- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 1-312-231/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52988-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Kaltinamasis
- K. U.
- Kategorijos
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Trakų darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: Trakų rajono apylinkės teismo 2013-09-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. U. suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, o būtent: jis 2017-06-20, 10.00 val. namuose, priklausančiuose S. B., esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti S. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), augančius medžius ir krūmus, tyčia pasirašė už S. B. V. P. parengtoje žemės sklypo nuomos sutartyje, kuria S. B. perduoda V. P. laikinai valdyti ir naudotis žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko K. U. šią žinomai suklastotą sutartį 2017-06-20 pateikė V. P., kuris nesuvokdamas K. U. nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtos sutarties pagrindu 2017 m. rugsėjo - spalio mėn. išpjovė žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), augančius medžius ir krūmus, kuriuos susandėliavo vietoje. Tokiu būdu K. U. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo pateikdamas V. P.. Šiais savo veiksmais K. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys.
Kaltinamasis K. U. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad turėdamas tikslą parduoti S. B. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), augančius medžius ir krūmus, norėdamas užsidirbti pinigų, tyčia pasirašė už S. B. V. P. parengtoje žemės sklypo nuomos sutartyje, kuria S. B. perduoda V. P. laikinai valdyti ir naudotis žemės sklypu. Šią pasirašytą sutartį jis pateikė V. P., kuris nieko nežinodamas šios sutarties pagrindu 2017 m. rugsėjo - spalio mėn. išpjovė žemės sklype augančius medžius ir krūmus, kuriuos susandėliavo vietoje. Už tai jam V. P. sumokėjo 1300 eurų. Pripažįsta, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikė V. P.. Kada tai buvo, tiksliai datos neprisimena, tačiau galėjo būti tai 2017-06-20 kaip nurodyta įtarime. S. B. nieko nežinojo apie šio žemės sklypo nuomą ir šios sutarties pasirašymą. Be jos žinios pasiėmė žemės sklypo dokumentus, kuriuos pateikė V. P. surašant žemės sklypo nuomos sutartį. Kai vyko derybos su V. dėl žemės sklypo nuomos, ji kažkuriuo metu buvo atėjusi prie jų, tačiau jai niekas nesakė ir neaiškino, dėl ko čia vyksta derybos ir ko čia atvažiavo V., ji pokalbyje nedalyvavo. Kai V. užpildė žemės sklypo nuomos sutartį, jis jam pasakė, kad kadangi žemės sklypas yra registruotas S. B. vardu, todėl ji ir turi pasirašyti šią sutartį dėl žemės sklypo nuomos. Kiek prisimena, sutartį dėl žemės sklypo nuomos V. užpildė ir pats pasirašė automobilyje ir padavė jam, kad nuneštų sutartį pasirašyti S. B., o jis atėjęs į S. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ant sutarties pasirašė už S. B. ir pasirašytą sutartį atnešė ir padavė V. Taigi, V. nežinojo, kad sutartį pasirašė ne S. B., o jis. V. to momento nematė kai jis pasirašinėjo nuomos sutartį. Niekas nematė, kai jis pasirašinėjo sutartį, jis tuo metu buvo vienas. Ji tuo metu kažkur buvo aplink namus, ar tai namuose gulėjo kitame kambaryje. Ji greičiausiai matė atvažiavusį V., tačiau ji nežinojo, ko čia atvažiavo V. ir jai niekas nebuvo sakoma. V. jos priklausančią žemę išnuomojo, kadangi reikėjo labai pinigų. Kadangi S. B. jį užaugino, pas ją gyvena ir ji, artimesnių giminaičių daugiau neturi ir po jos mirties jis taip mano viskas liks vis vien jam, todėl pagalvojo, kad jau dabar su šiuo sklypu gali daryti ką nori, todėl ir išnuomojo jį V., manė, kadangi ji yra silpna, daugiausia laiko praleidžia lovoje dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės nenueis iki žemės sklypo ir nematys ir nesužinos apie išpjautus medžius ir krūmus, nesužinos, kad be jos leidimo išnuomojo jos sklypą. V. pasakė, kad šį sklypą jam močiutė dovanojo ir leido daryti ką nori. Todėl V. visus reikalus dėl žemės sklypo nuomos derino su juo, ne su S. B.. Dėl padaryto nusikaltimo jis kaltę pripažįsta pilnai ir dėl to labai gailisi. Babos atsiprašė ir toliau kartu gyvena. Apie šį incidentą su baba daugiau nekalba ir nenori prisiminti. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam areštą (b. l. 61).
