Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotajam atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos K. L. M. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-325626-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimu K. L. M. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 7 d. 10.34 val. Vilniuje, Savanorių prospekte ties Vaduvos gatve, vairavo transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama tam teisės ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 21 km/val., t. y. važiavo 71 km/val. greičiu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 ir 127 punktų reikalavimus; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymą K. L. M. paskirta 70 Eur dydžio bauda, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą – 300 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, K. L. M. paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patraukta K. L. M. skundu iš esmės prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti nutarimą ir juo paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį sumažinti, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti. Skundas grindžiamas tuo, kad K. L. M. turi galiojantį nacionalinį ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, išduotus jos vardu Jamaikos Karalystėje, tačiau nežinojo, kad privalo pakeisti savo turimą vairuotojo pažymėjimą.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad K. L. M. nuo 2023 m. spalio 23 d. įgijo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą ir nuo tos dienos per šešis mėnesius turėjo pakeisti turimą Jamaikos Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Po šio statuso įgijimo K. L. M. nuolatinį buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtina duomenys apie jos darbovietę, vadovavimą bendrovei ir administracinių nusižengimų padarymą. Pagal teismų praktiką, tai, kad administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jų neskirti ar jas žymiai švelninti, todėl taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas K. L. M. atžvilgiu negalima. Jai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai.

