Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-665-417-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-11
Bylos Nr.
1A-665-417-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
Kaltinamasis
J. K., J.
Nukentėjusysis
I. A.
Advokatai
Rimantas Tumėnas, Jurijus Stepanovas
Kategorijos
  • 1.2.4.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-665-417/2010

Teisėjas J. Špelveris Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.5., 1.2.10.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Lino Pauliukėno, Stasio Valužio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,išteisintajam J. K. (J. K.),jo gynėjui advokatui Rimantui Tumėnui,nukentėjusiosios I. A. atstovui advokatui Jurijui Stepanovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro I. Balčiūno bei nukentėjusiosios I. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pagal BK 138 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Byloje pareikštas Klaipėdos valstybinės ligonių kasos 473,66 Lt civilinis ieškinys atsakovui išteisintajam J. K. dėl gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai ir pareikštas nukentėjusiosios I. A. 1108 Lt civilinis ieškinys atsakovui išteisintajam J. K. atlyginti turtinę žalą šioje byloje bei atlyginti neturtinę 30000 Lt žalą ir priteisti bylos vedimo išlaidas netenkintas, kadangi nenustatytas kaltas asmuo, padaręs šias turtines ir neturtines žalas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

išteisintasis J. K. pagal BK 138 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, jog 2009-12-12, apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai atvirai prieš savininko valią, pro neužrakintas duris įsibrovė į I. A. butą duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, kur tyčia buto kambaryje stūmė I. A., todėl I. A. klupdama nugara atsitrenkė į sofos medinį galą, po to atsistojusi stūmė J. K., kuris tuo pat metu sugriebė nukentėjusiąją už dešinės rankos ir ją užsuko už nugaros, tokiais savo veiksmais padarydamas I. A. dešinio raktikaulio petinio galo panirimą ir raiščių patempimą, sąnarinės kapsulės plyšimą, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairiame nugariniame paviršiuje, dėl to nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro I. Balčiūno pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir priimti naują – J. K. apkaltinamąją nuosprendį – ir pripažinti J. K. kaltu pagal BK 165 str. 1 d. 138 str. 1 d. bei nuteisti pagal RK 165 str. 1 d. 40 parų arešto, pagal BK 138 str. 1 d. 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str., 1 d. 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą 50 parų arešto bausmę. Taip pat priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį 473,66 Lt.

Prokuroras nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog liudytojos T. K., S. S., J. D. yra suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi T. K., J. D. išteisintajam yra artimos giminaitės, o S. S., kaip nurodė teisminio bylos nagrinėjimo metu, yra gera J. K. draugė. Šią aplinkybę, anot apelianto, patvirtino nukentėjusioji I. A., nes dirbo vienoje darbovietėje UAB „duomenys neskelbtini“, iš kurios išteisintasis buvo atleistas už sistemingą alkoholio vartojimą. Be to, prokuroras mano, kad tai, jog J. K. buvo namuose su T. K., J. D. ir S. S., neduoda pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas kartu su jomis negalėjo išeiti iš namų ir nuvykti pas nukentėjusiąją į namus ir ją sužaloti.

Prokuroro nuomone, mažai tikėtina ir tai, kad suinteresuoti bylos baigtimi liudytojai T. K., J. D. ir S. S. išskirtinai prisiminė vieną dieną, kai kartu su išteisintuoju vartojo alkoholį ir kai buvo padarytas nusikaltimas, nors iki jų apklausų praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Todėl ši aplinkybė, kad J. K. įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtinta ir nukentėjusiosios parodymais, jog nuo J. K., vartojančio smurtą prieš ją, sklido alkoholio kvapas.

Apeliantas akcentuoja ir tai, kad teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji I. A. po patirtų sužalojimų, kartu su N. A., prieš kurį buvo pavartotas smurtas, kitą dieną, 2009-12-13, apie 12.40 val., kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur nurodė, kad 2009-12-12, apie 23 val., namuose sumušė pažįstami asmenys. Be to, I. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kitą dieną po įvykio ryte dėl įvykusio incidento paskambino bendradarbiui T. D., kuriam papasakojo apie įvykį, jog namuose buvo sumušta J. K., jam įsiveržus į jos butą su dviem nepažįstamais vyrais. Šiuos parodymus, anot apelianto, T. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2009-12-14 atvykus greitosios pagalbos medikams, kurie buvo iškviesti nukentėjusiosios, paūmėjus rankos skausmams. Šių parodymų nukentėjusioji laikėsi ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu bei teisminio nagrinėjimo metu, kurie buvo nuoseklūs ir nekėlė abejonių dėl jų tikrumo.

Apeliantas akcentuoja, jog skundžiamame nuosprendyje teismas suabejojo liudytojos D. J., kuri nebuvo suinteresuota bylos baigtimi, parodymais. D. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji J. K. atpažino iš ypatingų požymių: žilų plaukų, kūno ir veido sudėjimo. Anot prokuroro, liudytoja parodė, jog įvykio dieną, išgirdusi triukšmą gretimame bute, išėjo į laiptinę ir pamatė du vyriškius išeinančius iš nukentėjusiosios buto. Iš buto išėjęs paskutinis vyras atsisuko į ją veidu ir paklausė:„... kas yra..?“ ir nusileido laiptais žemyn. Taip pat liudytoja parodė, kad klysti negalėjo, kadangi jai išėjus į laiptinę degė šviesa. Todėl, prokuroro manymu, vien aplinkybė, kad išteisintasis buvo su kepure, neduoda pagrindo dvejoti, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu negalėjo atpažinti J. K. atliekant asmens atpažinimą.

Apeliantas pažymi ir tai, kad ir liudytojas E. A. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad būtent grįžęs namo rado mamą apsiverkusią, o tėvą susiėmusį už šonų. O iš mamos sužinojo, kad į butą buvo atėjęs bendradarbis dar su kažkuo, kuris sudavė tėvui į krūtinę ir jai užlaužė rankas.

Prokuroras nurodo, kad J. K. turėjo motyvą keršyti nukentėjusiajai. Liudytoja S. S. nurodė, kad darbe buvo kilę nesutarimų dėl atlyginimų, kurių metu nukentėjusioji aktyviai išreiškė nepasitenkinimą dėl darbo užmokesčio mokėjimo, nes kai kurie įmonės darbuotojai dirbdavo mažiau, o gaudavo didesnį darbo užmokestį, todėl įmonės vadovybei sužinojus apie J. K. nuolatinį alkoholio vartojimą darbo metu, atleido jį iš darbo. Išteisintasis pamanęs, kad jį skundė L. A. ir dėl jos kaltės buvo atleistas, atvykęs, įsiveržęs į jos butą, pavartodamas fizinį smurtą ją sužalojo.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji I. A. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį ir J. K. nuteisti. Nurodo, kad nuosprendis neatspindi visos bylos surinktos medžiagos, nuosprendis tendencingas ir vienpusiškas, dėl to teismas nesugebėjo priimti teisingą nuosprendį.

Mano, kad išteisintojo kaltę įrodo liudytojo N. A. parodymai, kad į butą atėjo trys vyriškiai, iš kurių vienas sudavė jam smūgį, jis nugriuvo ir nematė, kas vyko vėliau. Anot nukentėjusiosios, byloje yra medicinos pažyma, kad dėl suduoto smūgio liudytojas N. A. kreipėsi į medikus. Be to, liudytojas N. A. patvirtino, kad I. A. pasakė, jog į butą buvo atėjęs bendradarbis J. K. ir ją sužalojo.

