- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- I-2806-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01023-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. kovo 15 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašo atlyginti 500 Eur neturtinę žalą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) (b. l. 1–2).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 22 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad serga Hepatitu C, todėl jam priklauso dietinis maitinimas. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracijai žodžiu ir raštu nurodė, kad pareiškėjui priklauso dietinis maitinimas. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K jam buvo teikiamas netinkamas maitinimas, neatsižvelgus į gydytojo paskirtą dietinį maitinimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 16 d. atsakovei Lietuvos valstybei atstovauja Vilniaus pataisos namai) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5–8). Dėl pareiškėjo maitinimo nurodė, kad, gavus duomenis apie pareiškėjui skirtiną dietinį maitinimą, maitinimas pagal R ir B dietos valgiaraščius pareiškėjui buvo paskirtas nuo 2019-02-22 iki išvykimo iš įstaigos dienos, pareiškėjas buvo įtrauktas į Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų dietinio maitinimo sąrašą.
Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Šiuo atveju pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi iš Lietuvos valstybės atstovų pašalintas Lukiškių TI-K, Lietuvos valstybės atstovu įtraukti Vilniaus pataisos namai.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 22 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą).
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustatanti, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai, bei Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas įtrauktas į asmenų, kuriems tiekiamas dietinis maistas, sąrašus, pareiškėjui dietinis maitinimas teiktas nuo 2019 m. vasario 22 d. (b. l. 9). Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2019 m. vasario 15 d. (b. l. 10–11), tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 22 d. pareiškėjui nebuvo skirtas dietinis maitinimas. Aplinkybės, kad pareiškėjui priklauso dietinis maitinimas, iš esmės neneigia ir atsakovės atstovas, šią aplinkybę įrodo ir bylos duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo pradėtas teikti tik nuo 2019 m. vasario 22 d. (b. l. 9).
Dėl specialaus (dietinio) maitinimo skyrimo (užtikrinimo) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad įkalinimo įstaiga turi pareigą užtikrinti joje laikomų asmenų teises į teisės aktuose nurodytą maitinimą (LVAT 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 22 d., kuomet pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas, neišnagrinėjo klausimo dėl dietinio maitinimo pareiškėjui skyrimo, pareiškėjui dietinis maitinimas nebuvo skirtas. Nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta aplinkybė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti skirtas dietinis maitinimas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, nesiimdami priemonių išspręsti klausimą dėl dietinio maitinimo pareiškėjui skyrimo, atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pripažinęs, jog tinkamo asmens maitinimo užtikrinimas yra susijęs su pagrindiniais asmens fiziologiniais poreikiais, todėl nustačius, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į dietinį maitinimą, nėra pagrindo abejoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais (LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-520/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017).
Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nedetalizavo. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. vasario 22 d. (7 paras) pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas dietinis maitinimas, todėl pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimus. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į naujausią LVAT praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 50 Eur suma dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 500 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.