Administracinėn atsakomybėn patraukta K. L. M. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad viršijo nustatytą greitį, bet paprastai ji vairuoja atsargiai ir labai lėtai, taip pat ji nelaiko savęs nuolatinę gyventoja Lietuvos Respublikoje, nes nemoka mokesčių ir fiziškai būna, keliauja ir dirba kitose valstybėse. Taip pat ji kreipėsi prašymu dėl ne nuolatinio, o laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ji dar turi bendrovę Belgijos Karalystėje, kurios vadovavimą po santuokos nutraukimo jai buvęs sutuoktinis perleido, ir ten moka mokesčius. Prašyme nenurodė, kad nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Dėl to nežinojo, kad jos turimas dokumentas yra leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Nežino, kodėl jos laikinas leidimas buvo pakeistas į nuolatinį, jos santykius jos vardu su Lietuvos Respublikos institucijomis palaikė buvęs sutuoktinis. Pati jokių prašymų pratęsti leidimo terminą neteikė. Nors ji ankščiau po santuokos nutraukimo vienerius metus dar mokėjo atitinkamus mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet dėl dvigubo apmokestinimo pasirinko mokėti mokesčius Belgijos Karalystėje, kurie yra daug didesni, ir tai daro jau apie 7–8 metus. Dėl to Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė savo paskutines mokestines deklaracijas, patvirtinančias mokesčių mokėjimą tik Belgijos Karalystėje ir prašė inspekcijos išregistruoti jos bendrovę. Nepaisant to, Valstybinė mokesčių inspekcija primygtinai reikalauja, kad ji mokėtų mokesčius už jos vadovaujamą bendrovę, nors ji yra ten direktorė tik pagal nutylėjimą. Pagal Ženevos konvenciją, kaip ji suprato iš jos advokato konsultacijos, jai turėtų būti suteikta galimybė per aštuoniolikos mėnesių laikotarpį pakeisti turimą vairuotojo pažymėjimą, todėl jos patraukimas administracinėn atsakomybėn, dėl ko jai teks lankyti laiką užimančias ir brangias papildomas vairavimo pamokas, yra neproporcingas ir pernelyg baudžiantis. Kitos valstybės, kuriuose ji vairuoja, taip pat gali iš jos reikalauti pakeisti vairuotojo pažymėjimą, tačiau ji dar turi tarptautinį, kuriuo naudojasi. 2016 m. ji atvyko į Lietuvos Respubliką, bet tuo pačiu išlaiko namą Belgijos Karalystėje, dar būna vyksta į Jamaikos Karalystę. Šiuo metu jos buvimo Lietuvos Respublikoje priežastis yra suteikti buvusiam sutuoktiniui galimybę pamatyti jų dukrą. Su ja čia nuolat gyvena, bet vis vien keliauja darbo reikalais į kitas valstybes. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini). Mokslo metais daugiausiai laiko praleidžia Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu vasaros laikotarpiu praleidžia laiką Jamaikos Karalystėje. Lietuvos Respublikos migracijos departamentui nepranešė, kad nuolat gyvena Lietuvoje. Tiesa, kad pagal šio departamento pateiktus teismui duomenis, ji nebuvo palikusi Lietuvos Respublikos nepertraukiamam šešių mėnesių laikotarpiui. Taip pat ji lankosi Lietuvoje gydymo įstaigose, bet tai daro visuose valstybėse, į kurias atvyksta. Lietuvoje turi tik negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus. Ankstesnius administracinius nusižengimus padarė 2022 m. bendrovės perleidimo jai metu. Greičiausiai ne visi užfiksuoti nusižengimai buvo realiai jos padaryti, kadangi po santuokos nutraukimo ji turėjo sutarimą su buvusiu sutuoktiniu, pagal kurį, jai palikus valstybę, buvęs sutuoktinis vairuodavo automobilį ir veždavo dukrą į mokyklą ar kitas jos veiklas. Ankstesnių jos patraukimų administracinėn atsakomybėn neginčijo, nes jai nerūpėjo, mokėjo baudas, kadangi jas ginčyti būtų buvę brangiau. Bendrovė gali turėti daugiau nei vieną direktorių, todėl iki santuokos nutraukimo ji buvo direktorė kartu su tuomečiu sutuoktiniu, tačiau tai neįrodo, kad ji yra nuolatinė gyventoja Lietuvos Respublikoje. Be to, ji turi įtarimų, kad nagrinėjama byla buvo nepagrįstai pradėta, pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, nes ji kitoje administracinio nusižengimo byloje policijos tyrėjai buvo pateikusi apie save duomenis, siekdama išsiaiškinti, ar ji turi kažkokių užfiksuotų padarytų administracinių nusižengimų, po ko praėjus dvejoms valandos po susitikimo buvo pradėta nagrinėjama byla.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas Vaidas Giršvildas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo reikalavimą jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-697/2025, kurios faktinės aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktas nuolatinio gyventojo išaiškinimas. Pagal tai K. L. M. yra nuolatinė gyventoja Lietuvos Respublikoje. Ji 2018 m. deklaravo gyvenamąją vietą, kurį laiką turėjo laikiną, po to 2023 m. spalio 23 d. įgijo nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, yra Lietuvoje įsteigtos bendrovės direktorė, vykdo ūkinę veiklą, ne kartą bausta už administracinių nusižengimų padarymą. Visa tai reiškia, kad K. L. M. įgijusi nuolatinio gyventojo Lietuvoje statusą privalėjo per šešis mėnesius nuo to momento pakeisti savo turimą vairuotojo pažymėjimą, tačiau to iki nagrinėjamų administracinių nusižengimų, padarytų praėjus daugiau nei pusantrų metų, nepadarė. Su K. L. M. pirminiu skundu buvo sutikta ir jai skirta bauda sumažinta iki minimalaus dydžio. Kartu jai paskirtas minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti K. L. M. atsakomybę nėra, nes tam išskirtinių aplinkybių nenustatyta.

Skundas atmestinas.

ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Kelių eismo taisyklių 14 punkto pagrindu draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn K. L. M. patraukta pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį – už tai, kad būdama vairuotoja nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 21 km/val., t. y. važiavo 71 km/val. greičiu; pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jas vairuoti, nes, jai tapus nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja ir praėjus kaip šešiems mėnesiams nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo, jai Jamaikos išduoti nacionalinis ir tarptautinis vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje nustojo galioti.

