Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-363-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
1-363-1060/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21400-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
N. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-363-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21400-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;1.1.8.6.2; 1.2.14.1.1.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09607-17, kurioje N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Širvintų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, pagrindinio, išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. balandžio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 8 dalį, 60 parų arešto, bausmė atlikta.

2) 2015 m. spalio 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 6 MGL (225 Eur) dydžio bauda, bausmė atlikta.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. T. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš V. B. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. J. priklausantį neregistruotą, be valstybinių numerių ženklų, 600 Eur vertės motociklą „Honda CB-125”, tuo nukentėjusiajam V. J. padarė 600 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais N. T. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis N. T. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2016 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, gyveno vagonėlyje ir dirbo pas V. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). V. B. leido sodybos kieme esančiame garaže taisyti kažkokius įrankius, garažas buvo nerakintas. 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos net apytiksliai neprisimena, po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, jis dirbo minėtame garaže ir matė, kad garaže buvo pastatytas oranžinės spalvos motociklas „Honda“ be valstybinių numerių ženklų. Suprato, kad motociklas senas, buvo neregistruotas, jo dokumentų nebuvo. Būdamas garaže sugalvojo pavogus motociklą išvažiuoti iš V. B. namų, nes jis jam nemokėjo ir išsivežti savo asmeninius daiktus. Sujungęs užvedimo spynelės laidus ir užvedęs motociklo variklį išvažiavo į Širvintų rajoną, kur tuo metu gyveno sesuo Kristina, kurios pavardės po santuokos nežino. Seseriai sakė, kad motociklą pirko už 100 Eur. Pakalbėjęs su seserimi, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur pavogtą motociklą pardavė nepažįstamam vyrui už 90 Eur, pinigus praleido savo reikmėms. Vyrui nesakė, kad motociklas vogtas. Kur šiuo metu yra motociklas nežino. Dėl motociklo „Honda“ vagystės kaltu prisipažįsta visiškai ir labai gailisi (b.l. 177-178).

Nukentėjusysis V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. pavasarį, tiksliai laiko neprisimena, jam priklausantį motociklą HONDA CB-125, pagamintą 1976 m., įsigytą Belgijoje, atvežė pas draugą V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kad jis suremontuotų motociklo elektros sistemoje gedimą. Motociklas Lietuvoje nebuvo registruotas, be valstybinių numerių. Telefonu V. B. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje pranešė, kad motociklą pavogė. Dėl motociklo vagystės jam padaryta 600 Eur turtinė žala, turtas nedraustas. Dėl vagystės anksčiau nesikreipė, nes V. B. sakė, jog motociklą pavogė jo pažįstamas N. T.. V. B. sakė, kad susisiekė su N. T. seserimi, kuri jam pasakė, kad N. T. buvo atvykęs pas ją su motociklu, kurį sakęs įsigijo už 100 Eur (b.l. 16-18).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. parodė, kad 2016 m. pavasarį tikslaus laiko neprisimena, V. J. taisė savo motociklo HONDA CB-125 elektros sistemos gedimą, kurio sutaisyti nepavykus, motociklą paliko. 2016 m. liepos mėnesį pas jį prieglobsčio pasiprašė kaimyninėje sodyboje dirbęs N. T., kuriam leido nakvoti garažo kieme esančiame kariniame gyvenamajame vagonėlyje. 2016 m. rugpjūčio mėnesį garaže, kuriame stovėjo V. J. priklausantis motociklas, N. T. leido susitaisyti kažkokį įrankį. Atvykęs vakare užrakinti garažo pamatė, kad N. T. nėra, iš garažo pagrobtas jame stovėjęs V. J. priklausantis motociklas HONDA CB-125. Apie tai pranešė motociklo savininkui. Po keleto dienų telefonu N. T. sesuo Kristina pasakė, kad ryte po motociklo vagystės N. T. pas ją buvo atvažiavęs motociklu, jai sakė, kad motociklą nusipirko už 100 Eur. Po vagystės N. T. su juo nebuvo susisiekęs, ar pranešęs apie savo gyvenamąją vietą (b.l. 22-24).

2018 m. vasario 28 d. pareiškime nukentėjusysis V. J. pareiškė, kad dėl jam priklausančio motociklo „Honda CB-125“ vagystės civilinio ieškinio nereiškia ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 20).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), mūriniame pastate esantis garažas (b. l. 11-12).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo N. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad N. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš V. B. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. J. priklausantį neregistruotą, be valstybinių numerių ženklų, 600 Eur vertės motociklą „Honda CB-125”, tuo nukentėjusiajam V. J. padarė 600 eurų turtinę žalą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už N. T. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 185-187, 189). Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja (b.l. 20).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo N. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. T. teistas, bausmes atlikęs (b. l. 135-137), administracine tvarka nebaustas (b. l. 144), nedirba (b. l. 145-146), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 147), psichiatro ir narkologo įskaitose neregistruotas (b. l. 155).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, lengvinančią aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vertinant tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti N. T. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 45 paras arešto.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas N. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 27 d. 13.45 val. iki 2018 m. kovo 1 d. 12.30 val., (b. l. 166, 167), (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam N. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 180-181) ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 182-183) paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirti skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio N. T. sulaikymo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti N. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 27 d. 13.45 val. iki 2018 m. kovo 1 d. 12.30 val., (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

N. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam N. T. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam N. T. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

N. T. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė