Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

KAZIMIRAS RUSAKAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2012 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas vieną mėnesį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dvi savarankiškos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. 2012 m. liepos 16 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, grasino nužudyti savo buvusią žmoną – L. R., t. y. nukentėjusiajai L. R. grįžus namo ir paprašius jo nurimti, jis vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė “aš tave nužudysiu, aš tave papjausiu“ ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes jis rankos judesiu sudarė nukentėjusiajai įspūdį, kad jis paima iš virtuvės peilį ir nusineša jį į savo kambarį.

Motyvuojamoji dalis

Taip K. R. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to jis, 2012 m. liepos 16 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, grasino nužudyti savo sūnų – V. R., t. y. vydamas nukentėjusįjį V. R. iš kambario, pasakė „arba tu išeisi, arba pamatysi kas tau bus“ ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes, ištraukęs peilį, staigiu judesiu mostelėjo juo į V. R..

Taip K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. R. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad konfliktas tęsiasi 3-4 metus. Jis buvo įspėtas nepasiduoti provokacijoms. Liepos 16 d. jis sėdėjo virtuvėje, gėrė alų ar arbatą. Girtas nebuvo. Žmonai tą vakarą negrasino. Po kažkurio laiko atėjo sūnus, užėjo į virtuvę ir pradėjo telefonu jį filmuoti. Jis ramiai atsistojo ir nuėjo į savo kambarį. Sūnus sekė iš paskos ir filmavo. Kaltinamasis užėjo į kambarį ir uždarė duris. Jokio peilio iš virtuvės jis nebuvo paėmęs. Tame kambaryje jis gyvena, ten pas jį viskas guli. Staliuko ten nėra, tik trumpa lova, ant kurios jis viską deda. Jis pasakė sūnui, kad į šį kambarį jis neužeis. O šis pradėjo jį toliau provokuoti. Kaltinamasis neneigia, kad buvo paėmęs stalinį peilį, kuriuo pjausto duoną. Jį buvo paėmęs ne tam, kad užmušti, o tam, kad pagąsdinti. Sūnui jis negrasino, tik gynė pats save. Pasakė tik tiek: „Į šitą kambarį neužeisi“. Kaltinamajame akte nurodytų žodžių jis nesakė. Sūnus į kambarį neužėjo. Po šitos provokacijos jis 19 dieną atsigulė į psichiatrinę ligoninę, ten gydėsi apie mėnesį, praėjo psichologinius kursus. Niekada gyvenime nėra smurtavęs, tik pagąsdinęs.

Nukentėjusioji L. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad K. R. yra jos buvęs vyras. Kai jis išgeria, jis tampa neadekvatus, negali atsakyti už savo veiksmus ir žodžius, darosi nepakaltinamas, griebia peilius, su jais laksto. Paskutinį kartą, tai yra 2012 m. liepos 16 ar 17 d., maždaug 17.30 val. K. R. grįžo girtas namo (duomenys neskelbtini). Ji buvo lauke su anūku. Jai paskambino motina ir pasakė, kad K. R. kabinėjasi prie jos. Ji grįžo namo. K. R. pradėjo ją užgaulioti, pravardžiuoti, kabinėtis, sakė: „Aš jus visus užmušiu, pripjausiu“. Ji sakė jam nusiraminti, nes iškvies policiją. Sakė, kad ateis sūnus ir nuramins jį. Kaltinamasis atsakė, kad nieko nebijo, kad juos visus papjaus. Šie grasinimai buvo adresuoti ir jai. Taip būna dažnai. Grasinimai buvo tik žodiniai, veiksmų nebuvo. Tuo metu, kai kaltinamasis sakė, jog nužudys ar papjaus ją, jis rankose peilio neturėjo, nebuvo jo paėmęs. Tas konfliktas, užgauliojimai, grasinimai tęsėsi apie dvi valandas. Po to ji paskambino sūnui ir pasakė, kad K. R. vėl triukšmauja, kad jis atvažiuotų. Sūnus dirba policijoje. Jis atvažiavo apie 20.30 val. Jam atėjus K. R. buvo koridoriuje, pradėjo sūnų užgaulioti necenzūriniais žodžiais. Jie pradėjo aiškintis santykius, bėgiojo po kambarius. Sūnus prašė nusiraminti. Kaltinamasis grasino jos sūnui, sakė, kad užmuš. Tuo metu ji matė, kaip K. R. priėjęs prie spintelės virtuvėje, kur yra laikomi peiliai ir šakutės, ir tarsi kažką iš jos paėmė ir laikė priglaudęs prie šono. Tada jis nuėjo į savo kambarį, kur atskirai gyvena. Sūnus ten taip pat nuėjo. Jie apsižodžiavo ir kaltinamasis šoko su peiliu ant sūnaus, tačiau ji pati to nematė, nes buvo kitame kambaryje. Tai jai pasakojo sūnus. Jis sakė, kad pas tėvą buvo peilis, kad filmavo. Šiuo metu vyksta K. R. iškeldinimo procesas. Butas nuosavybės teise priklauso jos motinai. K. R. buvo leista gyventi bute iš gailesčio. Pastaruosius pusę metų jis beveik jame nebegyvena. Ateina kartą per savaitę persirengti. Jis visada blogai elgdavosi. Jų laiptinėje vyras yra užmušęs žmoną ir kaltinamasis yra sakęs jai, kad užmuš ją dar baisiau, papjaus. Anksčiau, prieš skyrybas 1982 m., jis yra ją sumušęs, smurtavo ir vaikų atžvilgiu, kol jie paaugo. Po to bijojo jų. Iki nagrinėjamo konflikto K. R. valgydavo savo kambaryje, imdavosi įrankius.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 14, 17, 18-19). Nukentėjusioji juos patvirtino, tik papildomai patikslino, kad kaltinamojo rankose peilio ji nematė. Ji negali tiksliai pasakyti, ką jis paėmė iš spintelės, tačiau iš jo judesio ji suprato, kad K. R. paėmė peilį, todėl ir davė tokius parodymus.

Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. 2012 m. liepos 16 d. jam paskambino jo motina L. R. ir pasakė, kad eilinį kartą tėvas atėjo namo girtas, vėl keikiasi, įžeidinėja, grasina visiems. Paprašė atvažiuoti jį nuraminti. Tai buvo po 20.00 val., tiksliai laiko nepamena. Atvažiavęs namo jis pamatė girtą tėvą, jis buvo agresyvus, pradėjo jį (V. R.) įžeidinėti. Jis bandė žodžiais jį nuraminti. Jie vaikščiojo po būtą, vėliau nuėjo iki tėvo kambario. Ten jis toliau bandė nuraminti K. R., tačiau jis vis rodė agresyvumą. Sakė, kad yra čia savininkas, darys ką nori, kad jie visi čia negyvens. Taip pat sakė, kad juos nužudys arba papjaus. Kambaryje jis pradėjo reikalauti, kad jis (V. R.) išeitų. Nukentėjusysis pajuto, kad kažkas gali būti negerai, išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Sakė, kad tėvas jo iš kambario nevarytų, kad savininkė yra V. C., kuri ir spręs, ar jam išeiti. Tuomet, kiek pamena, kaltinamasis pasakė: „Jeigu neišeisi, pamatysi, kas bus“. Tada K. R. iš po pagalvės ištraukė peilį, pradėjo eiti link nukentėjusiojo ir vieną kartą mostelėjo peiliu. Ėjo tiesiai į nukentėjusįjį. Nukentėjusysis atšoko, pasitraukė ir išbėgo iš kambario. Garsiai pasakė, kad kviečia policiją. Nuėjo pas motiną, papasakojo jai, kas atsitiko. Tuo metu kaltinamasis išgirdo, kad jis kviečia policiją, ir pabėgo. Jo motina nenori kviesti policijos, bando geruoju, bet taip neišeina. Peilis buvo virtuvinis, medine rankenėle, šviesiai rudos spalvos. Jis buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis su tėvu gana ilgą laikotarpį nebendrauja. Tai prasidėjo iškėlus civilinę bylą dėl iškeldinimo. Tėvas kartą per savaitę, o kartais iš dažniau ateidavo girtas. Būdavo konfliktai, kurių metu kaltinamasis grasindavo, įžeidinėdavo. Tai jau tapo įprasta. Mama ir močiutė nebegalėjo normaliai gyventi. Todėl buvo pradėtas iškeldinimo procesas.

Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Apie nagrinėjamą įvykį jam pasakojo jo motina L. R. iš karto po įvykio, berods tą pačią dieną, telefonu. Datos jis tiksliai nepamena. Buvo kilęs konfliktas, atėjo girtas tėvas, jis įžeidinėjo, grasino. Konkrečiai kokiais žodžiais grasino jis negali pasakyti. Motina iškvietė brolį, kuris bandė raminti. Buvo kilęs konfliktas, kurio metu tėvas grasino broliui peiliu. Jis tai matė vaizdo įraše. Su broliu apie įvykį jis taip pat kalbėjosi. Šis jam sakė, kad tėvas puolė su peiliu, o jam pavyko tai nufilmuoti. Tai jis pasakojo tą pačią ar kitą dieną telefonu. Vėliau jis žiūrėjo vaizdo įrašą. Tėvas nuolat po ranka turėdavo įvairiausių peilių. Jo kambaryje jam ne kartą teko matyti kokį nors peilį. Kokiu tikslu jie buvo laikomi jam sunku pasakyti. Jie būdavo ne virtuviniai, ne maistui skirti. Jam pačiam tėvas taip pat yra grasinęs peiliu.

2012-08-08 apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiosios L. R. pateiktos kompaktinės plokštelės bei joje esančio vaizdo įrašo apžiūros duomenys. Minėtam vaizdo įraše nufilmuotas K. R. apsivilkęs šviesios spalvos languotais, trumpomis rankovėmis marškiniais ir šviesiomis kelnėmis. Jis stovi kambaryje. Stovėdamas bei gestikuliuodamas rankomis jis rusų kalba pasako: „vienas klausimas, išeik iš šio kambario“. Vyras (filmuotojas) jam atsako: „ne, aš neišeisiu iš šio kambario“. K. R. atsako: „išeisi“. Vyras (filmuotojas): „todėl, kad čia šeimininkas - bobulė“. K. R.: „girdi, tu, policininke“. Vyras (filmuotojas): „tik ji gali mane išstumti iš šio kambario“. K. R.: „girdi, tu, policininke“. Vyras (filmuotojas): „tu čia - niekas“. K. R.: „mmm“ ir (00.15 vaizdo įrašymo sekundę) pasilenkęs, kaire ranka pakėlęs antklodę, dešine ranka iš po antklodės ištraukęs peilį - mosteli juo į asmenį, kuris filmuoja, sakydamas „Vitalka, išeik iš šio kambario ir tuoj pat“. Tai sakydamas ir laikydamas nuleidęs peilį dešinėje rankoje, peilio smaigalį atstatęs į priekį, jis eina link asmens, kuris filmuoja. Filmuotojui pasitraukus, K. R. sakydamas: „tu žinai“ užtrenkia duris, pasilikdamas kambaryje (b. l. 5-7).

