Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visos bylos šalys apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotos tinkamai - įteikiant teismo šaukimus, tačiau pareiškėjas į posėdį neatvyko. Pareiškėjui 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo pasiūlyta išreikšti valią dėl dalyvavimo teismo posėdyje, tačiau pareiškėjas nurodytu terminu nepateikė pageidavimo jame dalyvauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė konvojavimo metu, etapuojamas 2015 m. kovo 3 d. iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir 2015 m. kovo 10 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Alytaus pataisos namus.

Dėl ploto konvojaus automobiliuose ir automobilių techninio tinkamumo konvojuoti.

Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose buvo vietos trūkumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nurodytais etapavimais (2015 m. kovo 3 d. iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir 2015 m. kovo 10 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Alytaus pataisos namus) buvo konvojuojamas du kartus, tai patvirtina kelionės žiniaraščiai ir konvojuojamųjų sąrašai (b.l. 14-17, 35-38). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais, kurių tinkamumą konvojuoti asmenis patvirtina byloje pateikti duomenys - registracijos liudijimai, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir spec. Automobilio skirtų konvojuojamiesiems pervežti schemos. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: VW Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b.l. 22-24), VW Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b.l. 27-29), IVECO Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos) (b.l. 18, 33, 39), Mercedes Benz Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos) (b. l. 19-21).

Iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, jog 2015 m. kovo 3 d. konvojus siuntė tris automobilius kurie maksimaliai galėjo vežti 61 asmenį (b.l. 14), konvojuojamųjų perdavimo ir priėmimo akte (b.l. 15) matyti, jog maksimalus pervežamų asmenų kiekis buvo 40 asmenų, t.y. 21 asmeniu mažiau, nei galėjo būti pervežama konvojavimo metu. 2015 m. kovo 10 d. konvojus siuntė tris automobilius kurie maksimaliai galėjo vežti 61 asmenį (b.l. 35), konvojuojamųjų perdavimo ir priėmimo akte (b.l. 36) matyti, jog maksimalus pervežamų asmenų kiekis buvo 46 asmenų, t.y. 15 asmenų mažiau, nei galėjo būti pervežama konvojavimo metu. Įvertinus nurodytus duomenis matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius nurodytais konvojavimais nebuvo viršytas.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (b.l. 14-17, 35-38) patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant du kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Priešingai, iš minėtų kelionių žiniaraščių matyti, jog konvojaus transportas būna nuolat tikrinamas prieš išvažiavimą ir kelionės metu, tačiau pastabų skundžiamais etapavimais, konvojaus pareigūnai negavo (b.l. 15, 36). Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, jog viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrina tinkamas konvojavimo sąlygas ir deramai reaguoja į konvojuojamųjų pastabas. Todėl nenustačius byloje neteisėtų veiksmų, nėra sąlygų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos viešajai atsakomybei kilti.

Dėl saugos diržų.

Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti (Kelių eismo taisyklės 196 p.). Byloje yra atsakovo pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių, išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b.l. 18, 21, 24, 29). Šie surinkti duomenys byloje patvirtina, jog atsakovė atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nepažeidė konvojavimo taisyklių ir užtikrino pareiškėjo saugumą jo konvojavimo metu, o specialieji automobiliai, kuriais buvo vežamas pareiškėjas buvo techniškai tvarkingi ir tinkami naudojimui.

Dėl avarinio išėjimo konvojaus automobiliuose.

Atsakovės atstovė pateikė duomenis į bylą - spec. Automobilių kėbulo kamerų skirtų konvojuojamiesiems pervežti schemas, kuriose matyti, jog kiekviename automobilyje, kuriuo buvo vežamas pareiškėjas, evakuaciniai liukai yra įrengti, bei pavaizduota, kuriose konkrečiose automobilių vietos, jie įrengti (b.l. 19, 22, 27, 39). Byloje pateikti valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimai (b.l. 20, 23, 28, 33), Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b.l. 2718, 21, 24, 29) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepateikti konkretūs skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Dėl pareiškėjo pablogėjusios sveikatos, patirtų išgyvenimų.

Administracinėje byloje nėra duomenų jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų skundęsis bloga sveikatos būkle. Byloje esantys kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas neteikė pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie nežmoniškas kančias, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, ko pasėkoje šiuo metu pareiškėjas jaučia baimę, apatiją ir naktimis blogai miega, nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti.

Pagal Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktus, visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei.

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau - CK). Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), numatyta CK 6.271 straipsnyje. Pagal CK 6.271 nuostatas žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą atsakomybei kilti: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tokiu būdu, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė nekyla. CK 6.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos samprata, kai nukenčia asmens turtiniai interesai. Neturtinės žalos atlyginamą numato CK 6.250 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju, neturtinės žalos padarymas sietinas su viešojo administravimo subjekto neteisėtu neveikimu ir specialiuoju įstatymu, numatančiu neturtinės žalos atlyginimą, t.y. Viešojo administravimo įstatymu.

Byloje nesant duomenų, jog specialieji automobiliai, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, buvo perpildyti ar neatitiko konvojavimo reikalavimų, nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl nenustačius byloje neteisėtų veiksmų, nėra sąlygų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos viešajai atsakomybei kilti.

Be to, surinkti duomenys byloje nepatvirtina, kad pareiškėjas būtų kreipęsis konvojavimo metu į konvojaus viršininką ir pateikęs jam skundą žodžiu ar raštu, tokiu būdu nesiimdamas aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti. Konvojavimo taisyklių 137 p. įpareigoja konvojaus viršininką apie tokius kreipimusis daryti įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje, tačiau žiniaraščiuose tokių įrašų nėra. Taip pat, pagal konvojaus taisyklių 107 p. nustatytą konvojuojamųjų priėmimo į specialųjį ar kitokį transportą tvarką, jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Tačiau administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs pretenziją minėtiems pareigūnas dėl konvojavimo sąlygų.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdytų jo konvojavimų 2015 m. kovo 3 d. iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir 2015 m. kovo 10 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Alytaus pataisos namus neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas vertintinas kaip nepagrįstas, dėl to atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.