Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-175-853/2021 (buv. civilinės bylos Nr. 2-6085-853/2020) pagal ieškovo R. S. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovams T. J., I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Solaneksa“, K. G., Z. G., tretiesiems asmenims valstybės įstaigai „Registrų centras“, A. V., S. V., institucija, teikianti išvadą, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, dėl kadastrinių matavimų duomenų, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo bei atsakovų T. J. ir I. J. priešieškinį dėl įpareigojimo R. S. uždrausti reikšti bet kokio pobūdžio (rašytines, organizacines ir kitas) pretenzijas dėl jiems priklausančio žemės sklypo dydžio ir jo ribų, patvirtinti atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, priteisti žalą ir teismo išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkė teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-6-215/2019 pagal ieškovo R. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams T. J., I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Solaneksa“, K. G., Z. G., tretiesiems asmenims valstybės įstaigai (toliau – VĮ) „Registrų centras“, A. V., S. V., institucija, teikianti išvadą, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, dėl kadastrinių matavimų duomenų, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo bei pagal atsakovų T. J. ir I. J. priešieškinį dėl įpareigojimo R. S. uždrausti reikšti bet kokio pobūdžio (rašytines, organizacines ir kitas) pretenzijas dėl jiems priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dydžio ir jo ribų, patvirtinti atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, priteisti iš R. S. 5973,49 Eur žalą ir teismo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y., pirma, visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, antra, pateikti patikslintą ieškinį pagal 2020 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

9. CPK 111 straipsnyje reglamentuota dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma, turinys ir pateikimo tvarka. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

10. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

11. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).

12. Ieškovas pareiškė ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovams T. J., I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, UAB „Solaneksa“, K. G., Z. G., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“, A. V., S. V. dėl kadastrinių matavimų duomenų, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai ieškovo ieškinį ir patikslintus ieškinius bei atsakovų T. J. ir I. J. priešieškinį dėl įpareigojimo R. S. uždrausti reikšti bet kokio pobūdžio (rašytines, organizacines ir kitas) pretenzijas dėl jiems priklausančio žemės sklypo dydžio ir jo ribų, patvirtinti atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, priteisti iš ieškovo 5973,49 Eur žalą ir teismo išlaidas išnagrinėjo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimas buvo apskųstas, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nusprendė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Kaip jau minėta, ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

14. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu panaikinus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis ir šioje dalyje bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismas turėjo pagrindą nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. įpareigoti ieškovą visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą bei pateikti patikslintą ieškinį pagal 2020 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

15. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams T. J., I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, UAB „Solaneksa“, K. G., Z. G., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“, A. V., S. V.. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalys (kuriomis nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai ieškovas valdė pagal ribas, nustatytas 2002 m. lapkričio 4 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte; pripažinti niekiniais dokumentai, kurių pagrindu VĮ „Registrų centras“ atliko atsakovų T. ir I. J. ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir jų nuosavybės teisę į jį; panaikino VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimą ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisių į jį įregistravimą atsakovų T. ir I. J. vardu, pripažino, kad ūkinis pastatas bei šalia ūkinio pastato pastatytas metalinis voljeras bei jo pamatai įrengti neteisėtai ir įpareigojo atsakovus T. ir I. J. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tuos statinius bei sutvarkyti statybvietę savo lėšomis) buvo panaikintos ir šioje dalyje byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.

16. CPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

17. Aiškindamas ir taikydamas anksčiau minėtas teisės normas, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal jų prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ne kartą yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, pagrįstai nustatė ieškovui terminą ne tik apsispręsti dėl ieškinio ir patikslintų ieškinių reikalavimų, bet ir atsakovų bei trečiųjų asmenų procesinės padėties pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išaiškinti ieškovui teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius.

19. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad byloje yra pradėtas kasacinio apskundimo procesas (LAT bylos Nr. CIK-1393/2020), tad negalima nagrinėti šios bylos pirmosios instancijos teisme tol, kol byla bus išspręsta kasacine tvarka. Byla turi būti sustabdyta, remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Tai privalomas bylos sustabdymo pagrindas, todėl teismas turi ex officio jį spręsti pats.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimis R. S., T. J. ir I. J. kasacinius skundus atsisakyta priimti.

21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.