- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 2-1615/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- A. B., V. B.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjų A. B. ir V. B. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai A. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai L. L. dėl Lietuvos Respublikos teismų tyčinio bylų vilkinimo ir atsisakymo vykdyti įsiteisėjusias Lietuvos teismų nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-603/2013 ir dėl to padarytos žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pateikto ieškinio trūkumams pašalinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužė 22 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjų A. B. ir V. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.
Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pareiškėjai pateikė analogiško turinio ieškinio pareiškimą, papildomai motyvuojamoje dalyje nurodydami, kad teisėja A. R. nuo civilinės bylos nagrinėjimo nenusišalino. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nutartyje išvardintų ieškinio trūkumų nepašalino. Pasak teismo, ta aplinkybė, kad prie teisėjos L. L. pareiškėjai nurodė ir kitos teisėjos pavardę, nevertintina ieškinio trūkumų pašalinimu, kadangi bylose dėl žalos atlyginimo padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atsakovu gali būti valstybė (CK 6.272 str.). Nustatęs, kad pareiškėjai nepašalino ieškinio trūkumų, teismas pareiškėjų pateiktą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės, o teisėjos A. R. atžvilgiu priimti atskirąją nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
1. Skundžiama nutartimi pažeisti CPK 5, 6, 7, 13 ir 17 straipsniai, nes netinkamai taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Šioje byloje net nebuvo vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužė 22 d. nutartis ir minėtų nutarčių pagrindu nebuvo pateiktas patikslintas ieškinys šioje byloje, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje. 2014 m. birželio 12 d. buvo pateiktas naujas ieškinys tam, kad būtų iškelta nauja civilinė byla ir užkirstas kelias tyčiniam nusikalstamam Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos A. R. piktnaudžiavimu tarnyba. Todėl skundžiama neteisinga nutartis yra naikintina, o ieškinys perduotinas kitam apygardos teismui nagrinėti klausimą iš naujo naujoje civilinėje byloje.
2. Nutartimi pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko civilinės bylos nagrinėjimo teismuose principas, nes niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Net jei civilinę bylą nagrinėja kitas to paties teismo teisėjas, tai bylą nagrinėjantis teisėjas turi vertinti kolegos darbą, todėl sprendimo turiniui įtakos gali turėti subjektyvus pobūdžio nuostatos ir kriterijai. Todėl neteisinga nutartis, kurią priėmė pats Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėja A. R. patys prieš save yra naikintina, o klausimas perduodama kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo naujoje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjų A. B. ir V. B. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų ieškinį laikė nepaduotu konstatavęs, kad nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai (CPK 115 str. 3 d.).
Apeliantas neginčija, kad jis nepašalino įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi nustatytų ieškinių trūkumų. Skundžiamos nutarties neteisėtumą apeliantas grindžia argumentu, kad jis nešalino ieškinio trūkumų, o pateikė naują ieškinį kitiems atsakovams, kuris turėjo būti nagrinėjamas atskiroje (naujoje) byloje.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio pagrindu, pateiktame ieškinyje atsakovais nurodydami Lietuvos Respubliką, Vilniaus apygardos teismą ir teisėją L. L.. Pateiktu ieškiniu pareiškėjai prašė pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisėja L. L. bei Kauno miesto apylinkės teismas ir teisėja V. L. pažeidė pareiškėjų teises civilinėje bylose ir neužtikrino įsiteisėjusių Lietuvos Respublikos nutarčių vykdymo; taip pat prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos ieškovams padarytą žalą.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti (nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 22 d.).
Vilniaus apygardos teisme 2014 m. birželio 18 d. teisme gautas pareiškėjų 2014 m. birželio 12 d. ieškinys, kurio faktinis pagrindas ir reikalavimai yra analogiški pateiktam pirminiam ieškiniui, kuriam teismas nustatė trūkumus. Nors 2014 m. birželio 12 d. pateiktame ieškinyje pareiškėjai be atsakovų Lietuvos Respublikos, Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos L. L., papildomai nurodė ir nutartį dėl trūkumų šalinimo priėmusią teisėją A. R., kurios atžvilgiu prašo priimti atskirąją nutartį, tačiau jokių reikalavimų pateiktu ieškiniu jai nereiškia, minėtos teisėjos veiksmai nesudaro 2014 m. birželio 12 d. pareikšto ieškinio faktinio pagrindo.
Be to, kaip apeliantui buvo ne kartą išaiškinta, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, todėl teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 ir kt.).
Dėl nurodytų aplinkybių teismas, gavęs pareiškėjų 2014 m. birželio 12 d. ieškinį, kurio tiek pagrindas, tiek dalykas yra tapatūs pirminiam ieškiniui, kuriam nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o naujai įtrauktam atsakovui nėra reiškiami jokie reikalavimai ir jo veiksmai nesudaro ieškinio faktinio pagrindo, be to, naujai įtrauktas atsakovas byloje negali užimti atsakovo procesinės padėties, 2014 m. birželio 12 d. ieškinį pagrįstai laikė kaip pateiktą šalinant pirminio ieškinio trūkumus.
Apeliantas taip pat teigia, jog skundžiamą bylą nagrinėjo šališkas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, kadangi ieškiniu keliami ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų teisėtumo klausimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant nušalinimo klausimą, pripažįstama, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teismo teisėjo (teisėjų) šališkumą, nes byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-30/2010). Apeliantui nenurodžius pagrindų, kurie leistų manyti teisėjai, nagrinėjusiai civilinės bylos iškėlimo klausimą pagal pareiškėjų ieškinį, buvus šališkai, šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisėjos A. R. pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atžvilgiu priimti atskirąją nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.