Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, atsakovui A. M.

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M., patikslintą ieškinį atsakovui A. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB ,,Bitė Lietuva“, UAB ,,Gelvora“, UAB ,,Legal Balance“, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2019 m. spalio 7 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžiuose palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais argumentais ir papildomai paaiškino, kad nepalaiko reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, o sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės, nes gyvendami kartu nesutarė, nesutapo charakteriai. Su atsakovu susituokė 2013 metais, pragyveno 4 metus, susilaukė 4 vaikų. Su atsakovu gyveno Jungtinėje Karalystėje, dėl nepriežiūros iš jų šeimos paimti trys vaikai ir yra globojami Jungtinėje Karalystėje. Į Lietuvą grįžo ji viena ir būdama nėščia, šalių dukrą P. pagimdė Lietuvoje. Atsakovas liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Ji į Lietuvą grįžo, kad iš jos nepaimtų ir dukros P. Šiuo metu gyvena pas savo motiną namuose. Šiuo metu nedirba, nes augina dukrą P. Atsakovas dukros P. nematęs, jai išlaikymo nemoka, nebendrauja. Dėl tėvystės nustatymo, ji su dukra P. ir atsakovas, laboratorijoje buvo kartu, kur buvo paimti mėginiai.

Ieškovės atstovas advokatas Vytautas Aliuškevičius 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, prašė patikslintą ieškinį tenkinti bei nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo atsakovo kaltės, todėl prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (t.1, b.l.62-64), kurią atstovė teismo posėdyje palaikė nurodė, kad šalys turi keturis nepilnamečius vaikus. Ieškovė su dukra P. gyvena jos motinai I. G. priklausančiame socialiniame būste, be patogumų. Atsakovo motina pateikė informacija, kad A. M. dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, kad ten yra paimtos trys šalių dukros, kurios globojamos užsieniečių šeimoje, o atsakovui leidžiama dukras aplankyti vieną kartą per mėnesį. Kadangi ateityje A. M. neleis lankyti dukrų, jis ketina grįžti į Lietuvą, čia gyventi ir dirbti. Skyrius sutinka, kad P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes dukra nuo gimimo auga su motina, o tėvas visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo ir išlaikymo. Skyrius sutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu ir ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Ieškovei skirta atvejo vadyba, lankosi socialinė darbuotoja, pažeidimų nenustatyta. Atstovė patvirtino, kad įvaikinimo tarnyba pateikė informaciją, kad dėl šalių trijų dukrų, Jungtinėje Karalystėje ir yra inicijuotas įvaikinimo procesas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės D. M. ir atsakovo A. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.4). Santuokoje gimė keturi vaikai – G. M. gimusi (duomenys neskelbtini), D. M. gimusi (duomenys neskelbtini), A. M. gimusi (duomenys neskelbtini), P. M. gimusi (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.5).

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltęs, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo nepalaikė, atsakovo kaltės neįrodinėjo ir santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės teigė, jog abu kalti dėl to, kad iširo šeima. Atsakovas pateiktame atsiliepime ir teismo posėdyje sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Žinotina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Kadangi šalys kaltės CK 3.60 str. pagrindu neįrodinėjo, nurodydamos, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, todėl, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė M. (CK 3.69 str.1 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ieškovė prašė vaiko P. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Dėl kitų trijų nepilnamečių vaikų reikalavimų nereiškė. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių trys nepilnametės dukros G. M., D. M., A. M. yra paimtos iš tėvų ir 2018 m. spalio 18 d., Jungtinės Karalystės institucijų priimtas nepilnamečių vaikų atžvilgiu inicijuoti įvaikinimo procesą, tėvai yra davę sutikimus dėl įvaikinimo, todėl tėvai šių dukrų atžvilgiu jokių teisių neturi (t.1, b.l.169-174, 86-114). Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje patvirtino aplinkybes, kad iš jų šeimos, dėl vaikų nepriežiūros buvo paimtos trys dukros. Atsakovui abejojant dėl dukros P. tėvystės, šalių sutarimu, buvo atliktas genetinis tėvystės tyrimas, kuris patvirtino, kad 99,9 procentais atsakovas yra vaiko P. M. tėvas (t.2. b.l.50-51). Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukros P. nėra matęs, su ja nebendrauja. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pasitvirtinus, kad P. yra jo dukra, norėtų ją globoti. Atsižvelgiant į tai, kad P. M. nuo gimimo auga tik su ieškove, o atsakovas visiškai nusišalinęs nuo jos auklėjimo, dukros P. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, patikrinusi vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad nepilnametė P. M. gyvena su motina, ir tik motina rūpinasi vaiku, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. (CK 3.178 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros P. bendravimo tvarką, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra P. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val., antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val., dukros gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje; dukra P. kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su atsakovu jo gyvenamojoje vietoję arba neutralioje aplinkoje; apie numatomą susitikimą su dukra atsakovas įspėja motiną prieš dvi dienas; atsakovas turi teisę su dukra P. bendrauti per vaiko gimtadienį, valstybinių švenčių dienomis poriniais kalendoriniais metais nuo 10.00 val. iki 16.00 val.; apie numatomą susitikimą su dukra turi įspėti motiną prieš dvi dienas; ieškovės atostogų metu, nesant galimybės bendrauti su dukra aptartais būdais, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra Skype ir kitomis susisiekimo priemonėmis.

