Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2007-06-12 · Civilinė byla Nr. 2-265-538/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-06-12
Bylos Nr.
2-265-538/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-265-538/2007Procesinio sprendimo kategorijos 42.4; 45.6; 63.1; 114.4; 114.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas A. Padvelskis, sekretoriaujant I. Rimkuvienei, dalyvaujant ieškovei D. Š., ieškovės atstovei advokatei S. Baracevičienei, atsakovui A. R., atsakovo atstovui advokatui S. G. Vaičiūnui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui A. R. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, turto išreikalavimo, skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą grąžinti jai priklausančius daiktus iš viso už 29 192 Lt, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt, paskolintų automobilio pirkimui, 5 000 Lt už atliktą remontą, 1 000 Lt už vonią, 1 200 Lt už dušo kabiną, bei grąžinti 5 000 Lt sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino savo reikalavimą, atsisakė ieškinio dalies dėl daiktų išreikalavimo bei prašo įpareigoti atsakovą grąžinti daiktus – 2 500 Lt vertės minkštą kampą, 150 Lt vertės plaukų džiovintuvą „Clatronic“, pripažinti, kad 2004 m. gegužės 14 d. įvyko ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris tarp jos ir atsakovo, priteisti iš jos atsakovui 145 000 Lt likusios nesumokėtos ½ dalies namo kainos, užskaityti namo pagerinimui jos sumokėtus 7 200 Lt asmeninių lėšų į namo dalies pirkimo kainą, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt, paskolintus automobilio pirkimui. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2004-03-27 ir po mėnesio persikraustė pas jį gyventi. Kadangi atsakovas gyveno nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl jis įkalbėjo ją parduoti savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jie 2004-05-14 sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti jai ½ dalį savo gyvenamojo namo. Pagal šią sutartį ji sumokėjo atsakovui 5 000 Lt avanso ir iš viso turėjo sumokėti 150 000 Lt, o sutartis turėjo būti sudaryta iki 2004-07-15. Įsikėlusi gyventi pas atsakovą, ji nupirko šaldytuvą, dujinę plytelę, skalbimo mašiną, ketaus vonią už 1 000 Lt, dušo kabiną už 1 200 Lt, taip pat prisidėjo prie namo remonto ir sumokėjo už remontą 5 000 Lt. Be to, atsakovui paskolino 10 000 Lt ir už šiuos pinigus atsakovas įsigijo automobilį. Tačiau atsakovas, suėjus terminui, atsisakė sudaryti ½ dalies namo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pagal LR CK 6.309 str. nuostatas turėtų būti pripažinta, kad faktiškai ½ dalies namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, nes ji sumokėjo dalį kainos, įsikėlė į namą ir jame gyveno bei šie jos ir atsakovo veiksmai patvirtina, kad pirkimas įvyko. Be to, ji prisidėjo prie namo pagerinimo, todėl 7 200 Lt jos asmeninių lėšų turėtų būti įskaityta į namo dalies pirkimo-pardavimo kainą. Taip pat nurodė, kad pareiškus ieškinį teisme atsakovas jai grąžino dalį daiktų, tačiau negrąžino minkštojo kampo ir plaukų džiovintuvo, todėl jis įpareigotinas šiuos daiktus grąžinti.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino ir nurodė, kad preliminarioji sutartis su ieškove yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių tam, kad ją būtų galima pateikti teismui gauti leidimą parduoti jos butą, nes tik tokiu atveju ieškovė galėjo įrodyti teismui, kad pardavus butą ji nepažeis nepilnamečio sūnaus interesų. Be to, preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2004-07-15, iki šios datos sutarties nesudarius, pasibaigė prievolė ją sudaryti. Taip pat nurodė, kad ieškovė įsikėlė į namą ne siekdama jį valdyti, bet tam, kad kartu su juo gyventų, ir namo dalis jai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo perduota. Be to, ieškovė jam nesumokėjo 5 000 Lt avanso bei neturi šio mokėjimo patvirtinančių įrodymų bei ieškovė neturi ir neturėjo 150 000 Lt, kuriuos turėtų sumokėti pagal preliminariąją sutartį už dalį namo. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad įvyko gyvenamojo namo pirkimas-pardavimas, nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad pas jį nėra ieškovės daiktų ir visus daiktus ji išsivežė. Ieškovės nurodytą baldų komplektą pirko jis pats ir tai patvirtina sutartis su UAB „ Laina“. Ieškovė jam 10 000 Lt automobilio pirkimui neskolino, o automobilį įsigijo už savo lėšas už 3 100 Lt, nes automobilis buvo su defektu. Ieškovė remiasi jo rašteliu, kuriame jis nurodė, kad yra jai skolingas, tačiau šis raštelis surašytas ne jo laisva valia, o dėl prievartos ir dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė prie jo namo remonto neprisidėjo bei nepirko nei dušo kabinos, nei vonios, todėl jos reikalavimas dėl 7 200 Lt nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis dėl dalies daiktų išreikalavimo nutrauktina, o kita ieškinio dalis atmestina.