2012-07-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. R. pateikė peilį (b. l. 29). 2012-08-12 apžiūros protokole fiksuoti peilio apžiūros duomenys. Apžiūros metu Kriminalistinių tyrimo centro ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas J. B. konstatavo, kad peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (b. l. 30-32). Peilis perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinei daiktinių įrodymų saugyklai (b. l. 33, 34).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimu be kita ko nuspręsta K. R. iškeldinti iš ieškovės V. C. buto (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-38).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. C. (b. l. 45-46).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų teisėtai gautų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia jų analizę bei jos pagrindu padarytas išvadas.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, tvirtino nukentėjusiems negrasinęs, o peilį paėmęs tik norėdamas pagąsdinti, kad V. R. išeitų iš jo kambario, tačiau jo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusioji L. R. tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė K. R. kaltinančius parodymus, kuriais iš esmės patvirtino kaltinamajame akte jam inkriminuotas 2012 m. liepos 16 d. įvykių faktines aplinkybes. Ji patvirtino, jog K. R. kaltinamajame akte nurodytu metu ir nurodytoje vietoje grasino jai, sakė, kad ją užmuš, papjaus, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti, nes iš jo judesio prie virtuvės spintelės, kur laikomi peiliai, ji pagalvojo, kad K. R. paėmė peilį ir nusinešė jį į savo kambarį. L. R. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis grasino užmušiąs ir jos kvietimu atvažiavusį sūnų V. R., jis buvo nuėję į K. R. kambarį, kur pastarasis šoko su peiliu ant sūnaus. Tai jai iš karto po incidento kambaryje sakė V. R.. Nukentėjusiosios parodymus teismas vertina kaip nuoseklius ir patikimus. Teismas atsižvelgė į tam tikrus prieštaravimus, o būtent, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo nurodžiusi, jog matė pas kaltinamąjį peilį, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu ji tvirtino, kad paties peilio nematė, kad ji iš jau minėtų kaltinamojo veiksmų tik pagalvojo, kad jis paėmė peilį ir nusinešė į kambarį. Šie paaiškinimai, teismo vertinimu, yra logiški ir įtikinami, tuo labiau, kad kiti byloje esantys įrodymai patvirtino, jog peilis K. R. kambaryje buvo, jis juo grasino V. R., tad minėti prieštaravimai abejonių dėl nukentėjusios parodymų patikimumo teismui nesukėlė. Be to, nukentėjusios L. R. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis V. R., kuris taip pat davė kaltinamąjį kaltinančius parodymus, kad K. R. minėtą dieną būdamas neblaivus grasino užmušiąs, papjausiąs tiek L. R., tiek jį patį, jam esant pas kaltinamąjį kambaryje buvo paėmęs į rankas peilį ir mostelėjo juo į nukentėjusiojo pusę. Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pats įvykio nematė, jį žino tik iš L. R. ir V. R. žodžių, kurie jam įvykį atpasakojo analogiškai kaip ir teismo posėdžio metu, bei vaizdo įrašo. Šio liudytojo parodymai vertintini kaip išvestiniai, patvirtinantys nukentėjusiųjų išsakytus teiginius. Be to, nukentėjusiojo V. R. parodymus taip pat patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis buvo paėmęs į rankas peilį, mostelėjo juo nukentėjusiojo V. R. pusėn, ėjo su peiliu rankoje link jo atsukęs smaigalį. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad minėtame įraše yra užfiksuota tik nedidelė dalis minėtą dieną kilusio konflikto, tad jo pagrindu nustatyti duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais, kurie patvirtina įraše neužfiksuotas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Peilio apžiūros duomenys buvo fiksuoti apžiūros protokole. Taigi, visuma šių duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, nukentėjusieji ir liudytojas parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Tokių abejonių teismui nesukėlė ir ta aplinkybė, kad kaltinamojo atžvilgiu vyko teisminis procesas civilinėje byloje dėl jo iškeldinimo iš įvykio vietos buto, tuo labiau, kad šis procesas šiai dienai yra baigtas. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas nustatydamas faktines aplinkybes rėmėsi pastarąja aptarta įrodymų grupe, o ne jiems prieštaraujančiais kaltinamojo parodymais.

Visuma minėtų įrodymų patvirtina esmines kaltinamajame akte nurodytas kaltinimo faktines aplinkybes, kurias teismas pripažįsta nustatytomis, tačiau su tam tikra korekcija. K. R. inkriminuotame kaltinime yra nurodyta, kad jis, paėmęs iš virtuvės peilį, nusinešė jį į savo kambarį. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji nurodė, kad paties peilio nematė, jai tik susidarė toks įspūdis dėl jos nurodytų kaltinamojo veiksmų prie virtuvės spintelės, kur laikomi peiliai. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo V. R. parodymai, vaizdo įrašas, peilio apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio metu pas K. R. kambaryje peilis buvo, tačiau tuo pačiu atsižvelgia ir į tai, kad tiek nukentėjusioji L. R., tiek ir pats kaltinamasis tvirtino, jog kaltinamasis valgo kambaryje, iš ko spręstina, kad minėtas peilis į kambarį galėjo būti atneštas ir kitu metu. Byloje esančių įrodymų pagrindu vienareikšmės išvados negalima daryti, todėl atitinkamai koreguotinos kaltinimo faktinės aplinkybės nurodant, kad K. R. rankos judesiu sudarė nukentėjusiajai įspūdį, kad jis paima iš virtuvės peilį ir nusineša jį į savo kambarį. Ši korekcija kaltinamojo teisinės padėties neapsunkina, ji iš esmės nėra reikšminga ir jo veiksmų teisinei kvalifikacijai.