Nukentėjusioji S. B. apklausos metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia namų, visai netoli turi jai nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypo plotas yra 3,15 ha. Minėtame sklype 0,26 ha yra miško, o likusi yra užaugusi savaiminukais, beržais ir pušelėmis, kai kur kamienų skersmuo siekia 20 cm. Savo sklype ji niekam jokių leidimų pjauti medžius nedavė. Kartu su ja jos namuose gyvena K. U. su savo sugyventine D. ir jų du mažamečiai vaikai. Ji užaugino K. kaip savo globotinį. K. U. gyvena pas ją nuo 2017 m. pavasario, nors nėra registruoti jie jos namuose. Su K. ar jo sugyventine jokio pokalbio, kad ji leidžia išpjauti savaiminukus savo žemės sklype, nebuvo. 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, spalio pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, ji išgirdo, kad nuo jos žemės sklypo pusės sklinda įtartini garsai, panašūs į miško pjovimą. Priėjusi prie savo sklypo pamatė, kad maždaug 2,6 ha sklypo plote išpjauti visi medžiai ir beržai, pušelės. Išpjautų medžių kamienai buvo sudėti trimis krūvomis šalia prie kelio. Tada ji paklausė K. U., kas galėjo išpjauti medžius jos sklype. Kęstutis atsakė, kad jis išpjovė visus savaime užaugusius medžius. Viso buvo išpjauta apie 150-200 kubinių metrų medienos, kiek tiksliai, pasakyti negali. Bendra padaryta jai žala yra apie 1300 eurų. Ji jokios sutarties dėl žemės sklypo nuomos nepasirašinėjo. Savo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotis niekam nedavė ir neleido. 2017-06-20 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nepasirašė ir jai niekas apie minėtos sutarties sudarymą aplinkybių nėra žinoma. Ji nedalyvavo kai minėta sutartis buvo pasirašyta. Ji nežino, kas pasirašė minėtą sutartį. Ji niekada niekam jokio leidimo nei žodinio, nei rašytinio, tame tarpe ir K. U., tvarkyti reikalus, susijusius su jai priklausančiu žemės sklypu, nedavė. Taip pat ji nepasirašinėjo jokių įgaliojimų, susijusių su minėto sklypo tvarkymu. Apie tai, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išpjauti visi medžiai, ji sužinojo atsitiktinai, kai nuėjo prie sklypo ir pasižiūrėjo, kad medžiai išpjauti ir susandėliuoti jos sklype. Dėl minėtos veikos padarymo ji įtaria K. U. (b. l. 20, 22-23, 25-26).
Nukentėjusioji S. B. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl jos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išpjautos medienos ji niekam jokių pretenzijų neturi, kadangi turtinė žala jai pilnai atlyginta, todėl civilinio ieškinio dėl savo medienos ji ateityje nereikš, nes pinigus gavo. Pretenzijų niekam neturi. Tik negali patikėti, kad jos buvęs globotinis K. U. galėjo taip pasielgti jos atžvilgiu (b. l. 27-28).
Liudytojas V. P. apklausos metu parodė, kad dirba pagal Individualią veiklą pagal pažymą maždaug nuo 2017 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, bet greičiausiai gegužės 3 d. Individualioje veikloje numatyta, kad gali verstis šia veikla: paslaugos žemės ūkiui ir grūdinių kultūrų auginimas. Veiklos pavadinimas gali būti netikslus, kadangi tiksliai, kas parašyta veiklos dokumentuose, nepamena. 2017 m. vasario mėn. jis valė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo savaime apaugusių krūmų ir medžių. Netoli šio sklypo maždaug 100 m atstumu yra namas, kuriame gyvena senyvo amžiaus močiutė. Pjaudamas medžius ir krūmus minėtame sklype matydavo kaip močiutė vaikščiodavo po kiemą, ne kartą buvo atėjusi prie jo prašydama pagalbos. Vieną kartą, tai labai gerai prisimena, buvo atsinešusi telefoną ir prašė, kad jis jį atblokuotų. Matė, kad močiutė yra senyvo amžiaus ir labai silpna. Eidama buvo pargriuvusi, jis jai padėjo atsikelti nuo žemės ir paklausė, ar nereikia palydėti iki namų. Tačiau ji nuo pagalbos atsisakė ir nuėjo viena. Apie tai, kad ši močiutė taip pat turi žemės ūkio paskirties sklypą čia šalimais namų, jis apie tai visiškai nekalbėjo. Iš to, ką matydavo, kad ji po kiemą vaikšto viena, prašo pagalbos, suprato, kad ji gyvena viena. Pabaigus darbus šiame minėtame sklype ir praėjus kažkuriam laikui, dabar jau tiksliai dienos neprisimins, bet tai galėjo būti 2017 m. gegužės - birželio mėnesiais, pažįstamas N. M., žinodamas, kad jis užsiima sklypų valymu, jam pasiūlė apsiimti išvalyti dar vieną sklypą ir davė vyriškio vardu K. kontaktus. Susiskambinęs su K. nuvažiavo su juo susitikti. K. jo laukė pas tą pačią močiutę apie kurią pasakojo, kaip vėliau sužinojo, tai S. B.. Kas jį sieja su šia močiute, nežino, tačiau K. ją vadina močiute. K. jam pasakė, kad yra žemės sklypas čia pat (duomenys neskelbtini), maždaug 300 metrų atstumu nuo močiutės namų, kurį jis gali išnuomoti jam. K. jam užgarantavo ir jį įtikino, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam močiutė S. B. padovanojo ir leido daryti su juo ką nori, kaip K. atkartojo močiutės žodžius: „su sklypu gali daryti ką nori ar tu jį pjauk, ar daryk su juo ką nori“. Jis K. patikėjo, kadangi pats K. sudarinėjant minėto žemės sklypo nuomos sutartį atnešė šio žemės sklypo dokumentus kaip savininkas. Net nepagalvojo, kad K. jam gali šį žemės sklypą išnuomoti be močiutės leidimo. Su K. nuvažiavo į patį sklypą, kadangi reikėjo sklypą apžiūrėti nuo ko priklauso nuomos sklypo kaina. Priklausomai nuo to, kaip yra apaugęs sklypas medžiais ir krūmais. Apžiūrėjęs minėtą žemės sklypą, jis su K. sutarė, kad jam sumokės už šio sklypo nuomą 1300 eurų. Apžiūrėjęs sklypą jis išvažiavo. Po kažkurio laiko jis vėl susitiko su K., pagal sutarties datą gali pasakyti, kad tai buvo 2017-06-20 10.00 val. vėl gi nuvažiavo pas jį į močiutės namus. Su savimi buvo pasiruošęs žemės sklypo nuomos sutartį, kurią užpildė savo automobilyje stovėjusiame močiutės sodybos kieme (duomenys neskelbtini). Sutartyje jis užrašė žemės sklypo, kurį jis išsinuomojo unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jam pasakė, jei gerai prisimena, K., atsinešęs kažkokius dokumentus. 