Byloje nustatyta, kad šalys susipažino 2004-03-27 ir vėliau ieškovė persikraustė su visais jai priklausančiais daiktais gyventi pas atsakovą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2004-05-14 šalys sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 150 000 Lt (b. t. 1, b. l. 10). Šalys numatė, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2004 m. liepos 15 d. bei šalys nurodė, kad užtikrinant šioje sutartyje numatytą įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, ieškovė sumoka atsakovui 5 000 Lt avansą. Taip pat ieškovė tvirtina, kad, gyvendama atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, prisidėjo prie jo pagerinimo bei paskolino atsakovui 10 000 Lt automobilio pirkimui. Atsakovas šias aplinkybes neigia ir tvirtina, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik dėl akių tam, kad ieškovė gautų teismo leidimą parduoti savo butą, taip pat tvirtina, kad tiek pagal preliminariąją sutartį, tiek namo remontui bei automobilio pirkimui ieškovė pinigų jam neperdavė.

LR CPK 178 str., 179 str. 1 d. numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir pateikti teismui įrodymus. Šioje byloje ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes, tačiau konstatuotina, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo (CPK 185 str.).

LR CK 6.165 str. 1 d. numato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptariamomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Iš byloje esančios 2004 m. gegužės 14 d. sutarties matyti, kad ji atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti dalies gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 str. 2 d.), joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 str. 3 d.). Ieškovė, tvirtindama, kad ši sutartis yra pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, privalėjo įrodyti, kad tokia buvo abiejų sutarties šalių valia, taip pat, kad daiktas jai buvo perduotas valdyti (CK 6.309 str. 1 d.) ir ji sumokėjo dalį kainos (CK 6.309 str. 2 d.), tačiau pripažintina, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Pati ieškovė pripažino, kad atsakovas tuo metu nenorėjo ir nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties, nes ji tuo metu neturėjo reikiamos pinigų sumos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovas neišreiškė valios sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties bei netikėtina, kad atsakovas būtų ketinęs parduoti ½ dalį gyvenamojo namo už 150 000 Lt, kai vertinimo pažyma patvirtina, kad viso namo ir žemės sklypo rinkos vertė tuo metu buvo 900 000 Lt (b. t. 2, b. l. 20-28). Nors tarp šalių tuo metu santykiai buvo geri, tačiau toks didelis kainų skirtumas duoda pagrindą tikėti atsakovo paaiškinimu, kad ši sutartis buvo sudaryta dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad iki nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos ieškovė pinigų atsakovui nepervedė ir byloje nėra duomenų, kad būtų ketinusi tai padaryti. Be to, atsakovas nurodė, kad vėliau, jau pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį, jis sudarė testamentą, pagal kurį 1/3 dalis gyvenamojo namo būtų turėjusi atitekti ieškovei ir jai apie šį testamentą buvo žinoma. Ieškovė šios aplinkybės neginčija. Taigi atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytas antras sandoris dėl to paties daikto, darytina išvada, kad abi šalys suvokė ir suprato, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o jų sudaryta sutartis yra preliminarioji sutartis (CK 6.165 str. 1 d.).

Taip pat ieškovė neįrodė, kad sumokėjo dalį kainos už daiktą. Nors preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad ieškovė sumoka 5 000 Lt avansą, tačiau šioje sutartyje nėra nurodyta, kad avansą ji sumokėjo iki šios sutarties sudarymo bei nėra jokio kito dokumento, patvirtinančio, kad šis avansas buvo sumokėtas vėliau. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad daiktas buvo perduotas jai valdyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė persikėlė gyventi pas atsakovą esant jų geriems tarpusavio santykiams, o ne kaip šio daikto pirkėja, ir daikto nevaldė, o juo naudojosi atsakovo sutikimu.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalys neįvykdė 6.309 str. 1, 2 d. nustatytų sąlygų, jų sudaryta sutartis yra preliminarioji ir negali būti patvirtinta LR CK 1.93 str. 4 d. pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, kad įvyko dalies gyvenamojo namo pirkimas-pardavimas, atmestinas ir konstatuotina, kad šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarius, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Taip pat atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 5 000 Lt avanso priteisimo, nes, kaip jau buvo nurodyta byloje, nėra įrodymų, kad šią pinigų sumą ji perdavė atsakovui (CPK 178 str., 179 str. 1 d.).

Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 7 200 Lt priteisimo arba įskaitymo į gyvenamojo namo kainą, tvirtindama, kad šia suma ji pagerino atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą. Tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji atsakovui perdavė tokią sumą arba pirko atsakovo namui atitinkamus daiktus. Nors kaip liudytojas apklaustas ieškovės sūnus nurodė, kad ieškovė prisidėjo finansiškai prie atsakovo gyvenamojo namo tvarkymo, tačiau nenurodė nei konkrečių piniginių sumų, nei jų perdavimo atsakovui momento, be to, atsižvelgiant į jo artimus giminystės ryšius su ieškove, remtis vien jo nekonkrečiais paaiškinimais negalima. Kiti liudytojai patvirtino, kad atsakovas atitinkamus daiktus jau turėjo iki apsigyvenant ieškovei, bei patvirtino, kad už visus atliktus darbus atsiskaitė atsakovas. Esant tokiems įrodymams, tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 7 200 Lt nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovė nurodė, kad paskolino atsakovui 10 000 Lt automobilio pirkimui, tačiau rašytinės formos sutarties ar rašytinio įrodymo, patvirtinančio tokios pinigų sumos perdavimą atsakovui, nepateikė (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Liudytojų apklaustas ieškovės sūnus nurodė, kad ieškovė paskolino atsakovui 10 000 Lt automobilio pirkimui, tačiau konkrečių paskolos suteikimo aplinkybių nenurodė. Įrodinėdama skolą ieškovė remiasi rašteliu, kuriame atsakovas savo ranka yra parašęs, kad yra skolingas (b.t. 1, b.l. 16), tačiau šiame raštelyje nenurodytas asmuo, kuriam atsakovas būtų skolingas, ir nenurodyta skolos suma, todėl remtis šiuo rašteliu negalima. Kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių. Byloje esanti pažyma – sąskaita patvirtina, kad 2005-03-15 atsakovas pirko automobilį, tačiau ne už 10 000 Lt, o už 3 100 Lt (b. t. 1,b.l. 43). Kaip liudytojas apklaustas automobilį pardavusio asmens atstovas patvirtino, kad automobilis buvo parduotas už tokią kainą, nes buvo su defektu. Ieškovė tvirtina, kad atsakovui perdavė 10 000 Lt, tačiau tuo metu iš jos sąskaitos buvo paimta 7 662,90 Lt (b.t. 1, b.l. 11). Taigi byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl 10 000 Lt paskolos ir nesant rašytinių įrodymų negalima daryti išvados apie paskolos buvimo faktą, todėl reikalavimas dėl šios skolos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CK 1.93 str. 2 d., CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovė, reikalaudama grąžinti minkštųjų baldų komplektą, nurodė, kad už šį komplektą ji sumokėjo asmeninėmis lėšomis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šio baldų komplekto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu. Ieškovė nurodė, kad už baldų komplektą sumokėjo asmenims, atvežusiems baldus. Parduotuvės, pardavusios baldus, atstovė, apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad tuo atveju, kai sumokama už baldus ne parduotuvės patalpose, išrašomas pinigų priėmimo kvitas, kuris turėtų būti saugomas parduotuvėje (b. t. 1, b.l. 193). Į teismo užklausimus bendrovės direktorė pranešė, kad tokio kvito nei ieškovės, nei atsakovo vadu nebuvo išrašyta, o tai reiškia, kad už baldus pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo atsiskaityta parduotuvėje grynaisiais pinigais (b. t. 2, b.l. 17, 38). Esant tokioms aplinkybėms, nustatyta, kad baldų pirkimo-pardavimo sutartį sudarė atsakovas ir tvirtina, kad už šiuos baldus jis sumokėjo, o ieškovės nurodytų mokėjimo už baldus aplinkybių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl daryti išvados, kad ji sumokėjo už baldus savo asmeninėmis lėšomis, nėra pagrindo ir reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti šiuos baldus atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Taip pat ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 150 Lt vertės plaukų džiovintuvo „Clatronic“ priteisimo, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokį džiovintuvą turėjo bei kad toks džiovintuvas buvo pas atsakovą gyvenamajame name. Be to, byloje nustatyta, kad kitų ieškovei priklausiusių daiktų perdavimas vyko dalyvaujant antstoliui ir teismo posėdžio metu antstolis patvirtino, kad perdavimo metu buvo apžiūrėtas visas gyvenamasis namas ir ieškovės nurodytas plaukų džiovintuvas nebuvo rastas (b.t. 2, b.l. 34-35). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas grąžino ieškovei visus jai priklausančius ir didesnės vertės daiktus, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas paslėpė ir negrąžino ieškovės nurodyto plaukų džiovintuvo. Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str.).

Bylos dalis dėl kitų daiktų išreikalavimo nutrauktina, nes, pareiškus ieškinį, ieškovės nurodyti daiktai jai buvo grąžinti ir ieškovė nuo šios ieškinio dalies atsisakė (b.t. 1, b.l. 90, CPK 293 str. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas jos reikalavimą patenkino, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos dėl šio reikalavimo pareiškimo teismui žyminio mokesčio išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovei buvo grąžinta daiktų už 26 542 Lt, todėl iš atsakovo priteistina 796,26 Lt ieškovės turėtų žyminio mokesčio išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2 p.). Taip pat ieškovei priteistina dalis jos turėtų advokato pagalbos išlaidų ( b.t. 1, b.l. 171, 172, CPK 94 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).

Kadangi ieškovės patikslinti reikalavimai atmestini visiškai, iš jos atsakovui priteistinos turėtos advokato pagalbos išlaidos ( b. t. 1, b. l. 46, 148, 149, CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

nusprendžia:

bylos dalį dėl dalies daiktų išreikalavimo nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. R. 796,26 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų ir 500 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų D. Š.

Priteisti iš D. Š. 3 500 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų A. R.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi A. R. priklausančiam turtui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Almantas Padvelskis