K. L. M. pripažįsta tai, kad būdama vairuotoja viršijo nustatytą greitį, tačiau nesutinka, jog transporto priemonę vairavo neturėdama teisės jas vairuoti, teigia, kad turėjo jai Jamaikos išduotus nacionalinį ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimus. Teismas su tuo sutinka iš dalies. Be dalinio K. L. M. prisipažinimo, jos kaltę dėl nustatyto greičio viršijimo ir transporto priemonės vairavimo neturint teisės jas vairuoti įrodo Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas, kuriame esančiose nuotraukose K. L. M. matoma vairuojanti transporto priemonę, taip pat nurodytas leistinas važiavimo greitis – 50 km/val., ir greičio matavimo prietaiso užfiksuotas transporto priemonės važiavimo greitis po paklaidos – 71 km/val.; teisėsaugos institucijų naršyklės fizinio asmens išrašas, pagrindžiantis, kad 2023 m. spalio 19 d. priimtas sprendimas K. L. M. išduoti Europos Sąjungos piliečio pažymėjimą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. spalio 23 d. K. L. M. išduotas teisės gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, galiojantis iki 2033 m. spalio 23 d., taip pat jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre nėra įrašų apie K. L. M. išduotus vairuotojo pažymėjimus.

K. L. M. nesutinka, kad yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, nurodo, jog taip pat gyvena, dirba, gydosi, turi turto ir moka mokesčius užsienyje. Teismas tam nepritaria.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio pagrindu fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (1 dalis). Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (2 dalis).

Pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 2.4 papunktį nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

