Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. O. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. O. nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu A. O. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį galutine 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 23 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 23 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 18 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. spalio 5 d., dieną).Komisija 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam A. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė J. Š. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama nepatvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. O..Nuteistasis A. O. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad skundžiamos nutarties argumentai yra neobjektyvūs, šališki, prieštarauja teismų praktikai.Nesutinkant su apylinkės teismo teiginiais dėl didelės neatliktos bausmės dalies, skunde pažymima, kad tokios nuostatos prištarauja teismų praktikai, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, negali turėti lemiamos reikšmės neatliktos bausmės dalis, nes teismas turi vadovautis BVK 157 straipsniu ir spręsti, ar nuteistasis atitinka šiame straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. O likusios bausmės dydžio sureikšminimas, neatsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, prieštarautų minėto įstatymo reikalavimamas ir baudžiamosios politikos principams, nes prioritetu būtų laikomas nubaudimo tikslas, o lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę ir nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas neatliktos bausmės dalį – 1 metus ir 18 dienų, vertindamas kaip didelę neatliktos bausmės dalį, tai darė subjektyviai, panaudodamas neapibrėžtas sąvokas, kadangi teismas neišaiškino, kas yra didelė neatliktos bausmės dalis, o kada ji būna maža. Pabrėžiama, kad skundo autorius yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nors pagal jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį bei paskirtos bausmės dydį, jo lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas atlikus1/2 bausmės.Nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus, skunde pabrėžiama, kad tokie teiginiai prieštarauja teismų praktikai. Pagal teismų praktiką, vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bei teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals.Anot skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismo argumentai apie ankstesnius nuteistojo teistumus, taikytą bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, o padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuteistajam parenkant bausmės rūšį ir skiriant bausmės dydį, todėl tai negali užkirsti kelio probacijos taikymui.Taip pat skunde kritikuojami apylinkės teismo motyvai dėl apelianto bausmės atlikimo metu padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų vertinimo. Teigiama, kad nurodoma, jog skundo autorius drausmine tvarka nebaustas, tačiau taip pat tvirtinama, kad jis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą baustas du kartus, apsiribojant auklėjamojo pobūdžio pokalbiais, kas prieštarauja logikai. Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo argumentais dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo vienu balu. Pažymima, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje tam, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas, nėra nurodyta keliais balais turėtų mažėti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Todėl nusikalstamos elgesio rizikos mažėjimas net vienu balu jau sudaro pagrindą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Be to, anot apelianto, įvertintina tai, kad jo atžvilgiu 65 balai yra statiniai ir negali kisti, o likę 13 balų yra dinaminiai. O atsižvelgiant į tai, kad tik 13 balų yra dinaminiai, kurie atspindi nuteistojo teigiamą požiūrį, elgesį ir mąstymo pokyčius, tai ir vieno balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas turi būti vertinamas kaip akivaizdus ir sudarantys pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistojo A. O. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. O. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. O. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 78 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo A. O. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad A. O. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, Pataisos programose, šiuo metu dalyvauja Integracijos į visuomenę programoje, projekte „Žalioji oazė“, lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus, dirba sargyboje, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 79 balai pagal „OASys“), tačiau šis pokytis yra nežymus, o rizika išlieka vidutinė (78 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, du kartus (2015 m. lapkričio 23 d. ir 2016 m. vasario 29 d.) pažeidė vidaus tvarkos taisykles dėl ko buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais svarstytas drausmės komisijoje. Nors A. O. nebuvo paskirtos nuobaudos, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad A. O. atlieka bausmę jau pagal tryliktu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, vieną kartą jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurį jis pažeidė, taip pat keturis kartus nuteistasis buvo paleistas lygtinai, du kartus paleidimo sąlygas pažeidė. A. O. nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė kartu su bendrininkais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors pats nuteistasis pripažįsta, kad alkoholio vartojimas jo gyvenime turėjo didelę neigiamą įtaką, šiuo metu lanko Anonimių alkoholikų susirinkimus, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. O. lengvai pasiduoda neigiamai kompanijų įtakai, su kuriom vartojamas alkoholis ir daromi nusikaltimai. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes, dėl ko vėliau teisės pažeidėjas gailisi, be to, turimas problemines sritis atpažįsta, tačiau jas linkęs minimalizuoti žvelgia paviršutiniškai, todėl ne visada pasirinkdavo tinkamas strategijas joms išspręsti. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 2 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės bei režimo pažeidimai; pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai, alkoholio vartojimas), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. O. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.