Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Arūnas Zaveckis, spręsdamas pareiškėjo Ž. S. P. prašymą išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą jo nepilnamečio sūnaus K. P. , gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po vaiko motinos B. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš teismui pateikto K. P. , gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo matyti, jog jo tėvai yra B. P. ir Ž. S. P. (b.l.3). Mirties liudijimas AA Nr. 509206 patvirtina, kad vaiko motina B. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2009-04-26 (b.l.2). Pagal LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. nepilnametis K. P. , kaip mirusiosios vaikas, yra pirmos eilės paveldėtojas pagal įstatymą. LR CK 3.188 str. 1 d. 2 punktas nustato, kad tėvai, savo nepilnamečių vaikų vardu priimdami palikimą, turi gauti išankstinį teismo leidimą, tačiau ši nuostata taikytina tik tų nepilnamečių, kurie visiškai neturi veiksnumo, atžvilgiu. Kaip matyti, pareiškėjo nepilnamečiam sūnui K. P. yra 16 metų. LR CK 2.8 str. 1 d. nustato, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų visus sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, t.y. jie turi ribotą veiksnumą. LR CK 5.56 str. nustato, kad ribotai veiksnūs asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog K. P. , turėdamas savo tėvo, t.y. pareiškėjo Ž. S. P.sutikimą, gali pats priimti savo motinos B. P. palikimą. Taigi, teismo leidimas šiuo atveju yra nereikalingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 2.8 str. 1 d., 3.188 str.1 d. 2 p., 5.56 str., LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 582 str. 6 d.

nutaria:

atsisakyti išduoti Ž. S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) leidimą jo nepilnamečio sūnaus K. P. , gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį mirus B. P. , a.k. (duomenys neskelbtini)

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.