Teismas, pasisakydamas dėl nustatytos veikos teisinės kvalifikacijos, pažymi, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kaltinamajame akte yra kvalifikuoti kaltinamojo veiksmai, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šioje teisės normoje aprašytas grasinimas objektyviai gali pasireikšti žodžiu, raštu, gestu ir t.t. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kaip grasinimo realumą suprato nukentėjusysis, o ne kaltinamasis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas.

Kaip patvirtino minėti byloje surinkti įrodymai, kaltinamasis grasinimą nužudyti nukentėjusiąją L. R. išsakė žodžiu, o grasinimą nužudyti nukentėjusįjį V. R. išreiškė tiek žodžiu, tiek veiksmu, tai yra mostelėdamas į jį rankoje turėtu peiliu. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad K. R. grasinimai bus realizuoti. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad grasinamieji žodžiai ir veiksmai buvo išsakyti ir atlikti tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo kilusio konflikto metu. Kaltinamasis grasino nukentėjusiajai L. R. nurodydamas konkretų nužudymo būdą, tai yra papjaunant. Jis buvo priėjęs prie virtuvės spintelės, kurioje buvo laikomi peiliai, ir atitinkamu judesiu sudarydamas nukentėjusiajai įspūdį, kad ima peilį iš mintos spintelės bei nusineša į savo kambarį, sąmoningai leido šiai susidaryti įspūdį apie jo išsakytų grasinimų realumą. Tuo labiau, kad nukentėjusieji patvirtino, jog K. R. inicijuojamos konfliktinės situacijos yra dažnos, jis yra ir smurtavęs, grasinęs nukentėjusiajai ir anksčiau. Pažymėtina, kad kaltinamasis 2012-05-17 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už sistemingą bauginimą, psichinę prievartą tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Grasindamas nukentėjusiajam V. R. kaltinamasis konflikto metu išsitraukė iš po pagalvės peilį, laikydamas jį rankoje smaigaliu į priekį mostelėjo juo nukentėjusiojo pusėn, ėjo link ėjo. Vertinant anksčiau kaltinamojo išsakytus grasinimo žodžius, tame tarpe ir nukentėjusiajai L. R. išsakytus grasinimus nurodant, kaip minėta, ir konkretų nužudymo būdą papjaunant, toks kaltinamojo elgesys buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajam V. R. manyti, kad grasinimai bus realizuoti. Teismas atsižvelgia į gynybos pastebėjimus, kad kaltinamasis K. R. maitinosi tame pačiame kambaryje, kur ir buvo peilis, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji L. R., ir kaltinamasis, tačiau tai jokios reikšmės kaltinamojo veiksmų teisinei kvalifikacijai neturi. Šiuo atveju nėra reikšminga, kokiu tikslu minėtas peilis buvo laikomas kambaryje. Esminę reikšmę turi tai, kokioje situacijoje ir kokiu tikslu kaltinamasis paėmė minėtą peilį į rankas nagrinėjamo įvykio metu. Tiek iš byloje esančio vaizdo įrašo, tiek iš nukentėjusiojo V. R. parodymų matyti, kad tuo metu, kai kaltinamasis paėmė peilį į rankas, valgoma nebuvo. Atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo patvirtinimą, kad peilį jis paėmė norėdamas pagąsdinti nukentėjusįjį V. R., kad šis išeitų iš kambario. Vertindamas pastarąją kaltinamojo išsakytą poziciją teismas pažymi, kad vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis būtinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo kėsinimosi. Šiuo atveju pagrindo spręsti buvus tokiam nukentėjusiojo V. R. kėsinimuisi nėra. Be to, kaip patvirtino nukentėjusieji, ko neneigė ir pats kaltinamasis, konfliktas vyko visame bute, kaltinamasis savo veiksmus su reikalavimu išeiti iš jo kambario susiejo tik prieš pat konflikto pabaigą. Taigi, nustatyti kaltinamojo veiksmai negali būti pateisinami būtinosios ginties situacija. Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, jog nagrinėjamu atveju nustatyta K. R. objektyviai pasireiškusi veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje aprašytus objektyviuosius požymius, ji yra baigta, kaltinamasis yra tinkamas subjektas, jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą ir siekė taip veikė. Taigi, veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalis kvalifikuotos teisingai.

Teismas taip pat pritaria kaltinamajame akte pateiktai pozicijai, kad nustatyta veika turi būti kvalifikuojama kaip du savarankiški BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai. Nors nustatyta veika buvo padaryta to paties subjekto, tame pačiame bute, tą pačią dieną, vis tik tarp jų yra tam tikras laiko skirtumas. Be to, nustatyta veika buvo nukreipta į skirtingus nukentėjusiuosius, taip pažeidžiant skirtingas tiesiogines baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Teismas taip pat sprendžia, kad nustatytų kaltinamojo veiksmų nevienijo vieninga tyčia, nes pradinio konflikto metu nukentėjusiojo V. R. įvykio vietoje net nebuvo, jis atvyko vėliau, kuomet naujai susiformavo ir kaltinamojo tyčia žodžiu bei veiksmu grasinti nužudyti V. R..

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, jie yra baigti. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jo veiksmai buvo nukreipti prieš jo artimuosius: sūnų bei tame pačiame bute gyvenančią buvusią žmoną. Visuma šių aplinkybių apibūdina padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančios aplinkybės neinkriminuojamos. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: K. R. 2012-05-17 buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas 2012-05-17 nuosprendžiu, buvo to paties pobūdžio, nukreiptas prieš tuos pačius asmenis. K. R. yra baustas ir administracine tvarka, yra išsiskyręs, išlaikytinių neturi, pensininkas, nedirba. Kaltinamasis K. R. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Diagnozė: sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsiradęs postnataliniu periodu (F 32.20). Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare nesigydė, stebimų pacientų grupei nepriklauso. Į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 889 TPK-636 konstatuota, kad K. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 77, 78, 79, 127). Teismas atsižvelgia ir į teismo posėdžio metu išsakytą nukentėjusiųjų poziciją. Jie pretenzijų kaltinamajam nereiškia, tvirtina, jog pastaruoju metu kaltinamasis kartu beveik negyvena, konfliktinių situacijų nebebūna, mano, kad ir ateityje konfliktai nesikartos, prašo skirti švelnesnę bausmę. Tai leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis šiuo metu ėmėsi atitinkamų veiksmų siekdamas išvengti konfliktinių situacijų su artimaisiais, kas jo asmenybę apibūdina kaip mažiau pavojingą visuomenei. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti paskirtos arešto bausmės, nustatant artimą vidurkiui jų dydį. Kadangi nustatytos veikos buvo padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, skirtos bausmės, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bendrintinos tarpusavyje iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Nustatytas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė 2012-05-17 nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tad subendrinta bausmė savo ruožtu subendrintina su minėtu nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys, 65 straipsnis). Kadangi neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Taip pat teismas, įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, vis dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, bausmės vykdymą atideda vieneriems metams šešiems mėnesiams, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktuose numatytas pareigas. Taip pat skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas kartą jau buvo taikytas, tačiau kartu atsižvelgė ir į kitas minėtas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir nusprendė esant pagrindui dar kartą pasitikėti kaltinamuoju.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis:

1) peilis, kuris 2012-11-16 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 33-34), nesant nukentėjusiųjų prašymui jį gražinti, sunaikintinas;

kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 5) paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

KAZIMIRĄ RUSAKĄ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti L. R. ir nubausti paskiriant 45 paras arešto.

KAZIMIRĄ RUSAKĄ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti V. R. ir nubausti paskiriant 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti K. R. subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimt) parų arešto. Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis skirtą subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-17 nuosprendžiu skirta neatlikta bausme jas iš dalies sudedant, o būtent prie 2012-05-17 nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalį, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus du mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų L. R. ir V. R., šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra:

1) peilį, kuris 2012-11-16 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 33-34), sunaikinti;

kompaktinį diską su vaizdo įrašu (b. l. 5) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.