Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-09-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-4959-904/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-08
Bylos Nr.
2YT-4959-904/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00621-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Pareiškėjas
G. N.
Suinteresuotas asmuo
N. B.
Civilinė byla Nr. 2YT-4959-904/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00621-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.4.5.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 8 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. N. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo N. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal pareiškėjos patikslintą pareiškimą teisme iškelta civilinė byla. Pareiškėjai prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktinio valdymo būdu po jos tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties; 2) atnaujinti jai po palikėjos J. B. mirties įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Nurodė, kad pareiškėjos tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini), ji yra pirmosios eilės pagal įstatymą paveldėtoja (testamentas nebuvo surašytas). A. B. sutuoktinė (pareiškėjo mama) J. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ji nepretenduoja į palikimą. Sutuoktiniai A. B. ir J. B. turėjo du vaikus: pareiškėją ir N. B., kuris neprieštarauja, kad palikimą priimtų pareiškėja. Po A. B. mirties niekas nepriėmė jo palikimo paduodant pareiškimą pas notarą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad į tėvo A. B. palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B. (pavardė iki santuokos – Š), gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje A. B. ir J. B. gimė sūnus N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra G. B. (dabartinė pavardė – N), gim. (duomenys neskelbtini). A. B. mirė (duomenys neskelbtini), J. B. mirė – (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro 2021-06-09 liudijimo nustatyta, kad po A. B. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biurui nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta ir palikimui priimti po A. B. mirties yra praleistas įstatymų nustatytas terminas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad žemės sklypai yra nušienauti, prižiūrimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Pareiškime nurodytos aplinkybės, prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos mama J. B. po sutuoktinio A. B. mirties rūpinosi A. B. nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad J. B. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl laikytina, kad J. B. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsižvelgiant į tai, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), terminas J. B. palikimui priimti suėjo 2009-08-17. Pareiškėja nurodo, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuprato terminų svarbos ir to, kad reikėjo kreiptis į notarą dėl aplikimo priėmimo, dėl to, kad ji praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, jokiam trečiajam asmeniui neatsirado neigiamų pasekmių, niekas be pareiškėjos nepretendavo ir nepretenduoja į žemės sklypus. Nurodė, kad supratusi, kad teisiškai žemės sklypai priklauso jai, iškart ėmėsi spręsti šį klausimą, siekdama tinkamai įforminti paveldėjimą, žemės sklypai rūpinosi kaip savais.

CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatymo normos (CK 5.57 straipsnis) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Byloje suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštaravo. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos J. B. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po savo mamos J. B. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjos prašymui, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po J. B. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė, faktiškai jį valdydama.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atnaujinti pareiškėjai G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas