- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-28
- Bylos Nr.
- 2A-621-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- O. S.
- Ieškovas
- M. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Loreta Braždienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 75.8.;
78.2.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. liepos 28 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui O. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai S. pavardę, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina, priteisti po 400 Lt per mėnesį dukters išlaikymui, priteisti 10 800 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą, santuokoje įgytą transporto priemonę priteisti ieškovei. Nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo 1995-06-24. Santuokoje gimė dukra I. S. Gyvenant santuokoje išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, atsakovas vartojo narkotikus, gėrė. Atsakovas prieš 10 metų paliko šeimą ir negrįžo. Sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi pažeidė visas santuokines pareigas. Atsakovas nesirūpina ir neišlaiko dukters. Santuoka egzistuoja tik formaliai. Kreditorių neturi. Išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja. Papildomai paaiškino, jog apie dvejus metus ieškovė gyvena Airijoj, sutuoktinių dukra gyvena su senele, tačiau sprendžiamas klausimas dėl dukros išvykimo gyventi į Airiją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-03-12 sprendimu ieškovės M. S. ieškinį patenkino visiškai. Santuoką, įregistruotą 1995-06-24 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 1341, tarp M. S. ir O. S. nutraukė dėl atsakovo O. S. kaltės. Nustatė I. S. gyvenamąją vietą su jų motina M. S. Priteisė iš atsakovo O. S. nepilnametės I. S. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2007-09-20) iki jos pilnametystės. Priteisė iš atsakovo O. S. nepilnametės I. S. išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Lt. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę M. S. Po santuokos nutraukimo M. S. paliko santuokinę pavardę – S. Priteisė ieškovei M. S. krovininį automobilį Ford Transit, valstybinis Nr. AVE 024.
Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes atsakovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: neteikė materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai bei šeimai, nesirūpino dukros auklėjimu bei priežiūra, buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, įgijo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau sutuoktiniui reikia įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nenustatyta jokių esminių ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimų. Atsakovo prašymu į teismo posėdį kviestų liudytojų paaiškinimais ieškovės kaltė neįrodyta, abu liudytojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Jais galima būtų remtis, jeigu būtų kitų faktinių duomenų apie kaltumo įrodymą. Atsakovo teiginiai dėl ieškovės neištikimybės bei narkotikų vartojimo yra neįrodyti, todėl atmestini (CPK 178, 185 str.). Teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo O. S. kaltės. Ieškovė prašė dukros išlaikymui priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl vaiko išlaikymo dydžio nėra, kadangi teismo posėdžio metu atsakovas sutiko dėl šio reikalavimo. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nepilnametės dukros išlaikymui priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2007-09-20) iki jos pilnametystės (CK 3.194 str.). Nors atsakovas teigė, jog pareigą materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą jis vykdė, periodiškai teikdamas lėšų, tačiau nei liudytojų parodymais, nei rašytiniais įrodymais to neįrodė. Priešingai, tiek atsakovo kviesti liudytojai Z. S. bei S. S., tiek šalių nepilnametę dukrą auginanti liudytoja V. M. paaiškino, jog pinigų paskutinius devynerius metus atsakovas vaiko išlaikymui nedavė. Teismas nustatė, kad nuo 2004-01-01 draudžiamųjų pajamų atsakovas nėra gavęs. Nuo 2005-08-23 iki 2006-05-24 atliko laivės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose, kur taip pat nedirbo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą, teismas iš atsakovo O. S. priteisė 10 800 Lt įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Vadovaujantis CK 3.69 str. 2 d. jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi vaikų. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą uždrausti sutuoktinei pasilikti santuokinę pavardę, motyvuodamas tuo, kad santuoka nutrauktina dėl jo kaltės, bei atsižvelgęs į ieškovės valią, ieškovei po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę – S. (CK 3.69 str.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Atsakovas O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-12 sprendimą. Bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismo priimtas sprendimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei liudytojų paaiškinimus. Teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 10 800 Lt nepilnametės I. S. išlaikymo įsiskolinimą, kadangi apeliantas finansiškai padėdavo buvusiai sutuoktinei M. S. bei duodavo pinigų dukros I. S. išlaikymui. Apeliantas taip pat nesutinka, kad M. S. būtų palikta santuokinė pavardė. Savo pavardę sutinka palikti tik dukrai I. S. Apeliantas nesutinka su priteista 400 Lt suma per mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui, nurodydamas, kad ši suma apeliantui yra per didelė. Taip pat nurodo, kad teismas nepilnai išnagrinėjo visas susiklosčiusias šeimynines aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad buvusi sutuoktinė M. S. buvo apeliantui neištikima, todėl jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė M. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, reikalingas nustatyti santuokos iširimo priežastis, ir, įvertinę byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 185 str.). CK 3.60 str. 3 d. nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo kaltės prezumpciją, nustatęs, kad atsakovas daugiau kaip 10 metų nesirūpinimo šeima, nuo 2005-08-09 iki 2006-05-31 atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose. Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė fakto, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir netinkami ieškovės veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, turėjo pagrindą preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai taikė CK 3.60 str. 3 d.
Vadovaujantis CK 3.69 str. 2 d. jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi vaikų. Apelianto reikalavimas uždrausti sutuoktinei pasilikti santuokinę pavardę atmestinas, kadangi santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Atsižvelgiant į ieškovės valią, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – S. (CK 3.69 str.).
Kolegija pažymi, kad CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Priteisdamas išlaikymą, teismas turi įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, jų galimybes prisidėti prie išlaikymo, nepilnamečių vaikų poreikius; priteisiamas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Remiantis teismų praktika, orientaciniu kriterijumi, nustatant priverstinio išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tai yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, kuri yra paskelbta biuletenyje ,,Teismų praktika“, Nr. 22 ir į šį teisės taikymo išaiškinimą teismai privalo atsižvelgti (CPK 4 str.). Šiuo metu MMA yra 800 Lt, taigi, net neįrodinėjant papildomai būtinų vaiko poreikių, yra preziumuojama, jog tokia suma reikalinga, kad būtų patenkinti būtiniausi, t.y. minimalūs vaiko poreikiai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minimaliems vaiko poreikiams tenkinti 800 Lt suma yra nereali, pernelyg didelė. Esant tokioms aplinkybėms, abu tėvai turėtų skirti vaiko išlaikymui po 400 Lt (viso po 800 Lt).
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas į sunkia materialinę padėtį pateko dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, nusikalstamos veiklos ir kt.), todėl jis negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydamas mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas vertina ne tik atsakovo turtinę padėtį, bet ir tai, kad skolininkas (šioje byloje - tėvas), privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
Atsakovas taip pat nesutinka ir su priteista įsiskolinimo suma, nurodydamas, kad jis prie vaiko išlaikymo prisidėjo pagal išgales. Kolegija konstatuoja, kad atsakovo nurodyta teikta parama vaiko išlaikymui yra nepagrįsta įrodymais. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą nuo 2004-09-20 iki kreipimosi į teismą dienos 2007-09-20, t.y. 36 mėnesius po 300 Lt.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.