Be to, nukentėjusioji akcentuoja, kad liudytoja D. J. teisme parodė, kad įvykio vietoje buvo J. K.. Pažymi, jog liudytoja T. K. yra išteisintojo motina, J. D. –teta, o S. S. – šeimos draugė, ir šie liudytojai yra suinteresuoti, todėl ir davė melagingus parodymus.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiosios advokatas J. Stepanovas prašo prokuroro bei nukentėjusiosios I. A. apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apeliantų nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 2 d. konstatuojama, jog tai, ar byloje esantys duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebūtinai gali būti pripažinti įrodymais. Tuo tarpu trečioje šio straipsnio dalyje įtvirtinta, jog įrodymais laikomi tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kokios aplinkybės laikomos reikšmingomis bylai, įstatymai tiesiogiai ir aiškiai nenustato.

Kaip matyti iš išteisintajam J. K. surašyto kaltinamojo akto bei prokuroro pateikto apeliacinio skundo argumentų, J. K. kaltė grindžiama: nukentėjusiosios I. A., liudytojų N. A., kuris yra nukentėjusios sugyventinis, I. A. kaimynės D. J., nukentėjusiosios I. A. sugyventinio N. A. sūnaus E. A. parodymais. Taip pat iš dalies I. A. bendradarbio T. D. parodymais, specialisto išvadomis.

Tuo tarpu išteisintojo J. K. pateiktą įvykių versiją tvirtinančių liudytojų S. S., T. K. bei J. D. parodymai vertinami kaip neatitinkančiais byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojų T. K., S. S., J. D. parodymai subjektyvūs, nes pastarosios liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi T. K., J. D. išteisintajam yra artimos giminaitės, o S. S., kaip nurodė teisminio bylos nagrinėjimo metu, yra gera J. K. draugė. Tačiau, anot prokuroro, nukentėjusiosios sugyventinis N. A., sugyventinio N. A. sūnus E. A., I. A. kaimynė D. J. nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai laikytini kaip savaime objektyvūs.

Išanalizavusi paminėtąją prokuroro poziciją, teisėjų kolegija mano, kad ji nėra teisinga. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek išteisintojo 2009-12-12 nakties įvykių versiją tvirtinantys liudytojai, tiek nukentėjusios poziciją palaikantys liudytojai yra šių asmenų aplinkos žmonės, todėl akivaizdu, kad kiekvienas iš jų yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl vien šių proceso dalyvių parodymais negali būti grindžiamas arba paneigiamas J. K. pateiktas kaltinimas.

Šiuo atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje būtina nustatyti tuos faktinius bylos duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų išteisintojo J. K. ar nukentėjusiąja pripažintos I. A. bei jų poziciją tvirtinančių liudytojų pateiktas 2009 m. gruodžio 12 d. įvykio aplinkybes.

Apylinkės teismas nurodė motyvus, kuriais grindė savo sprendimą išteisinti J. K. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 1 d., 165 str. 1 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Ir, teisėjų kolegijos nuomone, pastarojo sprendimo motyvų prokuroro bei nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.

Prokuroro manymu, mažai tikėtina, kad T. K., J. D. ir S. S. išskirtinai prisiminė vieną dieną, kai kartu su išteisintuoju vartojo alkoholį, nes iki jų apklausų praėjo pakankamai daug laiko.

Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroras nė apeliaciniame skunde nenurodė motyvų, kodėl jis mano, kad minėtosios liudytojos negalėjo atsiminti įvykio dienos aplinkybių. Tai tėra tik prokuroro prielaida. Tačiau, apygardos teismo nuomone, priešingai, toks artimųjų susitikimas, kaip sutuoktuvių šventės vaizdo medžiagos žiūrėjimas, gali būti žmogui įsimintinas dalykas, sukeliantis tam tikrus prisiminimus. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, paminėtųjų liudytojų parodymai visiškai logiški. Abejoti šių liudytojų parodymų tikrumu apygardos teismas neturi teisinio pagrindo, juolab, kad jų nepaneigia jokie bylos duomenys.

Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo išvados nepaneigia ir skundo argumentai, jog 2009-12-13, apie 12. 40 val., nukentėjusioji I. A. ir kartu su sugyventiniu N. A. kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jog iškart po įvykio į laiptinę buvo išėjusi liudytoja D. J. matė vyriškį, kurį įvardijo kaip J. K., išeinantį iš I. A. buto, bei aplinkybė, jog nukentėjusiosios bei N. A. sūnus grįžęs į namus iš tėvų sužinojo, kad juos sumušė buvęs I. A. bendradarbis J. K..

