Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2017-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-266-229/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-20
Bylos Nr.
1-266-229/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-08388-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Kaltinamasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-266-229/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-08388-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.10.1. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 20 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2017 m. vasario 20 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo šeimos nariu – nepilnamete dukra I. R. metu, tyčia sugriebė abiem rankom jai už kaklo ir suspaudė, po ko sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, o nukentėjusiajai I. R. išėjus į kitą kambarį, atėjo iš paskos ir sugriebęs I. R. už plaukų tempė, po ko įkando jai vieną kartą į dešinę ranką ir vieną kartą į kairę ranką, taip smurtaudamas padarė I. R. poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje, t. y tokiu būdu G. R. savo šeimos narei –dukrai I. R. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis kad 2017 m. vasario 20 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo šeimos nariu – nepilnamete dukra I. R. metu, tyčia sugriebė abiem rankomis jai už kaklo ir suspaudė, po ko sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, o nukentėjusiajai I. R. išėjus į kitą kambarį, atėjo iš paskos ir sugriebė I. R. už plaukų tempė, po ko įkando jai vieną kartą į dešinę ranką ir vieną kartą į kairę ranką, taip smurtaudamas sužalojo dukrą I. R.. Jis, sutuoktinė R. R., jų dukra I. R. (16 metų) bei jų pilnamečiai sūnūs gyvena kartu bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė R. R. kartais išvažiuoja į užsienį darbo reikalais, o jis lieka su vaikais Lietuvoje. Ankščiau niekada tarp jo ir dukros I. R. jokių problemų nebūdavo, jie gerai sutaria, dukra jį labai myli. 2017 m. vasario 20 jis ir dukra buvo namuose. Ryte buvo alaus bare, kur vartojo alkoholį. Grįžęs namo parsinešė dar alaus ir vartojo alų namuose. Būdamas neblaivus apie 16.00 val. jis pasiūlė savo dukrai I. R. važiuoti į kavinę, siūlė jai nupirkti ko nors užkąsti, tačiau ji atsisakė, kadangi jis buvo girtas. Jis tada labai supyko ir sugriebė dukrai I. R. už kaklo abiem rankomis, tačiau dukros nesmaugė. Kai ją paleido, sudavė vieną smūgį kumščiu dukrai į veidą. Dukra išėjo į kitą kambarį, o jis nuėjo iš paskos, sugriebė jai už plaukų ir patempė. Paleidęs plaukus įkando dukrai iš pradžių į dešinę ranką, po to- į kairę. Tada dukra iškart apsirengė ir išėjo iš namų. Jis suprato, kad ji išėjo pas močiutę, kadangi ji gyvena tame pačiame name. Netrukus išgirdo skambutį į duris, suprato, kad atvyko policija, tačiau durų neatidarė. Kitą dieną, tai yra 2017 m. vasario 21 d., jis skambino dukrai jos atsiprašinėjo. Tą dieną iš užsienio grįžo sutuoktinė R. R.. Jie apie tą įvykį kalbėjosi, jis atsiprašinėjo dukros ir ji jam atleido. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, labai pergyvena dėl to, kas įvyko. Tokiam jo elgesiui turėjo įtakos girtumas, blaivas niekada nenuskriaustų savo dukros. Jau pradėjo gydytis dėl problemų su alkoholiu. Sutinka, kad ši byla būtų pabaigta baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta bausmė (b. l. 62-63, 67-68).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusiosios nepilnametės I. R. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad G. R. yra jos tėvas. Ji, mama R. R., tėvas G. R. ir jų du pilnamečiai broliai gyvena bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Su tėvu santykiai geri, jis niekada prieš ją nesmurtavo ankščiau. 2017-02-20, apie 15-16 val., namo grįžo neblaivus tėvas, kuris pasakė jai, kad ji turi važiuoti su juo į kavinę. Ji atsisakė, kadangi nenorėjo su girtu tėvu važiuoti į kavinę. Tada tėvas labai supyko ir numetė lempą, kuri buvo ant kedės, liepė jai eiti valyti dulkes, tvarkytis namuose. Ji atsisakė ir tėvas dar labiau supyko, sugriebė rankomis jai už kaklo ir spaudė, tačiau nesmaugė. Tai jai sukėlė fizinį skausmą. Po to, tėvas sudavė jai vieną smūgį kumščiu į dešinįjį žandą, dėl ko labai skaudėjo. Tada ji išėjo iš kambario, tačiau tėvas atėjo jai iš paskos ir, priėjęs prie jos, įkando į dešinę ranką, o po to- į kairę ranką, arčiau peties, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Tada namo grįžo brolis D. R., kuriam ji papasakojo, kas įvyko. Brolis pasiliko su tėvu namuose, o ji nuėjo pas močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ji viską papasakojo močiutei, kad tėvas naudojo prieš ją fizinį smurtą. Močiutė paskambino mamai, kadangi ji buvo tuo metu išvykusi, ir tada apie įvykį pranešė policijai. Po minėto įvykio tėvas jos ne kartą atsiprašė, labai gailisi dėl to, ką padarė, pergyveno, jie susitaikė. Mano, kad tai nebepasikartos. Tai buvo pirmas kartas, kai tėvas prieš ją naudojo fizinį smurtą. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Į ligoninę po minėto įvykio nesikreipė, jai medicininės pagalbos nereikėjo. Sutinka, kad ši byla būtų pabaigta baudžiamuoju įsakymu ir tėvui būtų paskirta bausmė (b. l. 28-29).