K. L. M. apklausiama teisme parodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2016 metais. Iš teisėsaugos institucijų naršyklės fizinio asmens išrašo matyti, kad gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje K. L. M. deklaruoja nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki šiol; 2018 m. rugsėjo 17 d. priimtas sprendimas K. L. M. išduoti Europos Sąjungos piliečio pažymą/pažymėjimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. spalio 19 d. – išduoti Europos Sąjungos piliečio pažymėjimą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. To, kad nuolat Lietuvos Respublikoje negyvena, Migracijos departamentui K. L. M. nenurodė, priešingai, asmeniškai pateikė prašymą išduoti teisės nuolat gyventi pažymėjimą kartu su paaiškinimu, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikoje gyvena penkerius metus ir nėra išvykusi iš šalies ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Nors K. L. M. apklausiama teisme nurodė, kad omenyje turėjo nepertraukiamą šešių mėnesių laikotarpį, vis dėlto, tai neatitinka paaiškinimo turinio. Būdama suaugusi ir normalaus protinio išsivystymo, kaip pati save pristatė, veda mokymus teisėjams ir rengia įstatymų projektus, K. L. M. negalėjo nesuprasti tokio savo patvirtinimo reikšmę leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jai išdavimo kontekste. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis K. L. M. Lietuvos Respublikoje turi nemažai žemės sklypų ir statinių. Dar daugiau, Administracinių nusižengimų registre užfiksuoti K. L. M. administraciniai nusižengimai Lietuvos Respublikoje 2021 m. lapkričio 12 d., 2022 m. vasario 3 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. gruodžio 22 d., 2024 m. sausio 2 d., 2024 m. balandžio 19 d., 2024 m. liepos 27 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 3 d., 2025 m. sausio 6 d., 2025 m. sausio 12 d., visi, išskyrus vieną, administraciniai nusižengimai yra susiję su transportu. Nors K. L. M. apklausiama teisme nurodė, kad dalį administracinių nusižengimų padarė ne ji, o jos buvęs sutuoktinis, vis dėlto, paskirtas administracines nuobaudas K. L. M. įvykdė, taip patvirtindama nutarimų administracinio nusižengimo bylose pagrįstumą, be to, nutarimai administracinio nusižengimo bylose yra įsiteisėję, todėl pagrindo netikėti Administracinių nusižengimų registro duomenimis teismas neturi. Bet kuriuo atveju, tai nėra lemiantis įrodymas. Negana to, K. L. M. apklausiama teisme nurodė, kad jos dukra H. M. Savickaitė mokosi Lietuvos Respublikoje ir mokslo metų laikotarpiu ji kartu su dukra būna Lietuvos Respublikoje. Tai patvirtina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kuriame nurodyta, kad H. M. Savickaitė nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki šiol mokosi (duomenys neskelbtini). Mokslo metai trunka didžiąją metų dalį. Pagaliau, visa tai atitinka Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenis apie gyventojų prisirašymą prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie tai, kad K. L. M. paslaugos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, Lietuvos Respublikoje buvo suteiktos 2025 m. vasario 3 d., 2025 m. kovo 3 d., 2025 m. kovo 14 d., 2025 m. kovo 19 d., 2025 m. kovo 21 d., 2025 m. balandžio 15 d., 2025 m. balandžio 29 d., 2025 m. balandžio 30 d., 2025 m. gegužės 5 d., 2025 m. gegužės 12 d., 2025 m. liepos 15 d., 2025 m. liepos 18 d., 2025 m. liepos 21 d., 2025 m. rugpjūčio 1 d., 2025 m. rugsėjo 8 d., 2025 m. rugsėjo 11 d., 2025 m. spalio 13 d., 2025 m. spalio 23 d., 2025 m. spalio 27 d., 2025 m. lapkričio 17 d., 2025 m. lapkričio 19 d., 2025 m. lapkričio 26 d., 2025 m. gruodžio 1 d., o jos dukrai H. M. Savickaitei – 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. spalio 10 d., 2024 m. lapkričio 5 d., 2025 m. vasario 20 d., 2025 m. kovo 5 d., 2025 m. rugsėjo 5 d., 2025 m. rugsėjo 29 d., 2025 m. gruodžio 30 d. Teismo vertinimu, tai, kas išdėstyta, pagrindžia nuolatinį, bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais trunkantį K. L. M. gyvenimą Lietuvos Respublikoje dėl asmeninių, socialinių ir ekonominių ryšių, kurie ją artimai sieja su Lietuvos Respublika. Nors K. L. M., kaip nurodė apklausiama teisme, taip pat gyvena, dirba, gydosi, turi turto ir moka mokesčius užsienyje, vis dėlto, nurodyti įrodymai leidžia spręsti, kad ji nuolat sugrįžta į Lietuvos Respubliką. Pati K. L. M. apklausiama teisme nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu susitarė, jog jų dukra H. M. Savickaite, kurios gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su ja, gyvens Lietuvos Respublikoje tam, kad jie galėtų bendrauti. Atskirai paminėtina tai, kad, nors nuolatinį K. L. M. gyvenimą Lietuvos Respublikoje Institucijos atstovas papildomai įrodinėjo tuo, jog ji nuo 2022 m. birželio 3 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, vis dėlto, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. L. M. gavo iki 2024 m. sausio 1 d., todėl pagal tai spręsti apie tolimesnį jos (ne)gyvenimą Lietuvos Respublikoje negalima, o ir užimamos vadovo pareigos nebūtinai asmens gyvenamąją vietą susaisto su juridinio asmens buvimo vieta. Bet kuriuo atveju, teismo vertinimu nurodytų įrodymų pakanka padaryti išvadai apie nuolatinį K. L. M. gyvenimą Lietuvos Respublikoje.

Taigi 2023 m. spalio 19 d. K. L. M. tapus nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja ir praėjus ilgiau kaip šešiems mėnesiams nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo jai Jamaikos išduoti nacionalinis ir tarptautinis vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje nustojo galioti, todėl norėdama Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones K. L. M. privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo 2025 m. birželio 7 d. neturėjo, todėl vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jas vairuoti.