2017-06-20 pildydamas žemės sklypo nuomos sutartį jis matė, kad sklypas yra registruotas S. B. vardu, todėl K. pasakė, kad šią nuomos sutartį privalo pasirašyti žemės sklypo savininkė. Kad pati močiutė buvo priėjusi prie jų su K. pokalbio metu dėl žemės sklypo nuomos, jis tikrai prisimena, tačiau kurį kartą ji buvo priėjusi, jis pasakyti negali, nes neprisimena, ar tai buvo kai jis atvažiavo pirmą kartą su K. kalbėtis dėl žemės sklypo nuomos, ar tai buvo kai jis atvažiavo antrą kartą pasirašyti sutarties. Todėl jis pamanė, kad močiutė su K. jau viską sutarę dėl sklypo nuomos, jam nekilo jokių abejonių, nes manė, kad močiutė tikrai žinojo dėl ko yra pildoma sutartis. Todėl visiškai nepagalvojo, kad K. visą tai derina be močiutės leidimo. Nors jis asmeniškai su močiute dėl šio žemės sklypo nuomos nekalbėjo ir nežino, ar ji žinojo, dėl kokios priežasties jis pas juos atvažiavo, nežino ar apie tai močiutei ką nors buvo sakęs K. Kaip minėjo, pasitikėjo K., kuris jam užgarantavo, kad močiutė viską žino, manė K. su močiute viską sutarę dėl šio žemės sklypo nuomos ir sutarties pasirašymo. Jis pildydamas žemės sklypo nuomos sutartį pagalvojo, kad kadangi močiutė sena, todėl jam močiutė leido tvarkyti visus reikalus, susijusius su šiuo žemės sklypu, davė K. sklypo dokumentus, kuriuos jis jam pateikė. Kai užpildė sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, šią sutartį pasirašė jis pats ir padavė K., pasakė, kad būtų geriau, kad nuomos sutartį pasirašytų pati močiutė. Iš pat pradžių sutartį norėjo pasirašyti pats K., tačiau jis pasakė, kadangi sklypo savininkė yra močiutė, tai močiutė ir privalo pasirašyti. Kiek matė, močiutės vardą, pavardę ant sutarties jo automobilyje parašė K., o po to K. su sutartimi nuėjo pas močiutę į namus, kad ji pasirašytų. Grįžo atgal su pasirašyta sutartimi, todėl jis buvo visą laiką įsitikinęs, kad žemės sklypo nuomos sutartį pasirašė pati močiutė. Tačiau jis to momento kaip močiutė pasirašinėja sutartį pats asmeniškai nematė, vėl gi pasitikėjo K. Tik pradėjus tyrimą policijoje K. jam pripažino, kad už močiutę sutartyje pasirašė jis pats, o ne močiutė S. B.. 2017-06-20 sutartyje nenurodyta konkrečiai, ką jis su tuo sklypu veiks. Kaip 2017-06-20 sutartyje buvo numatyta, jis K. per du ar tai 3 kartus sumokėjo 1300 eurų. Pinigus už išnuomotą žemės sklypą jis sumokėjo K. dėl to, kad jis jį susirado, su juo tarėsi ir jį įtikino, kad šį sklypą jam močiutė padovanojo ir leido daryti ką nori. Ir jis 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, ar spalio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, išpjovė medžius ir krūmus iš S. B. priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį išsinuomojo pagal sutartį iki 2018-06-20. Medieną susandėliavo vietoje. Mediena pragulėjo tenai vietoje maždaug 5 dienas, jis medienos nebuvo spėjęs dar išvežti, kai jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad yra gautas skundas dėl medienos išpjovimo ir pasikėsinimo pavogti. Išvalęs minėtą sklypą, išpjovė ir vietoje susandėliavo maždaug apie 260 kubų medienos. Jis medienos savavališkai nepjovė ir nežadėjo jos vogti. S. B. jam dėl to jokių pretenzijų neturi, kadangi jis su močiute susitarė ir iš jos nupirko išpjautą ir jos sklype esančią medieną, tvarkingai sudarydamas medienos pirkimo - pardavimo sutartį ir močiutei sumokėdamas pinigus už šią medieną (b. l. 43-44).