Liudytojos M. P. P. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, tik kitame bute ((duomenys neskelbtini)), gyvena jos dukra R. R. su šeima: sutuoktiniu G. R., dukra I. R., sūnumis D. R. ir L. R.. Jos dukra darbo reikalais kartais išvažiuoja mėnesiui į Norvegiją. Kai R. R. išvyksta, tai namuose būna jos sutuoktinis ir vaikai, kartais ir ji pabūna su vaikais. G. R. dažnai vartoja alkoholį. Kai dirba, -negeria, bet kai nedirba- tai geria. Tada jis būna labai piktas, agresyvus. 2017 m. vasario 20 d., apie 17.00 val., ji buvo namuose, kai pas ją į namus atėjo anūkė I. R.. Ji buvo apsiverkusi, isterijos priepuolyje, kūkčiojo, sakė, kad namuose ją sumušė tėtis G. R.. Ieva sakė, kad tėtis ją sumušė 2017-02-20, apie 16.00 val., namuose, kad sumušė todėl, kad ji atsisakė važiuoti su juo į kavinę. Kai atsisakė, tai tėvas liepė jai tvarkyti namus. I. R. apsirengė ir norėjo išeiti iš namų, tačiau G. R. neleido, liepė sėsti I. ant lovos. Kai ji atsisėdo, tai paėmė I. R. abiem rankom už kaklo, po to trenkė vieną smūgį kumščiu į dešinę veido pusę. I. R. sakė, kad tai vyko vaikų kambaryje. Tada I. R. nuėjo į kitą kambarį - į tėvų kambarį, o G. R. atėjo iš paskos, pradėjo tampyti ją už plaukų, įkando vieną kartą į dešinę ranką (plaštaką) ir vieną kartą į kairę ranką (į vietą aukščiau alkūnės ir žemiau peties). I. R. sakė, kad jai labai skaudėjo, nutirpo visas veidas, kai jai trenkė. Į gydytojus nesikreipė, nes I. R. sakė, kad jai nereikia medikų pagalbos, ji nenori gydytojų, sužalojimų ant jos nesimatė, tik, kai atėjo, buvo paraudęs dešinysis skruostas. I. R. sakė, kad namuose tuo metu, kai ją mušė, nieko daugiau nebuvo, sakė, kad tėvas prieš mušant ją, atėmė iš jos telefoną. Kai I. R. atėjo pas ją, tai jos pranešė apie įvykį I. R. mamai ir ji liepė pranešti policijai. Tada I. R. paskambino policijai. R. R. buvo išvykusi į užsienio šalį darbo reikalais, bet jau 2017-02-21 buvo namuose. Anksčiau G. R. ne kartą yra smurtavęs prieš R. R., o prieš I. R. nesmurtavo (b. l. 21-22).

Liudytojos J. Š. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2017 m. vasario 20 d., dirbant operatyvinėje grupėje 18.00 val. buvo gautas pranešimas iš budėtojų, kad Panevėžyje, Vilties g. 14-33, nepilnametę sumušė tėvas. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė I. R., gim. 2000 m. gegužės 7 d., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad tėvas G. R. pagriebė jai už kaklo, sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinę veido pusę, tampė už plaukų, įkando vieną kartą į dešinę ranką (plaštaką), vieną kartą įkando į kairę ranką (į vietą aukščiau alkūnės ir žemiau peties). Ant mergaitės buvo akivaizdžios smurto žymės,- tai įkandimo žymė ant rankos plaštakos ir paraudimas ant veido, tai pažymėta ant schemos tarnybiniame pranešime. Smurtu įtariamas asmuo durų neatidarė, nerastas (b. l. 36-37).

Specialisto išvada Nr. G 236/2017 (05), iš kurios matyti, kad I. R. apžiūros metu nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, sužalojimas padarytas mažiausiai vienu pailgos formos daikto trauminiu poveikiu, galimai suspaudžiant rankų pirštais ar panašiai; poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje, sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai trijų ribotus paviršius turinčių daiktų trauminių poveikių galimai įkandant. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-02-20, apie 16.00 val., į tai nurodo rausvai melsvai rausva kraujosruvų spalva. Galimybė I. R. susižaloti pačiai griūnant yra atmestina – tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu I. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų I. R. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 34).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus raštu, iš kurio matyti, kad R. ir G. R. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Panevėžio mieste, vaiko teisių apsaugos skyrius poveikio priemonių šeimai netaikė. Šeima gyvena dviejų kambarių bute, su visais patogumais, butas apstatytas baldais, tvarkinga, jauku, buitinės sąlygos geros. I. R. turi savo atskirą kambario dalį. Pasak I. R. jos santykiai su tėvas artimi, nuoširdūs, ji gal atvirai su tėvais pasikalbėti, pasitarti, mergaitė myli abu tėvus, mamai išvykus į Norvegiją, tėtis verda valgyti, plauna rūbus, dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, šventėse. G. R. yra išrinktas Panevėžio V. Ž. gimnazijos tėvų komiteto pirmininku (b. l. 40-42).

Visuma bylos įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo G. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes jis, smurtaudamas prieš savo šeimos narę – dukrą I. R., sutrikdė nežymiai sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. R. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 72-74).

G. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo G. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (b.l. 47), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 53-55), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 50), dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 56-57), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 52).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str., paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. R. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 69-70) – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. R., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Bilevičienė