėdžio garso įrašo, pakankamai aiškinamasi dėl visų reikšmingų ginčui išspręsti aplinkybių, t.y. kada atsakovė privalėjo pradėti vykdyti darbus pagal 2013-08-02 tarp šalių sudarytą sutartį, kokiomis sąlygomis atsakovė pradėjo vykdyti darbus, kokius konkrečiai darbus atliko atsakovės darbuotojai (kaip buvo vykdoma sutartis), kada (nuo įspėjimo surašymo ar nuo įspėjime nurodytos datos) ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Tai nebuvo padaryta iš dalies būtent todėl, kad ieškinyje šių reikšmingų ginčui išspręsti aplinkybių ieškovė pati nenurodė, o teismas, nebūdamas pakankamai pareigingas, nepareikalavo, kad ieškovė, o iš dalies ir atsakovė, pateiktų reikšmingus paaiškinimus bei įrodymus. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant tiek dėl ieškovės ieškinyje, tiek ir dėl atsakovės priešieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). Teismo sprendimas šiuos reikalavimus atitinka tik tuomet, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tuo atveju, kai bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nustato, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šioje byloje nenustačius, kokiu faktiniu pagrindu ieškovė pareiškė reikalavimus, esant būtinybei pareikalauti, kad ieškovė pateiktų ieškinį, pilnai atitinkantį ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, ką padaryti galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylą iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme negalima.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.