Atsakovas dėl bendravimo tvarkos su dukra P. savo nuomonės neišreiškė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasiūlė bendravimo tvarka su mažamečiu vaiku, o atsakovas nesiūlė jokios tvarkos, į tai Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai, nustatoma ieškovės siūloma bendravimo tvarka.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. M. naudai išlaikymą 150 Eur, periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir paskirti ją vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas šioje dalyje su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad šiuo metu jis gali skirti 100 Eur dukros Patricijos išlaikymui.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad ieškovė D. M. nedirba, augina mažametę dukrą P., nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. registruota kaip bedarbė (t.2, b.l.28). Prienų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovei mokama 219,60 Eur socialinė pašalpa per mėnesį ir 50,16 Eur išmoka vaikui per mėnesį (t.2, b.l.27, 32). Ieškovė su dukra P. gyvena jos motinai I. G. skirtame socialiniame būste be patogumų (t.1, b.l.6). Šeimos sudėties pažyma patvirtina, kad D. M. šeimą sudaro vyras A. M. (atsakovas) ir dukra P. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.44).

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas neturi nekilojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.1, b.l.10, 15), neturi jų vardu registruotų transporto priemonių (t.1, b.l.11, 16).

Atsakovas nepateikė savo duomenų apie gaunamą darbo užmokestį, o teismo posėdžio metu nurodė, kad jo gaunamos pajamos Jungtinėje Karalystėje yra apie 280 svarų per savaitę. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas deklaravęs išvykimą į Jungtinė Karalystę (t.1, b.l.13). Ieškovė paaiškino, kad kai kartu su atsakovu gyveno Jungtinėje Karalystėje, atsakovas dirbo ir gaudavo apie 200 svarų per savaitė.

Pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Atsakovas dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir nurodė, kad jo gaunamos pajamos per savaitę yra apie 280,00 Jungtinės Karalystės Svarų, oficialių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau ieškovė patvirtino, kad atsakovas gaudavo virš 200,00 Jungtinės Karalystės Svarų per savaitę. Atsakovas atsiliepime nepasisakė dėl išlaikymo dydžio, o teismo posėdyje paaiškino, kad jei atlikus genetinį tėvystės tyrimą, paaiškėtų, kad jis yra tėvas, dukros P. išlaikymui pakaktų mokėti po 100,00 Eurų.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į vaiko amžių ir poreikius bei į tai, kad, P. M. neturi specialiųjų poreikių, dukros P. naudai priteistinas 100,00 eurų dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2019 m. balandžio 30 d., iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.). Likusią sumą 100,00 eurų turi teikti vaiko motina, o 200,00 eurų suma per mėnesį užtikrins pilnai dviejų metų neturinčio mažamečio vaiko protingų poreikių patenkinimą. Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis UAB ,,Bitė Lietuva” ir UAB ,,Gelvora”, o jos asmenine prievole pripažinti UAB ,,Legal Balance“. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad UAB ,,Bitė Lietuva” ir UAB ,,Gelvora” prievolės būtų pripažintos jo asmeninėmis, o UAB ,,Legal Balance“ būtų pripažinto ieškovės. Tretieji asmenys, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Bitė Lietuva” ir UAB ,,Gelvora” per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į patikslintą ieškinį. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Legal Balance“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prieštaravimų neturi.

Teismas pažymi, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus, savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Atsakovas nepateikė patvirtinančių įrodymų, jog sudarydamas sutartis su kreditoriais, tarėsi su ieškove, kad sutartis sudaryta šeimos interesais, ir šių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Analogiška situacija ir su ieškovės sudaryta vartojimo sutartimi. Todėl, kreditiniai įsipareigojimai UAB ,,Bitė Lietuva” ir UAB ,,Gelvora” laikyti asmenine atsakovo prievole, o kreditiniai įsipareigojimai UAB ,,Legal Balance“ laikyti asmenine ieškovės.

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str.1d.4p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys nesdkelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei byloje teikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (t.1, b.l.9).

Valstybė byloje patyrė 35,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 247,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (t.2, b.l.52).

Teismas tenkino 75 procentus ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 75 procentai, t. y. 26,46 Eur (35,28 Eur x 75 procentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 75 procentai, t. y. 185,25 Eur (247,00 Eur x 75 procentai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų.

Už patikslintą ieškinį ieškovės mokėtinas žyminis mokestis – 136,00 Eur. (100,00 Eur už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, 36,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (12 mėn. x 100,00 Eur x 3 procentai). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 75 procentais, iš atsakovo priteistina 75 procentai, t. y. 102,00 Eur (136,00 Eur x 75 procentai) žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. palikti M. pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko dukros P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. M.

atsakovas turi teisę bendrauti su dukra P. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val., antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val., dukros gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje;

dukra P. kiekvienais metais Tėvo dieną praleidžia su atsakovu jo gyvenamojoje vietoję arba neutralioje aplinkoje;

atsakovas turi teisę su dukra P. bendrauti per vaiko gimtadienį, valstybinių švenčių dienomis poriniais kalendoriniais metais nuo 10.00 val. iki 16.00 val.,

apie numatomus susitikimus su dukra turi įspėti motiną prieš dvi dienas;

ieškovės atostogų metu, nesant galimybės bendrauti su dukra aptartais būdais, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra Skype ir kitomis susisiekimo priemonėmis.

Priteisti iš tėvo A. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai P. M. gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2019 m. balandžio 30 d., kol vaikas sulauks pilnametystės, pavedant vaiko piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei - motinai D. M., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pripažinti asmenine ieškovės D. M. prievolę kreditoriui UAB ,,Legal balance” pagal (duomenys neskelbtini), vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti asmenine atsakovo A. M. prievolę kreditoriui UAB ,,Bitė Lietuva” ir UAB ,,Gelvora”.

Priteisti iš A. M., 102,00 Eur (vieną šimtą du eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 26,46 Eur (dvidešimt šešis eurus, 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, bei 185,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus, 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo pavedime nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.