Kaip liudytojas apklaustas N. A. parodė, kad įvykio vakarą staiga atsidarė durys ir į koridorių įėjo trys nepažįstami vyrai. Vienas iš jų sudavė smūgį į krūtinę. Nuo skausmo, anot liudytojo, jis prarado sąmonę ir nematė, kas vyko. Vėliau sugyventinė I. A. pasakė, kad buvo atėjęs jos buvęs bendradarbis J. K..

Tuo tarpu apklausta nukentėjusioji I. A. parodė, kad bute tvyrojo prieblanda, tačiau ji pamatė pro duris į butą įėjusį buvusį bendradarbį J. K. bei dar du vyriškius. J. K. priėjęs sudavė jos sugyventiniui N. A., kuris nukrito. Ir tuo metu ji atsikėlus iš lovos, o J. K. ją nustūmė sakydamas, jog „per tave netekau darbo“, o anot I. A., ji atsitrenkė į medinį sofos kraštą. Atsikėlusi bandė nustumti J. K., tačiau jis užsuko jai ranką.

Liudytoja D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena bute, esančiame šalia nukentėjusiosios I. A. buto. Įvykio naktį išgirdusi triukšmą, I. A. šauksmą, bildesį atidarė buto duris ir laiptinėje pamatė vyriškį, kurį atpažino kaip J. K. bei dar vieną vyriškį, kuris leidosi laiptais žemyn. Jai paklausus, kas atsitiko, J. K. atsakęs klausimu: „kas yra?“ Po įvykio, anot liudytojos, ji išėjo iš namų, o praėjus kelioms dienoms pamatė I. A. su įtverta langete ranka. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ši liudytoja parodė, jog vienas iš buto išėjusių vyriškių, kuris buvo atsisukęs į ją, buvo vidutinio ūgio, galėjo būti apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apie 40–50 metų amžiaus, apvalaus veido, tuputi žilais plaukais, vilkėjo tamsius rūbus, kepurę, kalbėjo lietuviškai Be to, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, kad po įvykio kelioms dienoms ji buvo išvykusi ir tik grįžusi pamatė sutvarstytą I. A. ranką (t. 1, b. l. 43).

Liudytojas E. A., nukentėjusiosios sūnus, parodė, kad įvykio metu namuose nebuvo, nes apie 22–23 val. vedžiojo šunį lauke. Grįžęs pamatė sumuštą mamą. Jam tėvai pasakė, kad buvo atėjęs mamos bendradarbis, kuris sumušė mamą bei tėvą. Nepažįstamų bute nematė.

Kaip matyti iš aptartų liudytojų bei nukentėjusiosios parodymų, 2009-12-12 vėlų vakarą nukentėjusiosios bute vyko konfliktas, kurio metu buvo sužalota I. A. bei N. A.. Kad konfliktas tikrai buvo gana didelis, būtų galima konstatuoti iš to, kad nukentėjusiosios kaimynė D. J. net išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas darosi gretimame bute, nes naktį iš I. A. buto sklido triukšmas, I. A. šauksmas, ko anksčiau nėra pasitaikę. O po kelių dienų pamatė I. A. su į langetę įdėta ranka.

Tačiau nors, anot prokuroro, paminėtųjų liudytojų parodymai paneigia apylinkės teismo išvadą – išteisinti J. K., tačiau, teisėjų kolegijos manymu, šių proceso dalyvių parodymai negali būti laikomi neginčytinais, išsamiais bei nuosekliais vertinant juos, atsižvelgus į faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegijos manymu, visiškai neadekvatus ir nepaaiškinamas pačios nukentėjusiosios bei jos sugyventinio liudytojo N. A. elgesys į butą įsibrovusiems asmenims išėjus iš buto. Jei iš tikrųjų J. K. įsibrovė į I. A. gyvenamąją vietą ir nukentėjusioji net neabejodama pastarąjį atpažino, visiškai neaišku, kodėl iškart po įvykio nebuvo kviesti policijos pareigūnai, nebuvo fiksuojamas įvykis, ar galiausiai net nebuvo kviesti medikai. Įvertinama ir aplinkybė, kad N. A. patyrė tokį stiprų smūgį į krūtinę, kad net prarado sąmonę, o I. A. buvo taip stipriai sužeista – išsukta ranka, kad net po įvykio praėjus apie 13 valandų teko kreiptis į medikus, o 2009-12-14 dėl didelių rankos skausmų buvo kviesti greitosios medicinos pagalbos medikai. Galiausiai abejonių kelia ir liudytojos D. J. elgesys. Jei, anot jos, iš I. A. buto sklido triukšmas, pačios I. A. šauksmas, o anksčiau to niekada nėra buvę, ir pamačius iš kaimyno buto išėjus vyriškiams, kodėl pastaroji ne tik kad nekvietė policijos pareigūnų, tačiau net neužėjo pas I. A. įsitikinti, kas atsitiko. Juolab, jog, anot pačios liudytojos, šis triukšmas I. A. bute nebuvo kasdienis ar dažnas reiškinys, todėl jis atkreipė D. J. dėmesį ir ji pati užklaususi, kas atsitiko, asmens, išėjusio iš I. A. buto, įvardyto kaip J. K..

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į minėtosios liudytojos parodymus apie asmens, išėjusio iš I. A. buto, bruožus. Kaip minėta, D. J., be kitų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtasis vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo ir truputį žilais plaukais. Tuo tarpu iš byloje esančios fotolentelės Nr. 1 (t. 1, b. l. 47–49) matyti, kad išteisintasis yra vidutinio kūno sužalojimo, visiškai pražilusiais plaukais, kuriuos tikrai nebūtų galima pavadinti truputį pražilusiais.

Tuo tarpu vertinant prokuroro argumentą dėl liudytojo N. A. sūnaus E. A. parodymų, teismas atkreipia dėmesį, kad jis parodė tik apie aplinkybę, jog grįžęs į namus pamatė sumuštą mamą ir tėvą. Iš I. A. bei tėvo sužinojo, kad buvo atėjęs jos buvęs bendradarbis J. K..

Tiek prokuroras, tiek nukentėjusioji I. A. nurodo, kad J. K. galėjo pastarajai kerštauti, nes J. K. buvo atleistas iš darbo po to, kai I. A. administracijai pranešė apie jo girtavimą darbo metu.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad jei iš tikrųjų I. A. paskundė J. K. vadovams, ši aplinkybė galėjo sukelti J. K. ar bet kurio kito asmens nepasitenkinimą, tačiau tai tėra tik subjektyvi nukentėjusiosios prielaida, neparemta faktiniais duomenimis. Todėl kolegija ją atmeta kaip nepagrįstą.

Taigi aptartos faktinės aplinkybės leidžia apygardos teismui sutikti su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, jog esant tokiems įrodymams galima daryti tik prielaidą, kad J. K. galėjo sužaloti nukentėjusiąją, nes šias aplinkybes nenuginčijai nustatytų įrodymų byloje nepakanka. Jokių kitų nustatytų duomenų, kurie paneigtų išteisintojo ir liudytojų S. S., T. K., J. D. parodymus apie jų nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu teismas galėtų juos atmesti ir jais nesivadovauti, byloje nėra. Teismas privalo vadovautis visuma ištirtų aplinkybių, o ne vien tik nukentėjusiosios parodymais ir iš dalies jos parodymus patvirtinančiais liudytojų N. A. ir D. J. parodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę.

Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo, šiuo atveju J. K., naudai, „in dubio pro reo“. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo išvadų apeliantų skundų argumentai nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro I. Balčiūno bei nukentėjusiosios I. A. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Linas PauliukėnasStasys Valužis