Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. Č. 2014-09-01, 21.45 val., parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas nesumokėjęs už nagų laką, kurio vertė 7,49 Lt. Šiais savo veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.

ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia. Nuo pat pradžių savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, duodamas nuoseklius parodymus, nepripažino, nes nesijaučia kaltu. Neneigia, jog iš tikrųjų praėjo pro kasas, nesusimokėjęs už nagų lako buteliuką, tačiau nepadarė to tyčia, praeidamas pro kasas ir laikydamas prekę rankoje, atvirai, niekur nepasislėpęs, iš tikrųjų, užsikalbėjo su draugais ir pamiršo už ją susimokėti. Kai priėjo apsaugos darbuotojas, jis prisipažino, jog pamiršo susimokėti, siūlė susimokėti. Tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas D. K.. Toks atvejis, kai buvo apkaltintas vagyste, atsitiko pirmą kartą. Niekuomet nebuvo baustas už panašaus pobūdžio veiksmus. Uždirbdamas per mėnesį apie 2500 litų (724.64 eurų), neturi poreikio tyčia vogti tokių mažaverčių prekių. Į parduotuvę su draugais ėjo nusipirkti alkoholio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o sekančią dieną norėjo pratęsti šventę, be to, rugsėjo l-oji -taipogi šventinė diena, tačiau buvo pamiršęs, jog rugsėjo pirmąją alkoholiu neprekiaujama. Taigi, į parduotuvę ėjo kitais tikslais, o ne prekių vogti. Tai patvirtina ir liudytojo E. P. parodymai.

Skundo autoriaus teigimu, teismas taip pat nepagrįstai neįvertino liudytojų K. G. ir V. V. parodymų apie tai, jog apsauginio sustabdytas už kasų, jis iš karto atsiprašė, pasakė, jog užsižiopsojo ir už prekę gali susimokėti, kad bandė klausimą spręsti gražiuoju. Teismas, padaręs išvadą, jog A. Č. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., sudėties subjektyviosios pusės kaltės elementas - tyčia, rėmėsi tik prielaida, jog jis turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, tačiau koks buvo to tikslo motyvas, taip ir neišsiaiškino. Byloje nėra patikimų, neginčytinų įrodymų, patvirtinančių A. Č. kaltumą, jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., sudėties.

Motyvuojamoji dalis

A. Č. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. Č. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), A. Č. paaiškinimu (b. l. 2), UAB „Palink“ pareiškimu, patikrinimo aktu, apsaugos darbuotojo paaiškinimu, pakvitavimu (b. l. 3-6), tarnybiniais pranešimais (b. l. 7, 8), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 11), administracinio sulaikymo protokolu (b. l. 12),VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 29), apžiūros protokolu (b. l. 30), kita byloje surinkta medžiaga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino liudytojų parodymus ir padarė pagrįstas išvadas. A. Č. kaltę patvirtina liudytojų E. P., D. K. parodymai, taip pat ir V. V., K. G. paaiškinimai, jog jie nematė, kad A. Č. būtų ką nors paėmęs iš lentynos.

Apeliantas tvirtina, kad jo veiksmuose tyčios pagrobti smulkųjį svetimą turtą nebuvo, o ATPK 50 str. numatytas pažeidimas padaromas tik, tyčia. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Č. iš karto po įvykio Administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino savo kaltę, nurodė, kad pavogė laką, gailisi, pažeidimą pripažįsta.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad ATPK 10 straipsnis reglamentuoja, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Kaip matyti iš ATPK 10 straipsnio turinio, administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas veikimu ir neveikimu, tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Ir nors apeliantas neigia, kad jis už paimtą nagų laką nesumokėjo tyčia, teisindamasis užsikalbėjimu su draugais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad A. Č. turėjo aiškią galimybę suprasti savo priešingą teisei neveikimo pobūdį, nes jis staigiu judesiu, prie lentynos nesustojęs, prekės neapžiūrėjęs ir jos nesirinkęs, paėmė nagų laką iš lentynos, nuo kurios iki kasos pro kurią nesumokėjęs už prekę, laikydamas ją delne, yra tik kelių metrų atstumas. Todėl versija apie atvirą, neslepiamą prekės paėmimą, užsikalbėjimą ir pamiršimą sumokėti yra gynybinė pozicija, kuri motyvuotai paneigta ir skundžiamame nutarime. Būdamas protingu ir sąmoningu žmogumi, privalėjo suvokti ir suvokė, kad dėl nesumokėjimo už prekę kils žalingos pasekmės ir leido šioms žalingoms pasekmėms atsirasti. Pasirinkdamas prekės nešimąsi iki kasos rankoje, o ne parduotuvės prekių krepšelyje – A. Č. turėjo būti itin atidus ir rūpestingas, privalėjo pasirūpinti, kad už prekę bus tinkamai atsiskaityta, o neatlikęs šios pareigos A. Č. elgėsi nesąžiningai, o tai patvirtina, kad jis veikė tyčia.

Neigiant kaltę dėl pažeidimo padarymo ir siekiant įrodyti jog svetimo smulkaus turto vagystė įvykdyta netyčia, nurodoma, kad A. Č. sustabdytas apsaugos darbuotojo iš karto nurodė, jog netyčia pamiršo sumokėti ir siūlė sumokėti už prekę. Tačiau byloje esantys duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina, iš liudytojais apklaustų apsaugos darbuotojų paaiškinimų bei vaizdo medžiagos Apžiūros protokolo matyti, jog A. Č. muistėsi, nesutiko palaukti, sviedė lako buteliuką į orą, bandė išvengti sulaikymo, priešinosi, visaip bandė pasišalinti, priešinosi, kol išbėgo į lauką. Teismas tokio A. Č. elgesio negali vertinti kaip geranoriško, priešingai matyti, kad pažeidėjas buvo nusiteikęs priešiškai apsaugos darbuotojų atžvilgių, bandė išvengti administracinės atsakomybės, nes suprato savo veiksmų neleistinumą. Be to, jis sviedė lako buteliuką į viršų, kas rodo itin piktybišką jo elgesį.

Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neįvertino ėjimo į parduotuvę tikslo, t.y. kad jis tikslo vogti neturėjo, ėjo pirkti alkoholinių gėrimų ir tą patvirtino liudytojais apklausti apelianto draugai, buvę su juo įvykio metu. Tačiau šios nurodytos aplinkybės jokios reikšmės administracinio teisės pažeidimo sudėčiai neturi, pažeidėjo kaltės nepaneigia ir atsakomybės nešalina. Kaip ir tai, kad pažeidėjas dirba ir užsidirba pakankami, kad jam nereikia vogti tokių mažaverčių daiktų.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. A. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 50 straipsnį,

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas ne tik visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, tačiau ir teisingai paskyrė nuobaudą bei jos dydį. ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Nagrinėjamu atveju nei atsakomybę lengvinančių nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Č. anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, todėl jam paskirta mažesnė nei vidurkis ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 144 eurų bauda – paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. Taip pat vertinant skirtos nuobaudos – baudos dydžio pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į pažeidėjo elgesį, o būtent tai, kad jis aktyviais veiksmais stengėsi išvengti sulaikymo, priešinosi apsaugos darbuotojams, bei pasišalino iš parduotuvės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo elgesį iš karto po pažeidimo, bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskirta nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti apylinkės teismo nutarimo apelia­ci­niame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas pa­liekamas nepakeistas, o pažeidėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimą nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.