- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- N-575-5034-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) tyrėjas 2010 m. balandžio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. S. už tai, kad jis 2010 m. balandžio 13 d., apie 07.00 val., iš M. V. gyvenamųjų patalpų, esančių Gedimino g. 100-20, Kupiškyje, pavogė jai priklausančius 70 litų, t. y. įvykdė smulkų svetimo turto pagrobimą. Administracinę atsakomybę už šiuos veiksmus numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu pripažino R. S. kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam dvidešimties parų administracinį areštą bei įpareigojo atlyginti nukentėjusiajai M. V. 70 litų turtinį nuostolį. Teismas nurodė, kad R. S. neigia padaręs pažeidimą, tačiau nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad ji nedavė R. S. 100 litų, o pastarasis pinigus pagrobė. R. S. argumentus, jog nukentėjusioji jį apkalba, kad jie kartu negėrė, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįtikinamus.
Nutarime pažymima, kad R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pirmiau yra padaręs nusikalstamą veiką (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, R. S. nedirba, 2009 m. ir 2010 m. po tris kartus baustas administracinėmis nuobaudomis. Duomenų, kad 2009 m. birželio 4 d. nutarimu paskirtą nuobaudą – baudą, būtų sumokėjęs, byloje nėra (už kitas veikas jam taikytas areštas).
II.
Apeliaciniu skundu R. S. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimo dalį, kuria jam skirtas dvidešimties parų areštas. Paaiškina, kad M. V. pati jam davė pinigų alkoholiniams gėrimams nupirkti. Pirmosios instancijos teismas neapklausė K. B., girdėjusios šį judviejų pokalbį, be to, nuobaudos individualizavimo etape nepagrįstai vertino tik apelianto asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes (b. l. 21).
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas nesutinka su R. S. apeliaciniu skundu. Atsiliepime paaiškina, kad įvykio vietoje M. V. parodė, iš kurios dėžutės buvo paimti pinigai ir ryžtingai teigė, kad ne ji pati davė pinigus, o įvyko vagystė. R. S. pripažino, kad 2010 m. balandžio 13 d. nukentėjusiosios gyvenamosiose patalpose buvo likęs vienas. Apie tai, kad K. B. gali būti žinomos bylai reikšmingos aplinkybės, tyrimo metu apeliantas neužsiminė. Institucija pažymėjo, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas, įvertinęs R. S. polinkį nusikalsti, parinko teisingą ir adekvačią administracinę nuobaudą.
Nukentėjusioji M. V. atsiliepime į R. S. apeliacinį skundą nurodo, kad 2010 m. balandžio 13 d. ryte trumpam paliko R. S. vieną. Sugrįžusi po penkių minučių, dėžutę, kurioje laiko pinigus ir dokumentus, rado išplėštą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasiteiravus, kur dingo 100 litų, pastarasis spruko pro duris lauk, tačiau nukentėjusioji spėjo dalį pinigų (30 litų) iš jo atimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
R. S. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 50 straipsnį, kuris (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) numato, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Apeliantas neigia padaręs šį teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenis (b. l. 1), M. V. pareiškimo (b. l. 2), teismo posėdyje duotų paaiškinimų (b. l. 13-15) ir atsiliepimo į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą turinį, R. S. pirminius paaiškinimus (b. l. 3) ir apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, jog R. S. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, t. y. kad jis 2010 m. balandžio 13 d., apie 07.00 val., iš M. V. gyvenamųjų patalpų, esančių Gedimino g. 100-20, Kupiškyje, vagystės būdu pagrobė 70 litų, yra įrodyta. Nors R. S. teigia, kad pinigus jam davė pati nukentėjusioji, tačiau teisėjų kolegija šią įvykio versiją atmeta kaip nepagrįstą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų M. V. suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti kaip liudytoją K. B., kuri, R. S. teigimu, buvo pas M. V. ir girdėjo kaip ši jam davė pinigų alkoholiniams gėrimams nupirkti, pažymėtina, jog proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ATPK 272 straipsnis). Todėl manydamas, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos ne visos įvykio aplinkybės, apeliantas, dalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, galėjo pareikšti prašymą apklausti liudytojus, teikti kitus įrodymus, pagrindžiančius jo dėstomus faktus. Kaip matyti iš Kupiškio rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2010 m. balandžio 14 d. dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, tačiau prašymo iškviesti liudytoją nepateikė. Be to, pažeidimo tyrimo metu R. S. tvirtino, kad nukentėjusioji jį buvo palikusi vieną, pašalinių asmenų, stebėjusių judviejų konfliktą, nėra. Todėl teisėjų kolegija daro vienareikšmišką išvadą, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Taip pat R. S. apeliaciniame skunde kelia nuobaudos individualizavimo klausimą.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija sprendžia, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu apeliantui pagrįstai paskirta griežtesnė alternatyvi nuobauda – administracinis areštas.
Bylos duomenys rodo, kad metų laikotarpyje R. S. pakartotinai padarė vienarūšį teisės pažeidimą (Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarimu yra pripažintas kaltu pagal ATPK 50³ straipsnį). Tai yra pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Už teisės pažeidimus, numatytus kituose ATPK ypatingosios dalies skirsniuose, R. S. ne kartą buvo taikyta administracinė nuobauda – areštas (b. l. 5-7), taip pat jis baustas laisvės atėmimo bausmėmis už nusikalstamas veikas nuosavybei (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (b. l. 8-11).
R. S. elgesys iki ir po nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo itin nepalankiai charakterizuoja jo asmenybę. Matyti, kad apeliantas nėra linkęs laikytis visuotinai priimto elgesio normų ir įstatymų. Todėl, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, bauda analizuojamu atveju nebūtų teisinga ir proporcinga poveikio priemonė bei neatitiktų administracinės atsakomybės paskirties. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su taikoma atsakomybe. Todėl teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad efektyviausia nuobauda siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų šiuo individualiu atveju yra areštas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.