K. L. M. nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja tarptautinės teisės aktų reikalavimams ir yra neteisingas. Teismas vertina priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-697/2025 išaiškinta, kad nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapusio asmens, praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio statuso įgijimo, norinčio toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, pareiga, išlaikant vairavimo egzaminą, tokią teisę įgyti ir gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą yra įtvirtinta siekiant užtikrinti saugų eismą Lietuvos Respublikoje. Reikalavimas, keičiant trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, išlaikyti vairavimo egzaminą, kuris reiškia realų asmens teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą, patvirtina, kad tokiu vairuotojo pažymėjimų keitimu ne patvirtinama jau turima teisė vairuoti konkrečios kategorijos motorines transporto priemones, kaip, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimo galiojimo pasibaigimo atveju, o suteikiama teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

K. L. M. nurodė, kad apie pareigą turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą nežinojo. Duomenų, pagrindžiančių K. L. M. tyčią padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šį administracinį nusižengimą K. L. M. padarė dėl neatsargumo – nerūpestingumo. Pažymėtina tai, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kalbant apie administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas), jokių duomenų, galinčių rodyti rizikingą ar nerūpestingą K. L. M. elgesį, byloje nėra, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole matoma, kad kelias, kuriuo ji važiavo, yra iš esmės tuščias, todėl spręstina, jog K. L. M. suvokė, kad viršija nustatyta greitį ir norėjo taip veikti, todėl šį administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia.

ANK 416 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

ANK 34 straipsnio pagrindu išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (1 dalis). Baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda ir nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda ir nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama ir specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (2 ir 3 dalys). Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (6 dalis).

Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).

K. L. M. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, kurių pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį; administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje (nustatyto greičio viršijimas) padarė tiesiogine tyčia, o administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti) – dėl neatsargumo – nerūpestingumo; yra išsiskyrusi, augina dukrą, nurodė, kad dirba, neteista, ne kartą bausta administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, susijusius su transportu, paskirtas baudas sumokėjo – tai K. L. M. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, neleidžia ją charakterizuoti, kaip drausmingą vairuotoją. Iš 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje galima suprasti, kad K. L. M. atsakomybę lengvinančia pripažinta aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors K. L. M. apklausiama teisme taip pat prisipažino, kad viršijo nustatytą greitį, vis dėlto, atsakomybę dėl to bandė perkelti kažkam kitam, save pateikdama kaip drausmingą vairuotoją, nors, kaip minėta, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančiose nuotraukose matomas kelias, kuriuo važiavo K. L. M., yra iš esmės tuščias. Atsižvelgdamas į tai, nuoširdaus K. L. M. gailėjimosi dėl to teismas nenustatė. 2025 m. lapkričio 19 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad K. L. M. atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje, kaip galima suprasti – ANK 416 straipsnyje, numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Iš tiesų, Administracinių nusižengimų registro duomenimis K. L. M. per metus nuo 2024 m. gruodžio 3 d. administracinio nurodymo įvykdymo dienos – 2024 m. gruodžio 13 d., 2025 m. birželio 7 d. padarė tame pačiame ANK 416 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl laikytina, kad pagrįstai šis administracinis nusižengimas pripažintas, kaip padarytas pakartotinai ir nustatyta atitinkama K. L. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors 2025 m. lapkričio 27 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad K. L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, kaip galima suprasti, vertinamas buvo tik administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kitoks aiškinimas neturi objektyvaus pagrindo, Institucijos atstovas teisme paaiškino, kad dėl techninių priežasčių nutarimai administracinio nusižengimo bylose surašyti taip, jog turi būti vertinami kartu tarpusavyje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad K. L. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, paskirta 70 Eur dydžio bauda, kuri nežymiai viršija sankcijos vidurkį, ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirti minimalaus 300 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam šešių mėnesių terminui yra individualizuoti tinkamai, proporcingi padarytus administracinius nusižengimus ir K. L. M. asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms. Jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytus administracinius nusižengimus ir K. L. M. asmenybę, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį vertinti kaip išskirtinį, leistų padaryti išvadą apie mažesnį administracinių nusižengimų, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) K. L. M. asmenybės pavojingumą, rodančių, kad sankcijoje nustatytų baudų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas jai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant šias administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę arba jų netaikant, byloje nėra.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-325626-2025 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos K. L. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.