Liudytojas N. M. apklausos metu parodė, kad K. U. jis pažįsta labai senai, jau gal apie 10 metų. K. kažkada buvo minėjęs, kad jis turi žemės sklypą, apaugusį savaiminukais, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasaros pradžioje jam paskambino K. ir pasakė, kad parduoda medieną išsikirtimui minėtame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis paklausė, kam žemės sklypas oficialiai priklauso. K. jam atsakė, kad žemės sklypas apaugęs savaiminukais, kurį jis nori išvalyti ir parduoti medieną yra aprašytas jo mažametei dukrai. Kadangi jis pažįsta V. P., kuris pagal Individualią veiklą verčiasi žemės sklypų išvalymu jis V. davė K. U. telefono numerį. Kas toliau vyko dėl šio žemės sklypo išvalymo, jis nieko nežino, nes pats niekur nedalyvavo. Jis V. su K. tiesiog tik suvedė ir po to jau jie abu tvarkėsi dokumentus dėl žemės sklypo nuomos ir valymo, pasirašinėjo sutartis. Jis asmeniškai nieko nežino, nei kam oficialiai priklauso minėtas žemės sklypas, kurį K. U. norėjo išvalyti ir parduoti medieną, nei kada V. P. atliko žemės sklypo valymo darbus. Apie tai, kad dėl minėto žemės sklypo išvalymo kilo nesusipratimas, kad V. dėl to turi reikalų su policija, jis sužinojo visai nesenai iš paties V. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti neturi, nes nieko daugiau nežino (b. l. 31).
2017-10-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atliekant apžiūrą dalyvavo Valstybinės miškų tarnybos, miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė R. P.. Apžiūros atlikimo vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas - žemės sklypas. Apžiūros metu žemės sklype guli supjaustyti beržai, pušys, kurių kamienų storis kelme vidutiniškai yra 18-23 cm, pavieniai kelmai yra 26 cm skersmens. Medžiai sudėti trimis krūvomis. Sklypo išmatavimai yra apie 240x140 m stačiakampio formos, sklype išpjauti visi medžiai. Apžiūrimo sklypo buvo išmatuotos WGS koordinatės 2 taškai: 1) WGS (duomenys neskelbtini) 2) WGS (duomenys neskelbtini). Vienoje krūvoje išmatavus kai kurių didesnius skersmens kamienus yra pavienių saugotinų medžių, kurių skersmuo kelme viršija 26 cm. 1 krūvos išmatavimai: plotis - 14 m, ilgis - 28 m, aukštis - 2,80 m. 2 krūvos išmatavimai: plotis - 14 m, ilgis - 15 m, aukštis - 2,80 m; 3 krūvos išmatavimai: plotis - 14 m, ilgis - 95 m, aukštis - 2,80 m. Specialisto R. P. išvada: dalis nupjautų medžių atitinka saugotinų medžių pagal 2008-03-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 206 patvirtintu "Kriterijų pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo reikalavime. Vadovaujantis miškų kadastro duomenimis pagal nustatytas sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas iškirsti medžiai yra žemės ūkio paskirties plote (b. l. 9-15).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso S. B. (b. l. 16).
2017-06-20 žemės sklypo nuomos sutartyje nurodoma, kad S. B. ir V. P. sudaro šią sutartį, kuria S. B. perduoda laikinai valdyti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje ties grafa nuomotojas yra rankraštinis įrašas ,,S. B.“ ir parašas; ties grafa nuomininkas yra rankraštinis įrašas ,,V. P.“ ir parašas (b. l. 38).
Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta kaltinamojo K. U. padaryta nusikalstama veika, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltas prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Su prokuroro galimu kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su kaltinamajam siūloma skirti bausme – 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus bausmės dydį vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę, – kaltinamasis sutiko (b. l. 74-75).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, nedirba, administracine tvarka baustas; taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo atsakomybę sukinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skiriama bausmė – trumpalaikis laisvės atėmimas - areštas - 45 parų trukmės. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinama su Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-03 baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta ir neatlikta bausme - 6 MGL (780 Lt/225,90 Eur) bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 422 straipsniais,
nusprendžia:
K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. U. sumažintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-09-12 baudžiamuoju įsakymu K. U. paskirtą ir neatliktą bausmę – 6 MGL (225,90 Eur) baudą, ir galutinę subendrintą bausmę K. U. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje, ir 6 MGL (225,90 Eur) baudą.
Kardomąją priemonę K. U. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus,- panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.